Pacų rūmai


Visai neblogas vaizdas iš balkono - deja, vienintelis geras dalykas, kurį galima pasakyti apie Didžiojoje gatvėje esančius apleistus Pacų rūmus. Įdomių patalpų beveik neliko - statybos sugadino viską. Tačiau kadangi patekimas sugaišino nemažai jėgų, skirkime jam nedidelį straipsniuką.

Rinkdamas medžiagą straipsniui, sužinojau, kad šis apleistas ir į akis nekrentantis pastatas istorikams ir architektūros žinovams yra labai gerai žinomas - čia kažkada buvo įsikūrę Pacų rūmai, ilgą laiką buvę vienu puošniausių Vilniaus pastatų. Šių rūmų pokyliuose net buvo dalyvavę tokios žinomos personos, kaip imperatorius Aleksandras I ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas - ar daug kitų Vilniaus pastatų galėtų tuo pasigirti? Dabar, tiesa, žiūrėti nėra ką, bet grįžkime atgal ir pabandykime trumpai prisiminti šlovingą rūmų istoriją.

Šių rūmų istorija prasideda 1673 metais, nu Vilniaus kašteliono, LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco, sujungusio į vieną du mažesnius, per 1655 metų ketvirtąjį karą su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, nukentėjusius namus į vieną pastatą ir investavusio nemažus pinigus į jo interjerą. Pirmame rūmų aukšte gyveno dvariškiai ir tarnai, antrame buvo įrengtos ypač puošniai dekoruotos reprezentacinės salės, o trečiame - gyvenamieji kambariai, kuriuose kartais apsistodavo ir pats Mykolas Pacas. Pacui išvykus į karą su Turkija, dalis rūmų buvo išnuomota pirkliams, kurių sumokėta nuoma finansavo Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčios statybas. Rūmai nuolat plėtėsi - XVIII a. kieme buvo pastatyti papildomi korpusai, su virtuve, pagalbinėmis patalpomis, ratine ir arklidėmis.

Didžioji gatvė XIX a. atvirutėje

XIX a. atvirutė

1830 metais apgriuvę rūmai buvo restauruoti. Tačiau ilgai pasidžiaugti jais savininkas negalėjo - po nepavykusio 1831 metų sukilimo, Pacų giminės atstovui Liudvikui Mykolui Pacui pabėgus į Prancūziją, rūmai buvo konfiskuoti caro valdžios. Nuo to laiko pastatas priklausė įvairiom vidaus reikalų ir karinėms struktūroms - Vilniaus gubernijos kariniam štabui, vėliau - Vilniaus vaivadijai, o dar vėliau, sovietmečiu - įvairioms VRM institucijoms.

Pacų rūmai 1909 metais

1909 m. atvirutė

Sovietams pasitraukus, pastatas atiteko Lietuvos VRM, jame buvo įsikūrusi Vilniaus miesto Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir kitos valstybinės institucijos. 2010 metais, atlikus VRM reorganizavimą, Viešosios policijos tarnyba buvo prijungta prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės "Vytis". Nuo to laiko pastatas ištuštėjo.

Pacų rūmai dabar

Dabar viduje vyksta remonto darbai - vietomis matosi darbininkų palikti įrankiai ir stelažai. Pradėkime nuo antro aukšto, kur kažkada buvo įrengtos prabangios reprezentacinės salės. Dabar iš jų beliko tik sovietmečiu perstatyti skirtingo dydžio kabinetai.

Graži patalpa su skliautine atrama

Kambariuose - išlikę sovietiniai baldai

Už sieninės spintos - tvarkoma sena ventiliacija

Kambarys su statybiniais pastoliais

Greta pastolių - sieninis stendas, su nuotraukomis iš policijos laisvalaikio

Iš čia galima patekti į balkoną. Bet į balkoną eisime vėliau

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas

Kasos langelis ir seifas, netoli

Štai šis kambarys - ko gero, gražiausia visų rūmų patalpa. Lubos čia išpuoštos gipsais, greičiausiai, XX a. pradžios.

Kambarys su gipsais

Kambario lubos, su papuošimais

Visos kitos patalpos - nelabai įdomios

Mažesnė patalpa, kitoje koridoriaus pusėje

Pirmo aukšto langai čia - uždengti grotomis

Gretimoje patalpoje - didelis seifas saugoti ginklams

Ginklinės aprašas, ant durelių

Laiptinė

Prie jos - durys su retai sutinkama kodine spyna

Laiptinės pabaiga, trečiame aukšte

Prausykla

Trečiame aukšte - autentikos dar mažiau

Viskas iš pagrindų perstatyta sovietmečiu

Domofonas, prie įėjimo į vieną dalį

Ragelis

Daugiau įdomybių? Jų beveik nėra, statybininkai su žeme sulygino beveik viską, kas buvo autentiška. Beliko tik nedidelės smulkmenos.

Nedidelė kartoteka, byloms

Gražūs mėlyni tapetai

"Sužadėtinė rėmelyje" - pasakytų viena pažįstama

O čia - kita bažnyčia, iš arčiau

Beeinant link palėpės - dar vienas mažiukas kambariukas

Prie sienos - spintelė

Spintelė

Komisaro padėkos raštas

Įrenginio apskaitos žurnalas

Daugybė senų baterijų racijoms "Motorola"

Per langą matosi vidinis pastato kiemas

Laipteliais kylam į palėpę. Prie jos, ant sienos - sena, sovietinė sirena.

Sena sirena

Palėpėje - konstrukcijos, nieko įdomaus

Stogo atramos

Signalizacijos reklama - Baltarusijos ССР garantuoja saugumą

Pirmame aukšte - ardomos sienos ir grindys

Seno lango vietoje įmontuotos durys

Pradėjus temti galima išlįsti į balkoną. Nedažnas žmogus gali pasigirti, kad buvo stebėjęs Didžiąją gatvę tokiu rakursu.

Prabangūs namai

Rotušė

Kolega, rotušės fone

Rūsiai, asmeniškai man, buvo įdomiausia dalis. Tiesa, didžioji jų dalis buvo perstatyti sovietmečiu, bet kelios gražios vietos išliko. Ypač tos, kuriose dar liko seni plytiniai skliautai - tokios vietos man nuo seno patiko. Į juos patekti yra ne vienas būdas - per iškasinėtas ir išardytas grindis.

Iškasinėtos grindys su nusileidimu į rūsius

Nusileidus

Įdomi ventiliacija, kiek primenanti kolektorių

Dalis rūsio patalpų - sutvarkytos sovietmečiu

Sovietinis bareljefas, ant sienos

Kita dalis - nesuniokota, skliautai visame gražume

Didelė patalpa

Dalyje patalpų dar liko kažkokie rakandai

Šarvuotų durų reklama

Instrukcija policijai, kada naudoti ginklą

Dalis rūsio sudarkyta šiluminėm trasomis

Dalyje - pravesta elektra ir byrantis tinkas ant sienų

Įdomūs senoviniai skliautai

Kolega

Išėjimas iš rūsių

Išvados

Žodžiu, dvejopi įspūdžiai. Iš vienos pusės, nieko super įspūdingo viduje nepamatysi, tačiau iš kitos pusės, rūsiai palieka įspūdį tiek savo dydžiu, tiek architektūra, o ir įdomus rakursas iš pastato balkono atperka bent dalį pastangų. Žodžiu, man pastatas patiko, ar lankyti ar ne - spręskite patys.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *