Ankstyvojo sovietmečio Vilniaus slėptuvės


Po seno straipsnio apie tarpukario Vilniaus slėptuves, kuriame prirašiau daugybę kliedesių, galiausiai, suradau laiko vėl prie šios temos sugrįžti. Šiaip turėdamas laiko, savo senus straipsnius dažnai tobulinu ir tvarkau, bet čia nedidelių pataisymų jau nebeužteko - sename straipsnyje buvo ne tik paprastų klaidų, bet ir klaidingos visos prielaidos straipsnio pradžioje. Dėl to, pradėjus viską tvarkyti, faktiškai teko perrašyti seną straipsnį nuo nulio. Įdėjau daug pastangų, kad naujame straipsnyje klaidų būtų daug mažiau.

Čia viską surašyti užtrukau kelias dienas, dar ilgiau užtruko dokumentų analizė. O jau pradėjus rašyti straipsnį turėjau jį dar kelis kartus perdaryti, dėl gautos naujos informacijos. Tarp tos informacijos - datos, adresai, vėliau atsirado ir nauja slėptuvė Dariaus ir Girėno gatvėje, netoli oro uosto, kur dar prieš pora metų pabuvojo kolega. Nebūčiau apie ją net pagalvojęs, jei nebūčiau jos užtikęs 1961-ų metų dokumentuose. Po to dar aplankiau slėptuves Dzūkų gatvėje bei Naujojoje Vilnioje, kur nesu buvęs anksčiau.

Žodžiu, linkiu gero skaitymo, dabar medžiaga daug tikslesnė nei anksčiau, nors pilnai be prielaidų vis dar nepavyks apsieiti. Ypač klausimus kelia slėptuvė Antakalnyje, prie kurios kada nors teks dar prisėsti. Jei žinote ką nors, ko nežinau ar turite pastabų - rašykite komentaruose arba el. paštu - bandysiu išsiaiškinti ir pataisyti. O kol kas kviečiu paskaityti atnaujintą straipsnį apie ankstyvojo sovietmečio Vilniaus slėptuvės.

Turinys

Apie ką kalbėsime?

Kalbėsime apie slėptuves, kurias prieš tris metus buvau aprašęs straipsnyje, jas užvadinęs "tarpukario Vilniaus slėptuvėmis". Kalba eina apie atskiras, ne po namu įrengtas slėptuves, išsimėčiusiusias 1950-tų metų Vilniaus ribose, savo struktūra nepanašias į vėlesnius civilinės gynybos įrengimus. Tarp bendrų tokių slėptuvių bruožų - vieša bei atvira vieta: skvere, stadione, parkelyje, kartais dubliuojant su viešais tualetais. Struktūra bei patalpų dydis šiek tiek skyrėsi kiekvienoje iš jų, tačiau, beveik visada ten bus trys pailgos patalpos, nuožulniai nukirstais kampais, dvi ventiliacijos šachtos ir du įėjimai.

Žemėlapis

Žemėlapyje sužymėjau visas man žinomas tokius bruožus turinčias slėptuves. Tikriausiai, bent vieną iš jų teko matyti ir jums, jei mėgstate pasivaikščioti kiemais ir pasidairyti aplinkui. Iš pradžių norėjau jas klasifikuoti taip, kaip darau įprastai: viena spalva žymėti prieinamas slėptuves, kita - sunaikintas. Tačiau, galiausiai nusprendžiau pasielgti kitaip - suskirstyti jas pagal pastatymo metus, į tris pagrindinius etapus.

Pirmasis etapas - raudonas, nuo 1949-tų iki 1961-tų, kada buvo pastatytos pirmos penkios slėptuvės. Antrasis etapas - nuo 1961-ų iki 1969-tų - dar penkios slėptuvės, pažymėtos pilku ženkleliu. Tris likusias slėptuves pažymėjau žaliai - tai tos slėptuvės, kurios buvo pastatytos vėliau, dėl kurių kol kas niekas neaišku. Tiesa, vienos iš jų pavyko sužinoti statybos metus, bet apie tai straipsnyje vėliau, neužbėginėkime į priekį.

Čia dar kartelį priminsiu, kad atskirų slėptuvių sovietmečiu buvo pristatyta nemažai, šiame straipsnyje kalbu tik apie tas slėptuves, kurios turėjo viršuje išvardintus bruožus. Kitaip tariant, nekalbėsime nei apie slėptuves po gamyklomis, nei apie "Vault", nei apie slėptuvę Dūmų gatvėje, kalbėsime tik apie ankstyvojo sovietmečio (1949-1970) atskirųjų slėptuvių projektus.

Ankstyvojo sovietmečio slėptuvės

Prieš pereinant prie slėptuvių ar planų, apžvelkime slėptuvių Vilniuje istoriją. Už archyvinę medžiagą labai ačiū Dariui Pocevičiui, dabar apie tai rašančiam naująją knygą. Civilinės gynybos (tada dar vadinosi ne CG, o МПВО, t.y. местная противовоздушная оборона) istorija Vilniuje prasideda 1944 m. rugsėjo 10 dieną, nuo Vilniaus vietinės priešlėktuvinės gynybos (VPLG) štabo viršininko majoro Aleksandro Orešnikovo ataskaitos. Joje pirmą kartą buvo suskaičiuota, kiek slėptuvių yra Vilniaus mieste. Iš viso, anot PLG vadovo, Vilniuje būta 69 slėptuvių - po 25 Stalino ir Lenino rajonuose, 11 - Džeržinskio, 8 - Tarybų. Iš viso jose galėjo pasislėpti 8150 vilniečių, t.y. tik apie 5 proc. nuo tuometinio Vilniaus gyventojų skaičiaus (160 tūkst.).

Kai karui pasibaigus padidėjo įtampa tarp TSRS ir vakarų, civilinei gynybai jau galiojo griežti normatyvai. Tuo metu slėptuvės būdavo skirstomos į I, II ir III-ią kategorijas, pagal slėptuvėje suteikiamą apsaugos lygį. Pagal 1944-tų metų normatyvus, mieste turėjo būti tiek II-os kategorijos slėptuvių, kad jose galėtų pasislėpti 15 proc. gyventojų, kitaip tariant - dar tris kart tiek, kiek buvo pastatyta. Vėliau tie normatyvai buvo dar labiau išplėsti - 1949-tais metais jie buvo padidinti iki 50 proc. - į I-os kategorijos slėptuvės turėjo tilpti 10 proc. žmonių, II-os ir paskutinės, III-os kategorijos slėptuvėse - po 20 proc.

Slėptuvių sovietai tuo metu nestatė kaip atskirų įrenginių - dažniausiai, standartinė slėptuvė buvo tiesiog truputį apkamšytas namo pusrūsis. Kariškių tokia situacija netenkino ir jie civilinei valdžiai dėl to nuolat priekaištavo. Galiausiai, ekspertų komisija nustatė, kad civilinės gynybos padėtis Vilniaus mieste tapo ne tik nepatenkinama, bet netgi grėsminga ir ėmėsi griežtų priemonių - į gyvenamųjų namų ir pramonės objektų statybos priėmimo komisijų sudėtį įtraukti VPLG štabo atstovus. Atstovai buvo įpareigoti nepasirašyti darbų priėmimo aktų, kol nebus įrengtos kariškių poreikius tenkinančios slėptuvės.

Įdomu, bet dar prieš Karibų krizę, kai pasaulis buvo ant branduolinio karo ribos, naujai statomų slėptuvių kiekiai jau buvo pradėję mažėti. 1960-tais metais buvo pastatytos vos 7 naujos slėptuvės, o kai kuriais metais, iš viso, būdavo nurašoma daugiau senų slėptuvių, nei pastatyta naujų. 1960-tų metų vasario 29 d. LTSR Ministrų Taryba priėmė sprendimą panaudoti slėptuves liaudies ūkio reikmėms – įrengti jose sandėlius, dirbtuves, gamybines ir pagalbines ūkio patalpas. Nors tai buvo padaryta reikalaujant "išsaugoti gynybines slėptuvių savybes", šiuo sprendimu kariškiai nebuvo patenkinti ir ištisus dešimtmečius vėliau priekaištavo civilinei valdžiai dėl netinkamai prižiūrimų slėptuvių ir išvogtos įrangos.

1987-tais metais Vilniuje buvo lygiai 300 slėptuvių. Daugiausia jų buvo sostinės Spalio rajone (125), Lenino rajono teritorijoje buvo 90 slėptuvių, Tarybų rajone – 65, Naujojoje Vilnioje – 20. Visose šiose slėptuvėse galėjo pasislėpti 64 950 gyventojų, t. y. 11,5 proc. nuo bendro Vilniaus gyventojų skaičiaus, kuris tuo metu siekė 566 tūkst. žmonių. Kitaip tariant, per daugiau nei 40 metų, didėjantis ir besiplečiantis Vilniaus miestas nesugebėjo pasiekti net 1944-tų metų normatyvų. Jau nekalbant apie tai, kad daugybė slėptuvių buvo pastatytos atmestinai, "dėl pliuso", vien tam, kad priduoti projektą.

Kaip vyko statybos

Sovietmečiu atskirai įrengtos slėptuvės būdavo statomos etapais. Čia primenu, kalbėsime tik apie atskirai įrengtas slėptuves, slėptuves, įrengtas po pastatais, statydavo labai chaotiškai. Pirmiausiai, miesto taryba skirdavo žemės gynybiniems įrenginiams, vėliau, kelių metų bėgyje vykdavo statyba. Čia, aišku, generalizavimas, realybėje nepavyko surankioti visų galų - medžiaga archyvuose nėra sudėliota sistemingai.

Dabar sugrįžkime prie jau minėtų keistų slėptuvių. Didžioji jų dalis pasirodė esą ne kas kita, kaip 1949-tų metų (nekreipkite dėmesio į 1951-us metus pirmame lape, čia ne klaida) projekto II-os kategorijos slėptuvės, suprojektuotos Maskvoje, ГИПРОАВИАПРОМ'e (Проектный институт Министерства Авиационной Промышленносты СССР), skirtos sutalpinti 150 žmonių. Planuose - keli skirtingi panaudojimo variantai, tačiau, pagrindiniai bruožai bus tie patys, kuriuos minėjau viršuje - trys patalpos, nukirsti kampai ir du įėjimai.

Techniniai brėžiniai - kelios ištraukos

Slėptuvės, kurių dydis buvo 35m x 35m, turėjo būti sudarytos iš trijų 2.2 metrų aukščio patalpų, kiekviena iš kurių buvo skirta pasislėpti 50 žmonių. Dažniausiai jos turėjo po du įėjimus, esančius priešingose pusėse, su dviejų lygių gultais, patalpose, tualetais, įrengtais po laiptinėmis bei filtravimo kambariu, pačiame slėptuvės centre. Slėptuvės būdavo projektuojamos kaip dalinai autonomiškos (be dyzelinių generatorių), su kartais - centralizuotu, kartais - kieto kuro šildymu, t.y. pečiukais. Dabar tuos pečiukus dar galima matyti kai kurių slėptuvių patalpose, jie, pasirodo, yra tikra autentika.

Čia reikia pastebėti, kad iš pradžių straipsnį norėjau rašyti tik apie šios kategorijos slėptuves, tačiau, besiknisdamas medžiagoje pamačiau, kad temą teks truputį išplėsti. Norėjau papasakoti ir apie slėptuvę Užupio skvere, plius, Reformatų skvero slėptuvę tada tektų praleisti. Galiausiai, nusprendžiau apimti visas ankstyvojo sovietmečio slėptuves - įskaitant ir III-osios kategorijos, kurios planų man nepavyko surasti. Iš ankstyvojo sovietmečio atskirųjų slėptuvių čia nekalbėsiu tik apie vienintelę, dar kažkada vokiečių statytą, I-osios kategorijos slėptuvę Gedimino kalne, apie kurią visi ir taip viską žino. Kitos slėptuvės puikiai įsipaišo į bendrą temą ir jas aprašinėti kažkur atskirai nelabai pavyktų.

Pirmasis etapas

Pirmasis etapas prasidėjo nuo 1956-tų vasario 4-tos dienos Miesto tarybos nurodymo - išskirti žemę šešioms III-os kategorijos slėptuvėms - pirmosioms atskirosioms slėptuvėms Vilniaus mieste. Tarp vietų, apie kurias eina kalba - slėptuvė Ankštojoje gatvėje, Užupio, Reformatų skveruose, sankryžoje tarp Kalvarijų ir Lvovo gatvių, vieta priešais Halės turgų bei Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių apsuptame uždarame kieme.

Miesto tarybos nurodymas

Miesto taryba skiria žemę

Iš šio dokumento matosi trys mus dominančios slėptuvės - slėptuvė Ankštojoje gatvėje, Užupio ir Reformatų skveruose. Sunku pasakyti, kiek tokių nurodymų buvo kitais metais, tačiau, 1961-ų metų inventorizacijoje iš visų apžvelgtų slėptuvių Vilniaus mieste, kaip atskirai įrengtos slėptuvės buvo įvardintos šios: slėptuvė Antakalnyje (Bombiakas), slėptuvė Ankštojoje gatvėje (prie Lukiškių kalėjimo, kieme), slėptuvė Užupio skvere, slėptuvė Reformatų skvere bei slėptuvė prie oro uosto, Dariaus ir Girėno gatvėje.

Inventorizacijos pasekmė - daug pylos civilinės gynybos atstovams už užleistas slėptuves. Štai, tarkime, apie Bombiaką buvo parašyta taip - "įėjimai užversti šiukšlėmis, viduje - pridergta. Nebėra filtravimo įrangos, nuimtos nuo kilpų dvejos hermetinės durys". Kitos slėptuvės buvo ne ką geresnės būklės - kai kur neveikė dyzeliniai generatoriai, kai kur - drėgnumas viršijo normą. Slėptuvėje Reformatų skvere neveikė šildymo sistema, slėptuvė Užupyje buvo nehermetiška, dalinai naudojama kaip santechnikos dirbtuvės.

Ištraukos iš 1961-ų metų ataskaitos

Taigi, jau pirmo etapo metu, pavyko sužinoti apie kelias mus dominančias slėptuves. Be mums žinomų vietų pirmame dokumente yra paminėtos dar kelios potencialios vietos. Tarp jų - vieta Bazilijonų gatvėje, priešais Halės turgų, skveras tarp Kalvarijų ir Lvovo gatvių sąnkryžos bei dar viena vieta kieme tarp Ašmenos, Dysnos bei Mėsinių gatvių. Sunku pasakyti, ar ten buvo pastatyta kažkas, galbūt tas sprendimas buvo pakeistas, o gal tos slėptuvės seniai nugriautos. Gal vis dėl to pakeistas, nes, tarkime, slėptuvė Reformatų skvere, anot dokumento, turėjo būti III-osios kategorijos, o ten dabar pastatyta II-osios.

Antrasis etapas

Jau žinome, kad pirmojo etapo pabaigoje Vilnius turėjo 5 atskirai įrengtas slėptuves, 4 iš kurių buvo II-os kategorijos, 1 - III-osios. Antrasis etapas prasidėjo 1969-tais, kada pasirodė dar vienas dokumentas. Jame kalbama apie 7 atskirai įrengtas slėptuves, kurios turės būti įvestos į eksploataciją 1969-tais metais. Tarp jų - ir vėl, slėptuvė Antakalnyje (Bombiakas), Moniuškos, Pušų, Dzūkų gatvėje, Bokšto gatvėje buvęs ir dabar sugriautas Virpesys bei uždaryta slėptuvė Naujoje Vilnioje.

Dokumentas

Dokumentas

Sunku pasakyti, ką čia reiškia punktas Nr.6, taipogi, reiktų pastebėti neaiškų momentą su slėptuve Antakalnyje. Čia paminėta, kad ji bus įvesta į eksploataciją 1969-tais, tačiau, tokio tipo slėptuvė Antakalnyje yra tik viena ir ją jau matėme pirmame etape. Prieš pradedant aiškintis, kas čia vyksta, akcentuokime bendrai, kad visuose šiuose archyvuose klaidų LABAI DAUG. Kai kur ten paliktos klaidos su namų numeriais, kai kur su adresais, Ankštoji gatvė iš viso, pabuvojo tiek Анкштои, tiek Аукштою. Jau vien 1961-ų metų revizijoje, Antakalnio slėptuvės aprašyme yra klaida, cituojant - "Slėptuvė adresu Antakalnio 4, šalia radioelektronikos mokyklos vartų" - negalėjo būti. Antakalnyje namų numeracija nepasikeitė, Nr. 4 yra Antakalnio pradžia, o tuometinė radioelektronikos mokykla buvo įsikūrusi dabartinėje Lietuvos karo akademijoje, už gero kilometro. Revizija mums sako, kad slėptuvė Antakalnio g. 4 (klaida), esanti prie vartų į radioelektronikos mokyklą, 1961-ais buvo apleista ir išvogta, jos eskploatuoti kaip slėptuvės nėra galima. Antrasis dokumentas teigia, kad atskirai įrengta slėptuvė Antakalnyje (o ji buvo viena), buvo įvesta į eksploataciją 1969-tais metais. Ar gali tai reikšti, kad slėptuvė buvo įrengta pirmojo etapo metu, tačiau, prieš antrąjį etapą buvo nušnerkšta ir reikalavo renovacijos? Sunku pasakyti, bet kadangi daugiau medžiagos nėra, tai šia versija teks vadovautis.

Istorijos išvados

Žodžiu, dabar viskas pasidarė kur kas aiškiau - jokiomis tarpukario Vilniaus slėptuvėmis čia nekvepia. Turime 13-ka atskirai įrengtų slėptuvių, statytų ankstyvuoju sovietmečiu, kurių dalis - II-os, dalis - III-os kategorijos. Slėptuvės buvo statomos etapais, iš kurių, pirmuoju etapu buvo įrengtos slėptuvės Užupio, Reformatų skveruose, Antakalnyje bei Ankštojoje gatvėje. Antrojo etapo metu buvo įrengtos dar 5 II-os kategorijos slėptuvės - Moniuškos, Pušų, Dzūkų, Bokšto gatvėse, bei uždaryta slėptuvė Naujoje Vilnioje.

Taip pat, akivaizdu, kad dabar nugriauta Barbakano kalno slėptuvė niekada nebuvo šio projekto dalimi - ji nei minima dokumentuose, nei atitinka jos struktūra. Ir ji, beje, niekaip nėra susijusi su vokiečių Fester Platz, kuris nors ir buvo netoli, bet namo rūsyje, nors taip buvo rašyta vienoje gana rimtoje knygoje. Nebuvo ir jokios "slėptuvės liekanų prie Lukiškių kalėjimo" - tai buvo tik paprasta ventiliacijos šachta nuo LR Finansų ministerijos slėptuvės. Žodžiu, sename straipsnyje prišnekėjau nesąmonių kaip reikiant.

Pirmojo etapo slėptuvės

Dabar pakalbėsime apie kiekvieną slėptuvę atskirai, pasidalinsiu senomis nuotraukomis. Dalies šių slėptuvių nuotraukų nėra, dalis - bus nelabai gražios ar kokybiškos, darytos dar tada, kai vaikščiojau po miestą apsiginklavęs paprasta muiline. Vėliau dalyje tų slėptuvių apsilankiau ir su normalia foto įranga, tačiau, ne visose - dalis jų jau buvo uždarytos arba sunaikintos.

Slėptuvė Antakalnyje – Bombiakas

Pradėsime nuo Antakalnio slėptuvės, įrengtos po stovėjimo aikštele, tarp Sapiegų ligoninės ir Trinitorių vienuolyno. Greta jos dar visai neseniai buvo dar viena urbanistinė įžymybė - dabar nugriautas ir per naujo atstatytas Antakalnio vaiduoklių namas, kur geriančiai publikai dažnai pradėdavo vaidentis visokia velniava.

Anot dokumentų, slėptuvė buvo įkurta pirmuoju statybų etapu, nuo 1956-tų. 1961-ais ji jau buvo stipriai suniokota, dėl to, vėliau pareikalavo intensyvios renovacijos. Slėptuvės struktūra paprasta – du įėjimai iš viršaus, po stovėjimo aikštele ir dvi ventiliacijos šachtos. Viduje – trys didelės patalpos, nukirstais kampais ir keli pagalbiniai kambariai - kaip jau išsiaiškinome iš techninio plano, ventiliacinės patalpos ir tualetai. Slėptuvė nuo pat Perestroikos laikų buvo įsikūręs pankų, rokerių ir kitų neformalų klubas „Bombiakas“, kur vykdavo pjankės tokios, kad ohoho, iki pat 2005-tųjų. Dabar ją lanko nebent greta įsikūrusios mokyklos paaugliai.

Štai taip ji atrodo iš šalies

Bombiakas

Legendinis adresas - jau lietuviškas

Bombiakas - lietuviškas adresas

Durys į vidų - dabar užkaltos

Bombiakas - užkaltos durys

Viduje - kelios didelės patalpos

Bombiakas - viduje

Štai tokie nukirsti kampai

Bombiakas - patalpa viduje

Ant tų kampų - suoliukai

Bombiakas - suoliukas

Buvusi ventiliacijos sistema - nudažyta ryškiomis spalvomis

Bombiakas - ventiliacijos sistema

Detalė

Bombiakas - piešinys

Šiek tiek išlikusios senos slėptuvės įrangos

Bombiakas - sena įranga

Įėjimo hermetinės durys

Bombiakas - hermetinės durys

Primena Muncho "Šauksmą"

Bombiakas - piešinys

Slėptuvė – tualetas Reformatų skvere

O šią slėptuvę, per kelis metus beveik nepasikeitusią, dabar naudoja tik Reformatų skvero kiemsargiai, pasidėti šluotas ir kitą valymo įrangą. Slėptuvė, žemė kuriai buvo išskirta 1956-tais, iš pradžių buvo sumanyta kaip III-osios kategorijos, vėliau pakeista į II-osios. Šios slėptuvės struktūra – jau šiek tiek kitokia, vienas įėjimas – per viešąjį tualetą, kitas – per atskirą nusileidimą, per kurį dabar kiemsargiai ir patenka į slėptuvės patalpas. Iš dokumentų matome, kad slėptuvė prie viešojo tualeto buvo pristatyta vėliau.

Štai taip ji atrodo iš lauko

Slėptuvė Reformatų skvere

Viešojo tualeto langeliai

Slėptuvė Reformatų skvere

Per šias duris į vidų vaikšto kiemsargiai

Slėptuvė Reformatų skvere - įėjimo durys

Slėptuvės viduje - nieko per daug įdomaus

Slėptuvė Reformatų skvere - viduje

Gretima patalpa ir šviesų žaismas

Slėptuvė Reformatų skvere - šviesų žaismas

Čia - nauja, vėliau pastatyta pertvara

Slėptuvė Reformatų skvere - pertvara

Suoliukas

Slėptuvė Reformatų skvere - suoliukas

Hermetinės durys

Slėptuvė Reformatų skvere - hermetinės durys

Jų uždarymo mechanizmas

Slėptuvė Reformatų skvere - durų uždarymo mechanizmas

Slėptuvė Užupyje ir nematyta struktūra

O ši slėptuvė, nors iš principo nesiskiria nuo bunkerio Reformatų skvere (viešasis tualetas ir atskiras įėjimas), jau šiek tiek kitokia – patalpos du kartus mažesnės, nenukirsti kampai. Čia, taipogi galima pamatyti sovietinių užrašų, rodančių, kiek vienoje ar kitoje patalpoje gali būti žmonių - 32 ir 33, t.y. slėptuvė pusantro karto mažesnė už II-os kategorijos projektą. Taip, ši slėptuvė - III-osios kategorijos, ne antros, statyta pačiu pirmuoju statybų etapu. 1961-ais ji buvo naudojama kaip santechnikos dirbtuvės, buvo užversta šiukšlėmis ir praradusi savo hermetiškumą. Visai neseniai ji buvo užversta šiukšlėmis.

Štai taip ji atrodo dabar, pabaigus greta esančio pastato renovaciją

Slėptuvė Užupio skvere

Įėjimai - uždaryti naujomis durimis

Slėptuvė Užupio skvere - įėjimas

Čia buvo įėjimas į tualetą

Slėptuvė Užupio skvere - įėjimas į tualetą

Vidaus patalpos - skyrėsi nuo jau matytų

Slėptuvė Užupio skvere - viduje

Nėra kampų apačioje

Slėptuvė Užupio skvere - apačioje

Vietoje jų - tokie borteliai

Slėptuvė Užupio skvere - borteliai

Gretima, didesnė patalpa

Slėptuvė Užupio skvere - didesnė patalpa

Dabar slėptuvė uždaryta, kažkas ten sumontavo naują ventiliaciją bei duris - sunku pasakyti, kam ją būtų galima panaudoti. Ne išimtis, kad ji bus panaudota kaip Reformatų skvero slėptuvė, laikyti kiemsargių rakandus, kas vis geriau, nei smirdanti benamių landynė.

Papildyta 2020.12.07

Metų pradžioje turėjau progą dar kartą pavaikščioti po aptvarkytą Slėptuvę Užupyje. Pasirodo, šiuo metu ji priklauso Užupio bendruomenei, kuri patalpas naudoja kaip sandėlį.

Dabar ji atrodo taip

Slėptuvė Užupyje

Trys patalpos, sujungtos tarpusavyje

Slėptuvė Užupyje - patalpos

Praėjimai atrodo taip

Slėptuvė Užupyje - praėjimai

Viskas užkrauta Užupio bendruomenės rakandais

Slėptuvė Užupyje - rakandai

Slėptuvė Ankštojoje gatvėje

O šioje slėptuvėje nebuvau ir net neįsivaizduoju, kaip ten galima patekti. Abu įėjimai - uždaryti bei užvirinti armatūra aklinai, neatmetu versijos, kad savininko ji iš viso neturi. Slėptuvė - III-osios kategorijos, žemė jai išskirta 1956-tais, 1961-ais, lyginant su kitomis slėptuvėmis, ji atrodė visai neblogai. Sprendžiant iš ataskaitos, jos būklė buvo visai gera, reikėjo tik pajungti nepajungtą ventiliacijos sistemos elektros variklį.

Slėptuvė - po šiuo skvereliu

Slėptuvė Ankštojoje gatvėje

Tokie nestandartiniai įėjimai

Slėptuvė Ankštojoje gatvėje - įėjimas

Viskas aklinai užvirinta

Slėptuvė Ankštojoje gatvėje - įėjimas

Sugriauta slėptuvė Dariaus ir Girėno gatvėje

Ši slėptuvė, dar buvusi vietoje prieš du metus, mano buvo taip ir nespėta aplankyti. Kolega Mindaugas, tada ją lankęs, teigia, kad ten nebuvo nei įrangos, nei užrašų - oro uosto kaimynystė padarė savo. Bet kokiu atveju, štai jums tos vietos nuotrauka iš Bing maps, galite pažiūrėti, kad struktūra 1949-tų projektą pilnai atitinka. Standartinė II-os kategorijos slėptuvė, skirta pasislėpti miesto svečiams bei oro uosto personalui.

Bing maps, 2005-tieji

Slėptuvė prie oro uosto

Antrojo etapo slėptuvės

Slėptuvė Moniuškos gatvėje

Geriausia II-os kategorijos slėptuvė buvo surasta palyginus neseniai - Žvėryne, kieme už pagrindinės Žvėryno Maximos. Aišku, viduje jau nebeliko įrangos, tačiau, tai kone vienintelė tokio tipo slėptuvė, kuri nebuvo smarkiai perdaryta ar perstatyta. Ant durų ir sienų išliko faktiškai visi užrašai, ir netgi dokumentacijos stendas ant sienos išliko. Deja, nuo jo kažką įskaityti sunku, tačiau, kitose slėptuvėse nerasi nei tokių dalykų.

Štai taip ji atrodo iš šalies

Slėptuvė Žvėryne

Tokios trys slėptuvės patalpos

Slėptuvė Žvėryne - viduje

Gretima

Slėptuvė Žvėryne - gretima patalpa

Ant sienos - dokumentacija

Slėptuvė Žvėryne - dokumentacija

Patalpos čia - kiek didesnės, nei originaliuose planuose

Slėptuvė Žvėryne - viena iš patalpų

Čia telpa 70 žmonių vietoje standartinių 50-ties

Slėptuvė Žvėryne - užrašas ant sienos

Patalpas skiriančios durys - autentika

Slėptuvė Žvėryne - autentiškos durys

Po laiptais - pečiukas, slėptuvė šildėsi kietu kuru

Slėptuvė Žvėryne - kieto kuro pečiukas

Ventiliacijos kambarys, vidurinėje patalpoje

Slėptuvė Žvėryne - ventiliacija

ФВХ - užrašas ant durų

Slėptuvė Žvėryne - užrašas ant durų

Kriauklė ir bakas nuotekoms

Slėptuvė Žvėryne - bakas nuotekoms

Standartiniai slėptuvėms skirti priešgaisriniai kibirai

Slėptuvė Žvėryne - priešgaisriniai kibirai

Autentiški užrašai ant hermetinių durų

Slėptuvė Žvėryne - užrašai ant hermetinių durų

Kolega

Slėptuvė Žvėryne - kolega

Slėptuvė Bokšto gatvėje - Virpesys

Dėl šios slėptuvės daug nepasakysi - standartinė II-os kategorijos slėptuvė, statyta tuo pačiu metu kaip ir Pušų ar Moniuškos gatvės slėptuvės, vėliau pritaikyta alternatyvios muzikos klubui "Virpesys", nugriauta prieš pora metų. Ją esu aprašęs atskirame straipsnyje, jei kam įdomu - siūlau paskaityti.

Slėptuvė Pušų gatvėje ir nelegalus benamių skvotas

Taipogi, antrojo etapo II-os kategorijos atskirai įrengta slėptuvė, niekuo nesiskirianti nuo slėptuvės Moniuškos g. Čia jau prieš gerus metus įsikūrė didelė benamių kolonija, dėl ko, normalių nuotraukų (ne su muiline) nespėjau padaryti. Viduje - keli atskiri kambariai, kur įsikūrę žmonės sau susinešė čiužinius, kilimus bei šildytuvus. Kitaip tariant, tikrų tikriausias nelegalus skvotas prestižiniame rajone.

Papildyta 2018.02.05

Kadangi šiuo metu slėptuvės teritorijoje prasidėjo darbai (greičiausiai ji bus nugriauta, nors dar sunku pasakyti), slėptuvė buvo išvalyta nuo benamių bei jų šiukšlių, dėl ko, suspėjau padaryti kokybiškų nuotraukų.

Štai taip ji atrodo iš šalies

Slėptuvė Pušų gatvėje

Per čia vaikščiojo benamiai

Slėptuvė Pušų gatvėje

Patalpos viduje

Slėptuvė Pušų gatvėje - patalpa

Gretima

Slėptuvė Pušų gatvėje - dar viena patalpa

Kažkokie stelažai

Slėptuvė Pušų gatvėje - stelažai

Prie jų - išverstos hermetinės durys

Slėptuvė Pušų gatvėje - išverstos hermetinės durys

O čia - kitos, sveikos

Slėptuvė Pušų gatvėje - hermetinės durys

Sujungimas tarp patalpų

Slėptuvė Pušų gatvėje - sujungimas tarp patalpų

Slėptuvėje išliko kažkiek ventiliacinės įrangos

Slėptuvė Pušų gatvėje - ventiliacijos įranga

Oro filtrai

Slėptuvė Pušų gatvėje - oro filtrai

Jau matytas kieto kuro pečiukas

Slėptuvė Pušų gatvėje - kieto kuro pečiukas

Patalpa

Slėptuvė Pušų gatvėje - patalpa

Dar viena ventiliacija

Slėptuvė Pušų gatvėje - ventiliacija

Laiptai link išėjimo

Slėptuvė Pušų gatvėje - laiptai link išėjimo

Slėptuvė Dzūkų gatvėje

Vėliausiai aplankyta šio etapo slėptuvė, kurios įėjimai - mokyklos stadione. Viduje - neblogai išsilaikiusios patalpos ir plakatų liekanos, kuriuose galima įžiūrėti šį bei tą įdomaus. Gaila, kad slėptuvės sienos buvo neseniai perdažytos, būtų įdomu pamatyti autentiškų užrašų. Tačiau, vis geriau, negu nieko.

Slėptuvė - įrengta po šiuo stadionu

Slėptuvė Dzūkų gatvėje

Matosi apvali ventiliacijos šachta

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - ventiliacijos šachta

Įėjimas

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - įėjimas

Hermetinės durys

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - hermetinės durys

Viduje - tokios pačios trys didelės patalpos

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - viduje

Antroji - truputį skiriasi

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - antroji patalpa

Kaip ir kitose slėptuvėse, jos sujungtos tarpusavyje autentiškomis medinėmis durimis

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - medinės durys

Patalpose - suverstos visokios dėžės

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - suverstos dėžės

Priešgaisrinė įranga

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - priešgaisrinė įranga

Yra visokių plakatų

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - plakatas

Dar vienas

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - dar vienas plakatas

Elgesio slėptuvėje taisyklės

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - elgesio slėptuvėje taisyklės

Kaip ir kitose slėptuvėsė, vidurinėje patalpoje čia įrengta ventiliacinė patalpa

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - ventiliacinė patalpa

Oro cirkuliavimo klapanai

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - klapanai

Vienas iš dviejų tualetų

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - tualetas

Dvi tualeto kabinos

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - tualeto kabinos

Čia - trečioji patalpa

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - trečioji patalpa

Hermetinės išėjimo durys

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - hermetinės durys

Autentiškas jungiklis, prie jų

Slėptuvė Dzūkų gatvėje - autentiškas jungiklis

Slėptuvė Naujojoje Vilnioje

O ši slėptuvė, kurioje dabar jau nieko nebeliko, randasi tiesiai už Naujosios Vilnios Ekspress market, J. Kupalos gatvėje, prie garažų. Jos viduje - klasikinė 1949-tų metų slėptuvės projekto struktūra - trys patalpos, tik labai nušniokštos ir nuniokotos - jokių užrašų, būta gaisro, įėjimai - užversti šiukšlėmis ir apgriauti.

Slėptuvė - po šia aikštele

Slėptuvė Naujojoje Vilnioje

Užverstas šiukšlėmis įėjimas

Slėptuvė Naujojoje Vilnioje - įėjimas

Viduje - trys patalpos

Slėptuvė Naujojoje Vilnioje - patalpa viduje

Kai kurios - perkirstos per pusę pertvaromis

Slėptuvė Naujojoje Vilnioje - pertvaros

Patalpų sujungimas

Slėptuvė Naujojoje Vilnioje - patalpų sujungimas

Dar neišluptas vandens bakas

Slėptuvė Naujojoje Vilnioje - vandens bakas

Raudona šviesa iš ventiliacijos kambario

Slėptuvė Naujojoje Vilnioje - ventiliacijos kambarys

Deja, nieko įdomaus slėptuvėje nėra - nei užrašų, nei kitokių detalių. Perdažytos sienos bei gaisras sunaikino viską. Tačiau, sprendžiant iš visko, čia buvo 150-ties žmonių slėptuvės variacija, kaip ir slėptuvė Pušų gatvėje.

Visa kita

O apie šias slėptuves dokumentuose nieko neradau. Bet jos akivaizdžiai - to paties projekto bei kategorijos, tik statytos kur kas vėlesniu laikotarpiu. Galbūt kada nors, turėdamas laiko daugiau, prie šios temos vėl prisėsiu ir vėl atkapstysiu ką nors naujo. Sekite naujienas Facebook'e, ten bus visa medžiaga.

Slėptuvė Vilniaus gatvėje – aka "Dormeo"

Ši slėptuvė, kur teko pabuvoti visai netyčia, buvo panašios struktūros, kaip ir "Bombiakas" arba "Virpesys". Vienintelis skirtumas - ji buvo naudojama, kaip kažkoks sandėlys greta įsikūrusios įmonės. Viduje visos patalpos buvo užkrautos baldais bei čiužiniais, didžioji dalis kurių buvo neišvynioti iš pakavimo plėvelės. Iš ten ir kilo neoficialus slėptuvės pavadinimas "Dormeo" - dėl tų čiužinių.

Dabar slėptuvės teritorijoje vyksta darbai - kieme prasidėjo naujų namų statybos. Pakalbinę darbininkus sužinojome, kad slėptuvė buvo pastatyta 1978-tais, o ji nugriauta buvo dar prieš naujus metus. Deja, nors nuotraukų iš vidaus turiu, nespėjau padaryti nuotraukų iš išorės, tai teks į pagalbą pasitelkti Street view.

Slėptuvė per Street view - už tvoros

Slėptuvė Vilniaus gatvėje - street view

Dabar čia - didelis katlavanas

Slėptuvė Vilniaus gatvėje - griovimo darbai

O taip ji atrodė iš vidaus

Slėptuvė Vilniaus gatvėje - viduje

Čia netgi buvo galima įsijungti elektrą

Slėptuvė Vilniaus gatvėje - veikianti elektra

Visur, kur bepažiūrėsi - sukrauti čiužiniai

Slėptuvė Vilniaus gatvėje - palikti čiužiniai

Sukrauta jų čia daug

Slėptuvė Vilniaus gatvėje - čiužiniai

Medinės detalės

Slėptuvė Vilniaus gatvėje - medinės detalės

Dar daugiau

Slėptuvė Vilniaus gatvėje - daugiau detalių

Išėjimo hermetinės durys

Slėptuvė Vilniaus gatvėje - išėjimo hermetinės durys

Slėptuvė Šaltinių gatvės pabaigoje

Ši slėptuvė - taip pat nugriauta prieš kelis metus, statant naują mokyklos stadioną. Ir tai buvo teisingas sprendimas - mokyklos moksleiviai nesislapstydami per pertraukas lįsdavo vidun parūkyti ir kartais net gurkštelėti kažką stipresnio. Slėptuvė - analogiška jau matytoms II-os kategorijos slėptuvėms. Iš viduje paliktų stelažų galima spręsti, kad prieš apleidžiant ją dar kurį laiką naudojo kaip sandėluką. Nuotraukų archyve radau keletą senų slėptuvės nuotraukų. Prašom labai nespardyti, jos darytos dievai žino kada.

Štai toks nusileidimas į apačią

Slėptuvė Šaltinių gatvėje - įėjimas

Viskas užversta šiukšlėmis

Slėptuvė Šaltinių gatvėje - laiptai

Patalpose - būta gaisro

Slėptuvė Šaltinių gatvėje - viduje

Viskas išdegę

Slėptuvė Šaltinių gatvėje - viduje

Liko tik hermetinės durys

Slėptuvė Šaltinių gatvėje - hermetinės durys

Sunaikinta slėptuvė Mindaugo gatvėje

Šios slėptuvės nuotraukų niekur nėra, tačiau, kiek ją prisimenu, ji niekuo nesiskyrė nuo kitų analogiškų II-os kategorijos slėptuvių. Vidus buvo perstatytas, padalinant bendrą slėptuvės erdvę į mažesnius kabinetus. Tačiau, esmė buvo tokia pati - trys didelės patalpos, du įėjimai. Kadangi internete nuotraukų nėra, įdėsiu paveiksliuką iš Bing maps, kur per medžius, vos ne vos matosi jos įėjimai.

Bing maps

Slėptuvė Mindaugo gatvėje

Išvados

Žodžiu, ties čia ir baigiu, tikiuosi, ankstyvąsias sovietmečio slėptuves apžvelgiau pakankamai išsamiai. Šį straipsnį papildysiu, jei pavyks ką nors naujo išsiaiškinti arba atrasti dar daugiau tokio tipo slėptuvių. Dabar reikalus su paprastomis slėptuvėmis baigiu, keliauju aiškintis ir rinkti informaciją apie vyriausybinius objektus. Apie juos informacijos taip pat nemažai, žiūrėsime, kiek iš jos galima bus viešinti visuomenei.

Daugiau straipsnių

Komentarai

  1. ASaaa parašė:

    Noriu iskart pasakyt,kad dzuku gatves sleptuveje viduje nieko nera visiskai,kazkada ji buvo isvogta ir prisiukslinta db ji tuscia ir uzdaryta tai neverta demesio

  2. Inga Celkoniene parašė:

    Ir as atsimienu nes slepdavomes sleptuvese , antakalni musu kieme buvo , kaip mes ten pralisdavom baisu , bet viduj buvo svaru ir tvarkinga 🙂 ir svaru

  3. gintaras parašė:

    Slėptuvė dar yra Rinktinės g. buvusioje Eidukevičiaus g. namo 4 kieme. Slėptuvė yra po Žemės ūkio ministerija. Dar viena yra Pelesos g. buvusioje Tankistų g. kur Maxima ten gyventojai ją prižiūri atrodo kaip vakar įrengta

    1. Pamiršta.lt parašė:

      Slėptuvių yra daug, iš viso Vilniuje beveik 300. Mes čia kalbame tik apie vieną tipinį akstyvojo sovietmečio projektą, pagal kurį slėptuvės būdavo įrengiamos ne po pastatais, o atskirai.

    2. Kristupas parašė:

      sveiki, vinco kudirkos aikstej yra sleptuve viesas tualetas. ji nera irengta po jokiu pastatu ar pns. kuriam laikotaroiui ja butu galima priskirti? toks pat klausimas ir apie sleptuve dauksos gatveje prie a. venuolio mokyklos. ji taip pat irengta atskiroje vietoje, o ne po namu.

    3. Kristupas parašė:

      Gal žinai, kuom remiantis slėptuvės buvo numeruojamos? Kiek susidūriau - naujesnės. Bendrai pagal apskritį ar gali būti, jog pagal adresą?

  4. Valdas parašė:

    Labai įdomi medžiaga, ypač dabar. Savivaldybė turėtų skirti premiją, nespadarėt jų darbą. Dabar aišku ką reik atstatinėt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *