Daugpilio mėsos kombinatas


Šiandien pasidalinsiu dar viena vieta, kurią aplankėme per Daugpilio kelionę – Daugpilio mėsos kombinatu, kuriame sovietmečiu dirbdavo 1500 žmonių. Didžiulėje, dabar apleistoje teritorijoje, buvo ir administracija, ir mėsos apdirbimo bei pakavimo cechai, fermos, katilinė ir net nuosavi nuotekų valymo įrengimai. Dabar mėsos kombinatas yra atsitvėręs sąlyginai nedidelėje buvusio kombinato teritorijos dalyje.

Daugpilio mėsos kombinatas buvo įkurtas XX a. 8 dešimtmečio pradžioje, Sovietų valdžiai besistengiant atgaivinti nuo karo labai nukentėjusį ir ekonomiškai silpną regioną. Tuo metu pradėtos didelio masto statybos nesiliovė kelis metus – iki 8 dešimtmečio pabaigos buvo pastatytas 180 metrų televizijos bokštas, nauji gyventojų kvartalai ir daug gamyklų – elektronikos, buitinės chemijos, baldų ir didžiulis automobilių remonto centras. Mėsos kombinatui, į kurį skerdimui keliaudavo produkcija iš viso Daugpilio rajono, buvo pasirinktas Križi kaimelis, kuris buvo administraciškai prijungtas prie Daugpilio, kaip vienas iš mikrorajonų. Šiame rajone vienas po kito dygo nauji namai, kuriuose kūrėsi mėsos kombinato darbuotojai. Žiemą šiuos namus šiluma aprūpindavo kombinato katilinė.

Tolesnė kombinato istorija – paini ir sudėtinga. Nors prieš Sąjungos žlugimą didelė dalis kombinato produkcijos keliavo į Maskvą ir Sankt Peterburgą, kurį laiką po privatizacijos mėsos kombinatas dar sugebėjo veikti pelningai – 2003 metais buvo bandoma pasinaudoti Europos Sąjungos parama produkcijos linijoms atnaujinti. Vėliau, įsikišus kreditoriams, iki 2007 metų kombinatas buvo mėtomas iš rankų į rankas. Tais metais kombinatą įsigijo Estijos mėsos perdirbimo įmonė „UVIC“, nesėkmingai pabandžiusi prikelti šią kadaise pelningą įmonę. Nors 2008 metais produkcijos atnaujinimui iš bankų buvo paimti du kreditai, 2010 metais mėsos kombinatui buvo iškelta bankroto byla.

2012 metais reikalai vėl trumpam pajudėjo – buvusias kombinato patalpas įsigijo Rezeknės mėsos kombinatas, atnaujinęs dalį patalpų ir jose įkūręs savo mėsos perdirbimo cechus. Dabar naudojama teritorijos dalis aptverta atskira tvora ir sėkmingai dirba – produkcijos kiekis auga kasmet, didėja darbuotojų skaičius.

Štai tokia kombinato teritorija

Visur – griuvėsiai

Daugiau pastatų

Administraciniame pastate – kone daugiausiai autentikos

Koridorius ir kasos langelis

Nors ir jame didžioji dalis kambarių – tušti

Per visą pastato ilgį veda koridorius, su besilupančiais dažais nuo sienų

Raudoni tapetai – spalvotas kambarys

Antrame aukšte – daug įdomiau

Išlaužtos durys į koncertų salę

Dabar ji atrodo taip

Visur ant sienų – tokie papuošimai

Veidrodis, kitoje kambario pusėje

Koridoriukas veda į laiptinę ir ant stogo

Administracinio pastato stogas

Ežeras ir darbuotojų stovėjimo aikštelė, nuo jo

Išėjus iš administracinio pastato, pasivaikščiokime po teritoriją

Čia viskas apgriuvę

Cecho viduje – tuštuma

Fotografo šešėlis

Cechas iš kitos pusės

Patenka šviesa

Per langą galime stebėti apleistą mėsos kombinato teritoriją

Jau matytas administracinis pastatas

Skylė grindyse

Cecho patalpose – kolonos

Viduje mėtosi bakeliai nuo preparatų

Čia matosi kiti skerdyklos pastatai

Konvejeris į paskutinį aukštą

Iš viršaus jis atrodo taip

Praėjimas, paliktas vaikščioti darbuotojams

Visas kompleksas iš apačios

Pro visą teritoriją einantis takelis, veda prie kitų teritorijos statinių, tarp kurių – uždaryti angarai bei katilinė. Juose su išsilaikymu truputį geriau.

Takelis

Katilinės viduje

Dalis patalpų – tuščios

O čia, matyt, stovėta katilinės įrengimų

Laiptai aukštyn

Antrame aukšte – šiek tiek įdomiau

Koridorius link techninių patalpų

Čia dar yra kažkokie įrangos likučiai

Stalas, užverstas pramoniniais termometrais

Kažkoks temperatūrai analizuoti skirtas prietaisas

Plakatai ant sienų

Dar vienas

Saugos instrukcija, datuota 1996 metais

Štai tokia ši apleista teritorija.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *