Kiekvienos kelionės į Europą metu stengiuosi aplankyti po gerai išsilaikiusį apleistą dvarą arba rūmus - iš dalies dėl to, kad man pačiam visai patinka urban decay, bet tuo pačiu ir tam, kad tautiečiai praplėstų akiratį ir nustotų save taip smarkiai tarkuoti. Paskutiniu metu tai labai išpopuliarėjo - savęs niekinimas ir plakimas virto kažkokia nesuprantama mada, kada bet kokia informacija yra panaudojama kurti apie save nenusisekėlių įvaizdį, dažnai tam pasitelkiant formuluotes iš serijos "o vat vakarų Europoje tai ..." arba kažką panašaus.
Mane tokios šnekos išmuša iš vėžių, galbūt dėl to, kad aš esu išties nemažai keliavęs vakarų Europoje. Ir esu buvęs ne tik turistinių miestų centruose, kurie išlaižyti ir išblusinėti, bet ir tokiuose užkabariuose, į kuriuos turistai vargiai ar kada užklys. Vaikščiojau didžiuliuose apleistuose pramonės gigantuose Belgijoje, esu važiavęs tokiais šūdinais Vokietijos keliais, kad Molėtų plento betonkė atrodytų lygi kaip veidrodis. Ir apvažiavęs ne vieną šalį galiu reziumuoti, kad mūsų šalis atrodo labai neblogai. Apleistų pastatų yra visur, tačiau, žmogus paprastai juos mato tik savo kieme, net nežinodamas, kad viename turtingiausių Italijos regionų, pavyzdžiui, yra apleistas toks "nedidelis dvarelis" iš 365 kambarių. Kur valdžia žiūri?
Kodėl visą tą rašau? Nes noriu, kad Lietuva savo valstybės atkūrimo šimtmetį sutiktų su daugiau optimizmo bei pasitikėjimo savimi. Galų gale, mums šiemet Numbeo Quality of Life indekse iki pirmo šalių 30-tuko pritrūko vos kelių procentų. Apleistų pastatų - gamyklų, mokyklų, dvarų - yra visur, tame savaime tragedijos nėra, reikėtų šalčiau reaguoti į besikeičiantį miesto bei šalies veidą. O grįžtant prie apleistų pastatų, šiandien apžiūrėkime dar vienus apleistus rūmus - šįkart iš rytų Vokietijos - iš kelių korpusų, su dviems vidiniais kiemais, parku, apvertų aukšta mūrine tvora. Ir nors iš lauko jie vietomis atrodo tvarkingai, viduje mus pasitiks apleistos patalpos bei drėgmė.
Rūmų teritorija - tokia
Iš pirmo žvilgsnio - neblogai prižiūrėta
Patys rūmai susideda iš kelių korpusų
Kelios architektūrinės detalės
Laiptai
Iš viršaus
Už pagrindinių rūmų - praėjimas į vidinį kiemą
Iš šio kiemo atsiveria puikūs vaizdai į apylinkes
Pavėsinė
Vienas iš rūmų sparnų
Rūmus iš apačios juosia tokia terasa
Vietomis - ji jau išgriauta
Vos užėjus už kampo prasideda brūzgynai
Prie tvoros
Grįžkime į rūmus
Rūmų viduje dekoras išliko tik pagrindiniame korpuse
Puošnūs laiptai
Foje antrame aukšte
Gražiausi kambariai - inkrustuoti medžiu
Jų čia daug
Židinys
Dar vienas, mažesnis
O čia - pats didžiausias
Viename iš kambarių galima surasti fortepijoną
Taip jis atrodo iš šono
Graži raižyta medinė kolona
O čia - gretimas kambarys
Pirmame aukšte erdvė atrodo taip
Vietomis išliko skliautai
O vietomis - senos durys
Dar vienos
Bet didžiojoje dalyje patalpų nieko įspūdingo nebeliko
Virtuvė
Vaikai?
Jei ir išliko kokia puošyba, tai tik ant lubų
Arba - laiptinėje
Laiptai į palėpę
Palėpė
Labai gražios arklidės, pabaigai
Išėjimas iš teritorijos
Ačiū už dėmesį.
noriu ir apsiimciau sutvarkyti,jai kas padovanotu
Ar turite savo komandoje architektūros istorikų, menotyrininkų, restauratorių ar pan.? Labai praverstų einant į panašias vietas, galėtų daugiau papasakot ir parodyti, kur dar išlikę kas vertingo ir pamatyti grožį, kurio šiaip eilinis žmogus gal ir nemato 🙂
Labai gražūs rūmai, visai neseniai apleisti, panašu. Gal koks viešbutis buvo?..