Daugpilio tvirtovė


Šiandien pabandysiu papasakoti apie dar vieną Daugpilio urbanistinę įžymybę – Daugpilio tvirtovę, kartais dar vadinamą Dvinsko arba Dinaburgo vardais. Ir nors daug kas pasakytų, kad šis XIXa. gynybinis įrengimas prie puslapio tematikos nelabai tinka, apleistumo ir urbanizmo motyvų jame neabejotinai yra.

Daugpilio tvirtovę esu lankęs ne vieną kartą. Pirmą kartą čia važiavau dar vasaros pabaigoje, eilinį kartą keliaudamas lankyti kaimynų. Tiesa, dėl laiko stokos tada ją apvaikščiojome gana paviršutiniškai, dėl ko daugiau nei pusė tvirtovės liko neapžiūrėta. Važiuojant antrą kartą taip pat laukė nesėkmė – visą popietę lijo lietus ir dangus buvo apsiniaukęs. Dėl to daug šiame straipsnyje teko sukombinuoti dviejų kelionių nuotraukas, todėl nesistebėkite, kai vienose nuotraukose – giedra ir saulėta diena, kitose – apsiniaukęs dangus ir lašai ant objektyvo.

Istorija

Tvirtovės istorija prasideda nuo smulkaus Dinaburgo miestelio. Šis miestelis istorikams yra žinomas jau nuo 1275 metų, kada didysis Livonijos ordino magistras Ernstas von Raceburgas įkūrė Dinaburgo pilį, ištisus šimtmečius keliavusią iš rankų į rankas – ją periodiškai užimdavo rusai, lietuviai ir net lenkai.

Po ATR (Abiejų Tautų Respublikos) pirmojo padalijimo, Dinaburgo tvirtovei eilinį kartą atitekus Rusijos imperijai, iškilo poreikis stiprinti vakarinę Rusijos imperijos sieną. Rusijos inžinieriai buvusios tvirtovės griuvėsių vietoje iš karto pradėjo statyti naujus gynybinius įrengimus, kurių pabaigti iki galo nesuspėjo – pasikeitus Europos geopolitinei situacijai ir iškilus Napoleono invazijos grėsmei, nebaigtos statyti tvirtovės projektas buvo iš pagrindų peržiūrėtas ir perplanuotas iš naujo. 1810 metais buvusios pilies vietoje buvo pradėtas konstruoti naujas didelis fortifikacinis projektas, dabar vadinamas Daugpilio tvirtove. Pagal pirminį planą, tvirtovė turėjo būti baigta iki 1813 metų, apimti abi Dauguvos upės puses – 150 ha žemės plote kairėje Dauguvos pusėje turėjo atsirasti pagrindinė tvirtovė, o mažesniame, 50 ha žemės plote, mažesnė tvirtovės dalis, skirta apsaugoti prieigą prie tiltų per Dauguvą, sujungta su pagrindine tvirtove pirmuoju tuometinėje Latvijoje mediniu pontoniniu tiltu.

Daugpilio tvirtovės planas, http://dinaburgascietoksnis.lcb.lv nuotr.

Daugpilio tvirtovės planas

Bet Rusija pavėlavo – 1812 metais, Napoleonui priartėjus prie Dinaburgo, tvirtovė buvo baigta vos iki pusės. Tiesa, net ir nebaigta statyti tvirtovė pagal carinės Rusijos gynybos įrengimų klasifikaciją buvo laikoma aukščiausiu, pirmojo tipo gynybiniu įrengimu, todėl pasikandžioti galėjo. Deja, tvirtovės gynėjų garnizone tuo metu buvo vos 2500 žmonių, kurie nors ir sugebėjo tris dienas atsilaikyti prieš daugiau nei 34 000 maršalo Udino kareivių, šturmavusio Dinaburgo tvirtovę, pajėgas, bet galiausiai buvo priversti pasitraukti į Rezeknę. Remiantis šaltiniais, gynėjams teko palikti tvirtovę arba dėl klaidos, arba dėl priešo diversijos – netikėtai buvo sunaikintos visos tvirtovėje saugomos ginklų ir maisto atsargos. Prancūzai, užėmę ištuštėjusias patalpas pradėjo jas griauti. Labiausiai nukentėjo kairiame Dauguvos krante statyta tvirtovės dalis, taip vadinamas „prietilčio placdarmas“, kuriame dabar yra įsikūręs griežto režimo kalėjimas.

Daugpilio tvirtovės planas

Dinaburgo tvirtovė

Nors išstūmus Napoleoną 1813 metais tvirtovės statybos atsinaujino, nesiliaujant karams ir ekonominiems sunkumams tvirtovę galutinai pabaigti pavyko tik 1878 metais. Tiesa, iki to laiko tvirtovė jau funkcionavo – 1833 metais dalyvaujant carui Nikalojui I tvirtovė buvo pašventinta, 1830 ir 1863 metais jos garnizonas dalyvavo lenkų sukilimo malšinimo konfliktuose. Tvirtovės įrengimai ir ginkluotė buvo nuolat tobulinami ir modernizuojami – laikui bėgant buvo nutiestas vandentiekis ir kanalizacija, akmenimis išgrįsti visi vidiniai tvirtovės keliai, pastatytas mūrinis soboras.

Soboras Daugpilio tvirtovėje

Soboras

1870 metais beveik pabaigtos tvirtovės strateginis svarbumas sumažėjo – Rusijos imperija perkėlė pagrindinę gynybos liniją tolyn į vakarus. Dinaburgo tvirtovės statusas buvo sumažintas iki antrojo tipo, tvirtovė buvo perkelta į antrąją, rezervinę gynybos liniją. 1893 metais, pasikeitus Dinaburgo miestelio pavadinimui tvirtovė buvo pervadinta Dvinsko tvirtovės vardu ir įgavo tvirtovės – sandėlio statusą. 1912 metais pagrindinėje tvirtovės aikštėje buvo atidarytas fontanas – paminklas, padarytas iš trijų vienas į kitą atremtų pabūklų, Napoleono karų šimtmečiui atminti.

Pagrindinė aikštė ir fontanas, 1912 metai

Fontanas

Tačiau ilgus metus fortifikacijai tobulinti dėtos pastangos nenuėjo veltui – Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai ties Dvinsku „užstrigo“ ilgam ir sugebėjo įžengti į tvirtovę tik 1918 metų vasarį, iki karo pabaigus belikus vos keliems mėnesiams. Net ir tada, nepaisant nuolatinio tvirtovės apšaudymo, jos būklė buvo sąlyginai nebloga – labiausiai nuo aviacinių bombų ir artilerijos nukentėjo tvirtovės soboras.

Rusų armijos pabūklas, Dvinsko frontas, 1915 metai

Rusų armijos pabūklas

Tvirtovės soboras po apšaudymo, 1915-1916 metai

Tvirtovės soboras

1915 – 1920 metais tvirtovėje spėjo pašeimininkauti net 5 garnizonai – caro, vokiečių, boševikų, lenkų ir latvių. Pastarasis garnizonas čia užsiliko ilgam – iki pat 1941 metų vokiečių kariuomenės atvykimo. Tais pačiais 1920 metais dar kartą pasikeitė miestelio ir tvirtovės pavadinimas – į dabar naudojamą Daugpilį.

Antrojo pasaulinio karo metu atvykę vokiečiai tvirtovės citadelėje iš karto įrengė belaisvių stovyklą „Stalag-340“ o dešinėje Dauguvos pusėje įrengtoje tvirtovės dalyje – žydų getą, iš kurio žydai ir buvo vežami šaudyti į greta esančius Poguļanka miškus (dabar – Mežciems).

Žydai prietilčio placdarmo gete, http://dinaburgascietoksnis.lcb.lv nuotr.

Žydai gete

Pokariu, šalį valdant sovietams, nuo 1948 iki 1993 tvirtovėje buvo įsikūrusi Daugpilio aukštojo karo aviacijos inžinierių mokykla, 4 ir 5 metų studijose ruošusi technikus sovietų karinei aviacijai. Kursantai buvo apmokami su MIG lėktuvais, vieno iš kurių, MIG-19, maketas buvo užkeltas ant specialaus pjedestalo, prie pagrindinių vartų.

Mig-19 ant pjedestalo, 1981 metai

MIG-19

Po Latvijos nepriklausomybės paskelbimo, pasitraukus sovietų kariškiams, prasidėjo plėšimų bumas – kelis metus vietiniai vagys nebaudžiamai plėšė pastatuose ir fortuose išlikusią įrangą. Gyventojų tvirtovės teritorijoje pamažu mažėjo – kas norėtų gyventi benamių ir griuvėsių aplinkoje? Niekam nebereikalingi pastatai, nepaisant savo kultūrinio paveldo statuso, buvo palikti likimo valiai. Tvirtovė pavirto atskiru miestu-vaiduokliu Daugpilio miesto ribose.

2009 metais buvo pradėta tvarkyti šią beveik apleistą ir ištuštėjusią teritoriją – atnaujintos elektros ir kitos komunalinės linijos, sutvarkytas gatvių ženklinimas ir pradėti tvarkyti kai kurie pastatai. 2011 metais buvo baigta pirmojo tvirtovės pastato renovacija – buvusios šiluminės vandens pakėlimo stoties, esančios prie pagrindinio įėjimo. Dabar jame įsikūrusi administracija ir turizmo ir informacijos centras. Nuo to laiko darbai Daugpilio tvirtovėje įgavo pagreitį – pamažu aptveriami ir tvarkomi vis nauji pastatai, daugėja informacinių lentelių ir tvirtovę lankančių žmonių. Tačiau šie darbai tėra lašas jūroje – 90 procentų pastatų tvirtovės teritorijoje vis dar tuštauja.

Tvirtovė šiandien

Tvirtovė mūsų laikus pasiekė vizualiai mažai pasikeitusi – išliko visi gynybiniai įrengimai, kazematai ir didžioji dalis autentiškų carinių pastatų. Sovietmečiu tvirtovę perstatinėjo mažai – tik viduje išdygo kelios sovietinės „chruščiovkės“, kurios į senove dvelkiančius tvirtovės statinius dabar vizualiai sunkiai įsipaišo ir dalis kazematų buvo perdaryti į civilinės saugos slėptuvės. Visa kita – dvelkia autentika. Ją galima ne tik apžiūrėti, bet ir pačiupinėti.

Tvirtovė šiandien

Tvirtovė šiandien

Tvirtovę iš visų pusių supa išorinio perimetro griovys, kuris pavojaus atveju būdavo užpildomas greta esančio ežero vandeniu. Tokie grioviai carinėje fortifikacijoje buvo naudojami itin dažnai.

Griovys ir išorinė tvirtovės siena

Griovys ir išorinė siena

Nusileidus

Griovio viduje

Iš akmenų sudėta siena

Iš akmenų sudėta siena

Dviaukščiai kazematai pabūklams

Kazematai pabūklams

Iš arčiau

Dviaukščiai kazematai

Dar daugiau kazematų

Kazematai

Čia – pozicija, sauganti prieigą prie pagrindinių vartų

Pozicija prie vartų

Fortifikacija

Fortas

Pagrindiniai Michailo vartai – papuošti dvipusiais kardais

Michailo vartai

Vartai iš kitos pusės

Vartai iš kitos pusės

Ant vartų viršaus – dvigalvis erelis, rusiškojo imperializmo simbolis

Dvigalvis erelis

Įžengus per vartus patenkame į nykų buvusį karinį miestelį. Namuose, kuriuose anksčiau sutilpdavo daugiau nei 10 000 kariškių, dabar gyvena tik kiek daugiau nei tūkstantis žmonių.

Šioje aikštėje stovėjo dabar jau nugriautas soboras

Soboro aikštė

Užkaltas buvęs kareivinių pastatas

Kareivinių pastatas

Kitu kampu

Kareivinės

Po šiuo pastatu kadaise buvo didelė civilinės saugos slėptuvė. Tiesa, dabar dalis įėjimų į ją – užpilti, dalis – hmm… užasfaltuoti?

Slėptuvės durys, iki pusės užpiltos asfaltu

Slėptuvės durys

Metalinė tvora ir fone esantis dabar jau renovuotas arsenalo pastatas

Tvora

Daugybė apleistų pastatų, skirtingų formų ir paskirčių

Apleisti pastatai

Pastatas, paruoštas renovacijai. Tiesa, tokių čia mažuma

Renovuojamas pastatas

MIG-19 maketo vieta

MIG'o maketo vieta

Ant šio pastato prikabinėta senesnių nuotraukų. Gera iniciatyva – nuotraukose galima pamatyti įdomių dalykų

Sena nuotrauka

Senos nuotraukos

Buvęs ligoninės pastatas, saugomas kameromis ir judesio davikliais

Buvęs ligoninės pastatas

Judesio davikliai ir kamera, ant pastato kampo

Judesio davikliai

Sugriautas iki pamatų administracinis pastatas

Sugriautas pastatas

Tarp šių griuvėsių – įsiterpę apšiurę sovietiniai daugiabučiai

Daugiabučiai

Gatvė

Gatvė

Dviejų epochų – carinės ir sovietinės – kontrastas

Epochų kontrastas

O šiame carinės statybos pastate dabar gyvena žmonės

Gyvenamasis namas

Pagrindinė aikštė. Čia kažkada stovėjo Leninas

Pagrindinė aikštė

Fontanas – paminklas iš trijų pabūklų

Fontanas

Pabūklai prie buvusių komendanto rūmų

Pabūklas prie komendanto rūmų

Komendanto rūmai – restauruoti

Komendanto rūmai

Į dalį buvusių kareivinių dabar galima patekti. Iš principo, jos visos skiriasi labai nedaug. Pasižvalgykime po vieną iš jų, esančią prie pat  komendanto rūmų.

Kareivinės – pusrūsis

Rūsys kareivinėse

Čia buvo sandėliuojama įranga

Rūsys

Pirmo aukšto foje

Pirmo aukšto foje

Koridorius

Koridorius

Čia – patalpa su garso izoliacija, iš kiaušinių dėžučių

Izoliuota patalpa

Класс немецкого языка

Vokiečių kalbos klasė

Koridorius trečiame aukšte

Trečio aukšto koridorius

Koridorius ir kabinetai

Koridorius

Iš trečio aukšto – nesunku išlipti ant stogo

Kareivinių stogas

Kareivinės

Kareivinės

Tarp sovietinių daugiabučių įsispaudę cariniai namai

Cariniai namai

Buvęs parako arsenalas

Parako arsenalas

Be arsenalo, administracinių ir gyvenamųjų patalpų, tvirtovėje pilna gynybinių įrengimų. Kazimatai pabūklams, bastionai įgulai ir artilerijai – visko net per visą dieną neapeisi. Laikas nuo laiko galima ištraukti fotoaparatą.

Betoninis gynybinis įrengimas

Betoninis įrengimas

Kiemas, su išsišakojimais į kazematus

Išėjimas į kiemą

Kur eiti?

Kur eiti?

Kazematas

Kazematas

Skliautuotas perėjimas tarp kazemato patalpų

Praėjimas tarp patalpų

Skliautas

Skliautas

Išėjimas

Išėjimas

Dar daugiau kazematų

Kazematas

Nors Daugpilio tvirtovę kasdien lanko daug žmonių, mažai kas atkreipia dėmesį į greta tvirtovės, po dabartiniu geležinkelio bėgių pylimu, esančias požemines konstrukcijas – buvusio pietinio forto patalpas. Didelė dalis šių patalpų vienaip ar kitaip neprieinamos – užmūrytos arba iki juosmens užpiltos vandeniu. Tačiau į vieną forto dalį mums pavyko patekti.

Fortas – po šiuo geležinkelio pylimu

Geležinkelio pylimas

Matosi pietinio forto liekanos

Forto liekanos

Viduje – daug šalto vandens

Užpilta vandeniu

Ir daug patalpų ir praėjimų

Praėjimas

Arba taip

Praėjimas

Didelės ir erdvios užsemtos patalpos

Užsemtos patalpos

Patalpos tarpusavyje sujungtos dideliu tuneliu, einančiu tiesiai po bėgiais, kuriuo sovietmečiu buvo pravestos dabar nebenaudojamos šiluminės trąsos.

Tunelis

Tunelis

Tunelio pabaiga – aklinai užversta

Užversta pabaiga

Kolegos

Kolegos

Žodžiu, Daugpilio tvirtovė – nepaprasta ir istoriškai kontrastinga vieta. Visiems rekomenduoju aplankyti.

Šaltiniai:

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *