Čia po žeme slėpėsi povandeniniai laivai


Kas seka projekto Facebook'ą jau žino, kad neseniai sugrįžome iš dar vienos didelės Europos kelionės. Tarp aplankytų šalių, be jau įprastai lankomų šalių kaip Lenkija, Čekija arba Vokietija, buvo Europos užkampis, iki kurio taip paprastai nenusigausi, nesugaišęs tam kelių dienų. Kalbėsime apie Albaniją, apie kurią dažnas lietuvis žino tik tiek, kad čia kažkur Balkanuose, kad buvo komunistinio bloko dalis ir tai, kad ji, dėl didelės valdžios paranojos, dar iki visai neseniai pasižymėjo didžiausiu kiekiu bunkerių gyventojams pasaulyje.

Albanija mus ir patraukė savo militarizmo gausa. Žinoma, čia nekalbėsime apie nedidelius civilinės gynybos bunkeriokus, išmėtytus visur - kiemuose, paplūdimiuose bei kitose gyvenamose vietose, kuriuos gyventojai turėjo įsirengti patys, savo lėšomis. Mus Albanijoje sudomino keli objektai, iš kurių šiandien aptarsime pirmąjį - požeminę povandeninių laivų priežiūros bazę netoli Porto Palermo, pietinėje Albanijoje dalyje, netoli Graikijos sienos.

Čia kyla natūralus klausimas - kaip tokia neturtinga šalis kaip Albanija iš viso gavo povandeninius laivus? Istorija prasideda nuo Šaltojo karo laikų, kada Albanija, po to kai Sovietų Sąjunga susipyko su Jugoslavija, liko vienintelė šalis su išėjimu į Viduržemio jūrą, kuri sovietams jautė bent kokias simpatijas. Nikita Chruščiovas idėją kurti TSRS laivyno bazę Albanijoje parėmė iš karto. O ir kaip galėjo neparemti? Iš čia, iš miesto Vlore, iki potencialaus priešo - Italijos - yra vos 75 km. Tai buvo tiesiog unikali proga įkurti karinę bazę priešui panosėje, įtraukiant Viduržemio jūrą į geopolitinius žaidimus bei savo įtakos zoną.

Tačiau, visi planai liko įgyvendinti tik iš dalies, dėl nesibaigiančių nesusitarimų tarp tuometinio Albanijos diktatoriaus Enver Halil Hoxha ir sovietų vyriausybės. Nesusitarimų būta daug - nuo padidinto finansavimo, kurio taip tikėjosi gauti iš Sovietų Albanija iki to, kas turėtų kontroliuoti naują TSRS laivyno bazę - albanai ar sovietai. Tačiau, iki 1961 metų, kada santykiai tarp sovietų ir albanų galutinai pašlijo, sovietų instruktoriai jau spėjo paruošti nemažai specialistų Albanijos laivyne, tame tarpe ir povandeninių laivų. O jiems pasitraukiant albanams dar ir atiteko 4 iš 12 Pasha Liman bazėje dislokuotų sovietų 613-to projekto dyzelinių povandeninių laivų. Tokio ginklo Albanija įsigyti ar savarankiškai sukurti niekaip negalėjo.

613-to projekto povandeniniai laivai

Atrodytų, situacija buvo be išeities - sovietų pagalbos su povandeninių laivų priežiūra nebepaprašysi, patiems juos prižiūrėti trūksta žinių, tačiau, čia Hoxha surado netikėtą sąjungininką - Kinijos Liaudies Respubliką, kurios santykiai su Sovietų Sąjunga prastėjo sulig kiekviena diena. Sovietų vyriausybė tuomet turėjo įprotį šiauštis su visais buvusiais sąjungininkais ir satelitais - per trumpą laiką buvo susipykta su Jugoslavija ir net komunistine Lenkija, kurioje dėl pirmuoju sekretoriumi paskirto Vladislavo Gomulkos, metęs visus darbus sėdo į lėktuvą ir atvyko į Varšuvą pats Chriuščiovas, tuo pačiu pakėlęs ant ausų ir pervedęs į aukščiausią karinės parengties lygį šiaurės kariuomenių grupę. Taigi, tarp dviejų besipykstančių komunistinių šalių, Albanija pasirinko tą, kuri buvo toliau ir mažiau kišosi į Albanijos vidinę politiką. O povandeniniai laivai Albanijos jūrų laivyne praplaukiojo iki 1990-tų.

Albanijos povandeniniai laivai

Apie Kiniją užsiminiau ne šiaip - prie jos santykių su Albanija dar sugrįšime ateinančiuose straipsniuose. Būtent Kinija apginklavo Albaniją savo kadaise iš sovietų gautomis ginklų, tame tarpe iš lėktuvų Mig, modifikacijomis, pristatė krūvą fortifikacijų, požeminių lėktuvų saugyklų bei kitokių karinių bazių. Ir šios, uolienoje iškaltos požeminės povandeninių laivų bazės, apie kurią šiandien kalbėsime, dizainas - kiniškas, inspiruotas sovietų. Panašią bazę, tik daug didesnę, sovietai pasistatė Balaklavoje, dabar okupuotame Kryme. Dabar ten muziejus.

Bazės planas, Ralph Mirebs planas, mano vertimas

Bazės planas

Nenuostabu, kad albanai savo povandeniniais laivais didžiavosi ir juos visokeriopai saugojo. Tam tikslui 1969-tais ir buvo pastatyta minėta bazė. Ji buvo 650 metrų ilgio (sustačius vieną po kito tilptų 8 631-o projekto povandeniniai laivai) bei turėjo du įėjimus, sujungiančius abi pusiasalio puses. Tunelio aukščio - 12 metrų - pilnai užteko į vidų įplaukti į paviršių iškilusiam 631 projekto povandeniniam laivui. Vienu metu čia galėjo būti saugomi ir aptarnaujami du tokie laivai, jų prasilenkimui buvo netgi numatytas papildomas tunelio išplatėjimas. Nuo pagrindinio tunelio šakojosi daug nebaigtų statyti tunelių - bazę buvo numatyta plėsti. Didžiausioje atšakoje buvo įkurta vadavietė, torpedų bei minų arsenalai. Jie į povandeninius laivus pradžioje keliavo specialia bėgių sistema, vėliau - būdavo įkeliami tunelio viršuje įrengtais balkiniais kranais.

Dabar vienintelis dalykas, išduodantis šį statinį - portalai abiejose pusiasalio pusėse, į kuriuos nepatyrusi akis neatkreips dėmesio. Užėjus už jų galima dar kartą pasinerti į Šaltojo karo pasaulį ir dar kartą prisiminti laikus, kada pasaulio likimą sprendė dvi supervalstybės.

Naktinis portalas atrodo taip

Už jo - prasideda tunelis

Šarvuotos durys neatrodo didelės, kol prie jų neprieini

Tik prie jų priėjus iš arčiau jaučiasi jų masyvumas ir gremėzdiškumas

Jas uždarančio variklio liekanos

Tunelio šonuose - daugybė tokių patalpų, nišų

Nors didelė jų dalis - visiškai tuščios

Vietomis pasitaiko tokie tunelio sutvirtinimai

O čia turėjo būti įrengtos dar vienos, antrosios šarvuotos durys

Skliautai

Kolega

Pereiti bazę galima tik viena puse, ta, kurioje vietoje supuvusių medinių ir metalinių tiltelių yra stabilus betonas. Ties šiuo dviaukščiu namu per kanalą permestas kranas buvo vienintelis būdas pamatyti kitą pusę, nenaudojant valties.

Va taip tai atrodo

Po kojomis - kokie 10 metrų vandens

Kolega nepabijojo juo eiti

Tunelio išplatėjimas

Nedidelė ir nekazyva atšaka mus atveda prie vadavietės ir arsenalo

Norint į jį patekti, iš pradžių reikia įveikti tokį tunelį

Pats arsenalas atrodo taip

Torpedų sandėlys

Arba toks

O čia - buvo saugomos minos

Grįžkime į arsenalą

Tolesnis koridorius mus atveda link išėjimo į saugomą karinį miestelį

Išėjimą iš jo saugo betoninės šarvuotos durys

Kas liko iš vadavietės - tuščios patalpos

Grįžtant atgal

Pabaigai - pasigrožėkime antžemine povandeninių laivų baze iš Estijos

Neprisimenu, ar buvau rodęs

Povandeninių laivų švartavimosi vieta

Ačiū už dėmesį.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *