Kaip lankėme Grauzti.lv


Patyrę exploreriai prisimena 2012 metų rudenį, kai Vilnių buvo aplankiusi latvių UE komanda Grauzti.lv. Tada Vilniui atstovavome dviese, su Donatu iš Nieko Naujo. Laikas bėgo, pasibaigė ruduo, žiema, atšilo orai. Atėjo laikas atsakomąjam vizitui.

Kelionę suplanavau kaip visada, spontaniškai. Asmeniškai man visos geriausios laisvalaikio leidimo idėjos kildavo spontaniškai. Nereikia nieko daryti, tik atsiduoti fantazijai. Mažiau galvojimo, daugiau darbų. Savaitę skyriau „namų darbams“ – su Maris iš Grauzti.lv tikslinau kelionės detales – visa Latvijos medžiaga buvo klaikiai pasenusi, reikėjo per naujo sužiūrėti, kas įdomu – kas ne, kas sunaikinta – kas autentiška. Galiausiai gimė planas, šiek tiek panašus į Kauno kelionės planą – dieną važiuojam link Rygos, pakeliui lankydami viską, kas verta dėmesio, sutemus – lipame ant stogų, grožėdamiesi naktine panorama ir pernakvojame Rygoje. Sekmadienį – grįžtame atgal, užsukdami ten, kur verta užsukti.

Užbėgant įvykiams už akių – planą pavyko įgyvendinti tik iš dalies. Tiesa, dėl to dabar nei kiek nesigailiu.

Šeštadienio rytas – traukiame autostrada link Ukmergės. Pirmasis objektas – bažnytėlė-koplyčia, apie kurią sužinojau iš vieno lankytojo. Surasti ją pavyko tik pasitelkus „žodinį GPS“, t.y. atsiklausiant vietinės bobutės. Toliau, pagal planą – Alančių dvaro sodyba ir vadavietė netoli Panevežio. Surasti ją nebuvo labai sunku – turėjome vietinę gidę. Gal kiek sunkiau buvo atkasinėti mašiną, užstrigusią ant pašalusio sniego. Toliau – laukė nežinoma, kerinti, gąsdinanti ir viliojanti Latviją. Kirtome sieną su daina.

Sekančios dvi vietos šiek tiek nuvylė. Bažnyčia, dar visai neseniai apleista, jau buvo sutvarkyta ir naudojama. Raketinė bazė Misa – sugriauta iki pamatų, vos prieš keletą mėnesių.

Sugriauta „Misa“

Sugriauta Misa

Po šios raketinės bazės nuvažiavome prie pirmojo objekto, prie kurio susitikome su latviais. Pirmasis objektas – didelis civilinės saugos bunkeris miestelyje netoli Rygos.

Civilizuotas ir patogus įėjimas

Įėjimas

Čia buvo įsikūrusi parduotuvė

Bunkerio viduje

Prikrauta visokiausių rakandų

Bunkerio viduje

O šiaip – standartinis didelis bunkeris, kurių vien Rygoje per 200

Bunkerio viduje

Dvejos hermetinės durys

Hermetinės durys

Arba taip

Durys

Elektros laidų bokštai

Vienos geriausių Rygos kanalo panoramų atsiveria nuo elektros laidų bokštų, stovinčių skirtingose Rygos kanalo pusėse. Dėl specifinės vieno iš bokštų formos vietiniai tyrinėtojai šiuos bokštus pakrikštijo „šakutė“ ir „šakutė 2“ arba dar paprasčiau – „Morderiais“.

Anksčiau šie apie 80 metrų aukščio bokštai buvo naudojami pravesti elektros liniją į kitą kanalo pusę, tačiau 2005 metais, laidus pratiesus per kanalo dugną po vandeniu juos pradėjo naudoti ne pagal paskirtį – viršuje buvo sumontuotos komunikacijos antenos ir lėktuvų navigacinė įranga. Dėl šios paskirties užlipimas į viršų nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Fotografuoti nuo bokštų sunku – viršūnė stipriai svyruoja nuo vėjo, todėl nuotraukomis šį kartą nesužibėsiu.

Šakutės

Judame toliau. Nors vakaro objektus buvau numatęs, latviai parodė iniciatyvą – jie buvo paruošę visą vakaro planą savo nuožiūra.

Radiotechnika RRR – šauni vieta, šaunus patekimas. Beeidamas šilumine trąsa eilinį kartą sau pasižadėjau patyrinėti Pašilaičių šilumines trąsas, kurios turėtų būti labai panašios. Po jo – dar vienas bunkeris, taip pat civilinės gynybos. Vos spėjau ištraukti fotoaparatą – įsijungė signalizacija ir teko staigiai nešti kudašių. Po jo – dar vienas bunkeris, bet užrakintas ir dar vienas, ir dar vienas…

O latvių vis daugėjo ir daugėjo. Kiekviename objekte vis kažkas prisijungdavo. Šių „prisijungimų“ kulminacija – 5 mašinų palyda, lydėjusi mūsų mašiną kaip VIP personų ir politikų limuzinus.

Dar vienas objektas – kranas industrinėje teritorijoje. Teritoriją perėjome greitai, taupydami laiką.

Čia anksčiau būdavo laikomi chemikalai

Chemikalai

Šiukšlynas

Šiukšlynas

Griuvėsiai, griuvėsėliai…

Griuvėsiai

Ir galiausiai – jo didenybė Kranas

Kranas

Kitu kampu

Kranas

Ant krano lipome po tris žmones. Konstrukcijos papuvusios, neverta rizikuoti. Man teko lipti pačiam paskutiniam. Nors kranas beprotiškai vibruoja – kelias nuotraukas vis dėlto padariau.

Geležinkelis

Geležinkelis

Garažai ir servisai

Garažai ir servisai

Trosai, vedantys į kitą keltuvo pusę

Trosas

Judame toliau, link apleisto traukinių depo – didelės industrinės teritorijos Rygos pakraštyje. Tiesa, nuotraukų nebedariau – spaudžiant laikui stengėmės viename objekte ilgai neužsibūti.

Pasivaikščioję depo patalpom nutarėme aplankyti paskutinį šiam vakarui (o gal tiksliau – nakčiai) bunkerį. Pagal aprašymą, tai turėjo būti nemažas kompleksas su daug išlikusios autentikos, bet mūsų, deja, laukė dar viena nesekmė – bunkerį radome užrakintą.

Iš ryto patraukėme prie degalinės miesto pakraštyje, susitikti su Maris ir jo komanda, mus lydėjusią iki vadavietės Kadagoje. Ji man paliko didelį įspūdį – niekada nebuvau matęs tokio didelio požeminio įrengimo. Įspūdinga vieta.

Važiuojame toliau, link Suži desantininkų miestelio – didžiulės teritorijos, nusėtos kareivinių namukais. Kai kurie iš jų – naujesni, sovietų statybos, kiti – klasikinė carinė architektūra. Viduje – daugiausiai tuščia.

Teritorija

Teritorija

Koridorius kareivinėse

Kareivinės

Stalas mūšio lauko maketui

Stalas maketui

Lovos kareivinėse

Lovos

Valgykla

Valgykla

Jaunciema popieriaus fabrikas. Maris iš karto duoda pasirinkimą (make your choice) – arba lipti ant bokšto, arba apžiūrėti tuščią bunkerį, arba pasibastyti gamykloje. Pasirinkau pirmą variantą. Nuo bokšto visai neblogas vaizdas. Tiesa, nuotraukų nedariau – kopetėlių apsauga labai siaura, sunku lipti su foto kuprine. Nusileidęs dar spėjau pasivaikščioti teritorijoje.

Fabrikas

Fabrikas

Antrame aukšte

Antras aukštas

Dar vienas cechas

Fabrikas

Atsisveikiname su latviais, dar kartą kviečiame į Vilnių ir traukiame atgalios. Pakoregavus planą belieka tik vienas objektas – šachtinė raketinė bazė „Elėja“. Ją pasiekėme jau temstant. Nesunkiai radome įėjimą ir prasidėjo nuotykai. Nusileisti žemyn, į 2 aukštą nebuvo taip paprasta – visi laiptai sugriauti. Teko leistis žemyn pastatytais balkiais. Tiesa, viena iš mūsų dalyvių tokiu būdu „transportuotis“ kategoriškai atsisakė.

Bazė man paliko didelį įspūdį. Žinau, viduje – viskas išpjauta, išvogta, išdraskyta, bet tai buvo pirmoji požeminė raketinė bazė, kurioje esu realiai buvęs.

Išvados

Reziumuojant – kelionė labai patiko. Ačiū mano bendrakeleiviams – Baliui, Dovilei, Eglei, Eugenijui už kompaniją, ačiū Agnei – parodžiusiai kelią link Paliūniškio atsarginės kariuomenės vadavietės, ačiū Grauzti.lv ir asmeniškai Maris už puikų vakaro planą.

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *