Drujos kolektorius


Pristatau naują Vilnelės kolektorių. Kadangi Vilnelės kolektorius jau yra, kad nebūtų painiavos, šitą oficialiai krikštiju „Drujos“ kolektoriumi. Čia tunelis siauresnis, juo eiti sunkiau. Pati kolektoriaus pradžia sunkiai įveikiama – vamzdis palyginus plonas, viduje prinešta smėlio ir kitų šiukšlių. Bet apie viską iš eilės.

Pradėsime nuo žemėlapio. Pastaba – pirmieji keturi taškai (įskaitant įėjimą) pažymėti tiksliai, nes navigacinė sistema pagavo GPS signalą. Tolesnį kelią teko žymėtis ant lapelio, pažymint visus posūkius ir užsirašant atstumą, tarp jų. Atstumą įvertinti buvo ne taip lengva – dalis koridorių buvo lengvai praeinami, dalis – daug sunkiau.

Kolektoriaus žemėlapis

Žemėlapis

Kolektorių rasti nesunku. Orientyras – „stalkeriškas“ tiltas per Vilnelę, netoli nuo Drujos gatvės viaduko. Nuo jo įėjimo neįmanoma nepastebėti.

Stalkeriškas tiltas

Tiltas

Įėjimas į kolektorių vos už poros metrų nuo jo

Įėjimas

Iš vidaus

Iš vidaus

Kolega, su dar „neapčiupinėta“ kamera

Kolega

Koridorius trumpas – vos poros metrų ilgio. Patenkame į pirmąją tarpinę patalpą, kurioje tuneliai išsišakoja.

Išsišakojimas

Išsišakojimas

Iš kitos pusės

Išsišakojimas

Numestas liukas

Numestas liukas

Keliaujame dešiniuoju tuneliu. Tunelis – siaurokas, o ir žemių prinešta nemažai. Sunki kuprinė trukdo keliauti. Tik susiplėšęs į lubas savo „Magnum“ kuprinės apsauginį apvalkalą suprantu, kad nieko nebus – kuprinę teks kažkur palikti. Artimiausioje patalpoje tą ir padariau, pasiėmiau tik fotoaparatą su trikoju. Sena gera atminties kortelė, letališkai reaguojanti į drėną orą, eilinį kartą pridarė nesamonių, ~ 20 nuotrakų buvo sugadintos. Padėjo programa Photorecovery iš www.lc-tech.com, visiems labai rekomenduoju.

Prasideda „tunelizmas“

Tunelis

Arba taip

Tunelis

Kolega ties kiekviene tarpine patalpa (visiems iš karto prigijo pavadinimas „grotas“) bandė su GPS nustatyti kur esame. Kai kur tai pavykdavo, kai kur – nelabai.

Kolega

Kolega

Prieiname patalpą, kurioje pakilimas – tradicinis, su laipteliais. Iš viršutinio koridoriaus purškia vandens srovė.

Vandens srovė

Vandens srovė

O šiaip kolektoriuje nėra gilu

Gylis

Kai kuriose tarpinėse patalpose nėra jokių posūkių ar pakilimų

Tarpinė patalpa

Bet visose yra kopėčios arba laipteliai, vedantys prie šulinio. Beveik visi tolesni šuliniai buvo po gatve, girdėjosi kaip per juos važiuoja automobiliai. Nejaukūs garsai.

Daugiau kolektoriaus nuotraukų

Tunelis

Nedidelis posūkis

Posūkis

Betoninis vamzdis

Vamzdis

Mažas drenažas iš viršaus

Drenažas

Įdomesnė (tiek fiziškai, tiek morališkai) dalis prasideda ties pirmu 90 laipsnių posūkiu į dešinę. Tunelis ten visai susiaurėja, o ir jo apačia padengta kažkokia slidžia medžiaga.

Lįsti ar nelįsti?..

Kolega

Lįsti. Už keliolikos metrų posūkis į kairę, taip pat 90 laipsnių

Posūkis

Iš visur veržiasi vanduo

Vanduo

Tolesnis kelias neįkvepia. Tunelis kuo toliau, tuo labiau siaurėja. Lįsti darosi sunku (trikojis su fotoaparatu taip pat nepalengvina užduoties).

Šliaužimas

Šliaužimas

Priėję vieną iš tarpinių patalpų sustojome – noro toliau keliauti keturiom nebuvo. Ir nors buvo įdomu, kiek toli mes nuėjome, tą nustatyti nebuvo paprasta – navigacinė įranga signalo nepagavo, o per šulinio dangtį važiavo automobiliai. Patraukėme atgalios.

Išvados

Sunkiausiai pereinamas kolektorius iš visų anksčiau sutiktų. Kojos nuo ilgo vaikščiojimo „žąsele“ paskausta. Galvojantiems pereiti – geriau naudokit kompaktiškas kuprines, arba geriausiai jų iš viso atsisakyti. Didžioji dalis šulinių dangčių nepajudinami, todėl būkit atsargūs – potvynio atveju galimybės greitai pasišalinti nebus.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *