Šv. Jono Krikštytojo cerkvė


Religinės vietos urbanistikoje mane traukė nuo seno. Ypač jomis susidomėjau po savo pirmo vizito į Vilniaus Šv. Jėzaus Širdies bažnyčią, pakerėjusią mane iškiliomis formomis ir nepakartojama architektūra. Nuo to momento religinėms vietoms skyriau ypatingą dėmesį, tam negailėdamas nei laiko, nei jėgų. O ši vieta, gerai pasislėpusi Tirzos apylinkės miškuose, mane sudomino iš karto, pamačius nuotraukas kolegų iš Grauzti.lv fotoalbume.

Surasti šią cerkvę neturint užuominų – praktiškai neįmanoma. Dėl savo istorijos ir vietos specifikos jos nesimato nei Google maps, nei kituose palydoviniuose žemėlapiuose, internete koordinačių taip pat niekas neskelbia. Ir net keliuku prie pat privažiavus, nesunku ją praleisti pro akis – apaugęs medžiais bažnyčios fasadas gerai pasislėpęs nuo pašalinių. Kitaip tariant, prieš čia važiuojant reikia gerai pasiruošti.

Trumpa istorija

Galgauskas miestelio dvarvietė, kuriai ši cerkvė kadaise priklausė, susiformavo XIX amžiuje viduryje. Dvarvietės savininkai – turtinga baronų von Mengden’ų šeima, būdami stačiatikiai, savo įtaka nemažą valsčiaus dalį atvertė į stačiatikybę. Naujai bendruomenei reikėjo naujos cerkvės, kurios mūrai pradėjo kilti 1850 metais. Per gerą dešimtmetį ji buvo pilnai pastatyta ir įrengta.

Tolesnę istoriją istorija nutyli. Žinia, kad sovietmečiu, priešingai nei didžioji dauguma religinių statinių, ši cerkvė suniokota nebuvo – galbūt dėl savo nuošalios vietos, o gal dėl to, kad čia bėgant laikui ir taip kasmet keliaudavo vis mažiau ir mažiau tikinčiųjų. Galiausiai, XX a. 9-ame dešimtmetyje, sugriuvus apleistam tiltui per Tirzos upelį, cerkvė iš viso, liko atskirta nuo žmonių ir buvo galutinai palikta likimo valiai.

Cerkvės fasadas

Medžiai užstoja vaizdą

Šventorių supa tvora su akmeniniais stulpais

Baronų von Mengdenų kapai

Baronų kapai

Kryžių puošia žiedai

Kryžius ir gėlės

Įėjimas į cerkvę, iš kitos pusės

Įėjimas

Sulaužytos durys paliktos praviros

Pravertos durys

Niūrokas pagrindinės salės vaizdas

Viduje

Per išdaužytus langus gražiai krenta saulės šviesa

Bažnyčios viduje

Presbiterijoje – dar neišlaužyti turėklai ir sakykla

Turėklai

Arba taip

Sakykla ir turėklai

Iš kitos pusės

Turėklai

Turėklai

Ant sakyklos – skulptūrėlės, paliktos čia kartais užsukančio jaunimo

Sakyklos viršus

Apsidė, išdaužytomis grindimis

Už sakyklos

Arba taip

Langai

Vandalų išdaužytos grindys, beiškant vertingų dalykų

Erdvė

Šoninė patalpa

Išimtas langas

Grįžkime į prieangį, iš kurio mediniais laipteliais galima pakilti į antrą aukštą. Iš jo sulūžusios medinės kopėčios veda į didįjį kupolą ir ant cerkvės stogo.

Graži medinė laiptinė

Laiptinė

Didžiojo kupolo vidus

Bokštelio vidus

Iš kupolo galima išlipti ant skardinio stogo

8862635027224

Stogas – navinis, išgaubtomis konstrukcijomis

Stogas

Mūsų autobusiukas, paliktas ant kelio

Stogas

Stogas ir abu kupolai

Stogas

Didysis kupolas

Bokštelis iš šono

Šiandienai tiek.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *