Kaip saugomos vietos. Arba ne


Neslėpsiu, šis tekstas gimė spontaniškai, po ilgų diskusijų socialiniuose tinkluose - nusprendžiau viską paaiškinti vienoje vietoje. Kodėl negalima rodyti gerų objektų bet kam, tiksliau, kodėl jų iš viso jų geriau niekam nerodyti? Akivaizdu, medžiagos šia tema - per mažai, nepaisant prieš kelis metus jau parašyto straipsnio. Nuo to laiko išaugo visa nauja digerių karta, kuri prieš darydama nepagalvoja. Arba iš viso nemoka galvoti.

Ar galite patikėti, kad ši vieta, kadaise buvo viena įdomiausių Vilniaus vietų? Apačioje galite pamatyti, kaip ji atrodė prie tai, kol vieną dieną jos neatrado proletariatas. Ir taip, kiekvienas iš ją aplankiusių pavieniui buvo ne vandalas, o pozityvus bei tvarkingas žmogus, kuris savaime tikrai nieko nevogtų ir nesugalvotų čia visko sudeginti. Tačiau, juos visus sudėjus į krūvą, gavosi nevaldoma jėga, chaosas, gebantis sunaikinti viską, prie ko prisiliečia.

Taip, čia tas pats kambarys

Kaip tai vyksta? Labai paprastai. Štai tu suradai vietą - ji puikiai išsilaikiusi ir labai įdomi, kokia pirmiausia mintis šauna į galvą? Teisingai - apie ją papasakoti draugams, o gal net nuvesti juos ten, jei ji netoli ir ten nėra labai pavojinga. Atrodytų, tik parodei ją savo draugams, tačiau, po pusmečio užsukęs į vietą lieki be žado - viduje viskas išdarkyta, išvogta, išpaišyta. Tai jau nebe ta nuostabi ir įdomi vieta, kurią prieš pusmetį buvai suradęs.

Kaip tai galėjo atsitikti? Rodos, nieko blogo nedarei - pats nieko neišsinešei namo, neišdaužei nei vieno lango. Tačiau, net nesusimąstydamas apie tai, jau paleidai nematomą objekto sunaikinimo procesą. Iš pradžių, pasipasakojai merginai, o ji - dar kažkam. Ir to užtenka - procesas jau yra paleistas. Toliau gaunasi klasikinė schema - mergina papasakoja draugėms, tos - savo draugams, o žinančių apie vietą pradeda didėti eksponentine progresija. Prisimenate finansų piramides, veikusias 90-tais? Čia - principas toks pats, ilgainiui apie vietą sužino pusė miesto. Ir taip, žinau, visi visada žada nieko niekam nepasakoti, tačiau, tai būna pažadas iš serijos "būsim kartu visą gyvenimą", t.y. apriori neįvykdomas.

Reikia suprasti - dauguma žmonių neprijaučia UE. Dėl to, ir į UE vietas jie žiūri per lengvabūdiškumo prizmę. Jie, skirtingai nei mes, nejaučia sąžinės graužaties, jei dėl jų kaltės objekto nebelieka. Pagalvok tu man, kažkokia apleista vieta, vistiek kada nors bus nugriauta. Na ok, prasitariau, kam nebūna, ko čia pariniesi dėl kažkokios smulkmenos.

Nužiūrėta internete

Dėl to, paleidus domino kaladėlių griūtį, anksčiau ar vėliau vietą suranda tokie, kuriems iš kamuolio daužyti langus - puikus laisvalaikio leidimo būdas. O kokia publika apie jas sužino po jų, galime matyti iš viršuje parodyto kambario iš Turupi skvoto. Nesupraskite neteisingai - aš jų nedemonizuoju, nors ir ne palaikau, tačiau, jie - ne priežastis, o pasekmė, žmonių, kurie nemoka nulaikyti liežuvio. Kitaip tariant, idealiame pasaulyje, kuriame visi tyrinėtojai yra atsakingi ir mąsto savo galva, tokie jaunuoliai apie šią stovyklą net nebūtų sužinoję.

O dar įsivaizduokite, be tų penktos eilės draugų, lieka nuotraukos, pilnos užuominų ir pražiūrėtų dalykų. Arba, dar blogiau - live video, dėl neaiškių priežasčių, pastaruoju metu itin išpopuliarėjęs. Ar žinote, kad pagal mėgėjų darbus internete, iš tikro, labai paprasta surasti vos ne bet kokį objektą? Kas domisi, mane puikiai supras - kartais dokumente prašmėžuojanti data leidžia smarkiai sumažinti paieškos imtį. Užtenka net tokios smulmenos, kaip sienų spalva - gyvenant tame pačiame mieste, ją galima nesunkiai pastebėti nuo gatvės. Apie kitokias metodikas nekalbėsiu, nedarant problemų kitiems, bet believe me - jos labai efektyvios.

Užuominų čia - per akis, patyręs digeris pastatą suras per pusvalandį

Užuominos

Žinia, klaidų darome visi - žmonių išradingimui neturint ribų, apgalvoti visas galimas užuominas kartais būna labai sudėtinga. Tačiau, iš klaidų reikia mokytis, vengiant, ko gero, pačios blogiausios pozicijos, kad slėpti prasmės nėra, nes, ale, "visi ir taip žino". Taip, būna žinomos vietos, tačiau, 99 proc. visuomenės nesidomint UE, net pati populiariausia vieta, objektyviai žiūrint, bus žinoma tik nedidelei ir nuolat besikeičiančiai žmonių grupei. Dėl to, vietai blogiau gali būti VISADA - net ir labiausiai nušnerkštą vietą galima dar labiau nušnerkšti.

Kartu su tokiais vienadieniais landžiotojais, reikėtų prisiminti ir komercines laidas, kurių autorių interesas objektui pasibaigia vos aplankius objektą. Suprask, jie antrą kartą ten bet kokiu atveju neis - jie gavo savo peržiūras (ir honorarą). Po jų vizitų vietoms būna šakės konkrečiai - dažnai jie net nepasivargina prieš skelbiant peržiūrėti savo paties straipsnius. Aš jų nedemonizuoju, jie, ir vėlgi - pasekmė, piliečių, rodančių jiems vietas, dėl šlovės akimirkos.

Kokia viso teksto išvada? Ogi tokia: geros vietos žinojimas tave smarkiai įpareigoja. Turi pagalvoti, kada ją skelbti, turi pagalvoti kaip, galų gale - ar verta ją iš viso skelbti. Žinia, pripažinimas visiems yra labai svarbu, tačiau, besielgiant lengvabūdiškai nereikia stebėtis, kad vietų vis mažėja ir mažėja. Dėl to, visi, UE besidomintys nuosekliai, anksčiau ar vėliau prieina prie tos pačios minties - informacija neturi palikti siauro patikimų žmonių rato.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *