Belvederio dvaras

2016.07.06 kategorijoje Dvarai, rūmai, bažnyčios, Lietuva, peržiūros: 3 313

Šiandienos straipsnio vieta bus ne kiek pamiršta, kiek tiesiog suniokota, aplaužyta vandalų, vietinio jaunimo ir kitų destruktyviai nusiteikusių žmonių. Kalbėsime apie Belvederio dvarą, kurio pavadinti „pamirštu“ neapsiverčia liežuvis – viena svarbiausių lankytinų vietų Jurbarko rajone pristatomo dvaro kasdien apžiūrėti atvyksta dešimtys žmonių. Tačiau, turistai įvertina tik dvaro išorę. Mes galime jį apžiūrėti iš vidaus.

Dvaras čia atsirado 1830-taisiais, po to, kai tuometinis žemių savininkas, turtingos Burbų giminės atstovas Kleopas Burba, perpirko žemę iš Tiškevičių ir pagal prancūzų projektą čia pasistatė romantizmo stiliaus, netaisyklingo plano, dviejų aukštų dvarą, išsiskiriantį savo architektūra ir prabanga. Dvaro vestibiulyje platūs ąžuolo laiptai vedė į antrą aukštą, prie reprezentacinių patalpų, dekoruotų mozaikomis, išklotų parketais, su tapyba lubose, kambariuose stovėjo auksu ir baltu laku dengti Liudviko XVI stiliaus baldai, kabojo reto violetinio atspalvio krikštolo sietynai. Rūmų statybą vainikavo triaukštis bokštelis, iš kurio atsiverdavo puikus vaizdas į apylinkes ir Nemuno skardį. Sakoma, būtent šis vaizdas inspiravo dvaro pavadinimą – iš italų belvedere – gražus reginys.

Šokių salės lubų dekoras, krosnies fragmentas, 1995 m.

Po Pirmojo pasaulinio karo, išgrobstytas ir likęs be šeimininkų, Belvederio dvaras atiteko valstybei. Tarpukariu ir sovietizmu čia buvo įkurdintos įvairiausios švietimo įstaigos – 1921-1925 m. veikė Žemės ūkio mokykla, nuo 1944 – Pienininkystės technikumas, 1961–1969 m. Žemės ūkio technikumas, iki 1971 m. – Bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla. Atgavus nepriklausomybę, dvaras atiteko Jurbarko rajono savivaldybei, dabar – daug metų stovi apleistas, nors pastato savininkai kartkartėmis užkala naujai dvare atsirandančias skyles.

Belvederio dvaras

Netaisyklingas rūmų fasadas

Rytinis korpusas

Vaizdas nuo oranžerijos ir parko pusės

Dabar dvaro pastatas yra padalintas į dvi dalis – pagrindinį pastatą ir nuo jo atskirtą rytinį sparną. Į atskirą sparną – atskiras įėjimas, apsaugotas grotomis, tarp kurių pralįsti – nesunku.

Laiptai rytiniame sparne

Turėklas ir grotuotas įėjimas

Viena iš sparno patalpų

Vietomis išlikę baldai

Senovinė krosnis

Geriausia ir įspūdingiausia dvaro dalis – puikiausiai išsilaikę autentiški ąžuoliniai pagrindinio vestibiulio laiptai, per tiek metų nesuvandalinti per kažkokį stebuklą. Mažai nuniokotos yra ir antro aukšto patalpų kesoninės lubos, puoštos karnizais ir gipso lipdiniais – ypač buvusiame valgomąjame kambaryje.

Čia – puikūs laiptai, pirmo aukšto vestibiulyje

Kitu kampu

Čia – antro aukšto vestibiulis

Laiptai ir baliustrada

Antrame aukšte – daugybė puikiai išsilaikiusių patalpų. Štai čia, pavyzdžiui, buvo valgomasis – su lubomis, dekoruotomis kvadratinės formos kesonais, su įterptomis rozetėmis, viduryje.

Valgomojo patalpa