Ką galima pamatyti Bulgarijoje


Šiandien nusprendžiau pagaliau prisėsti ir aprašyti didelę UE kelionę į Bulgariją, į kurią važiavome prieš pora mėnesių, vos spėjus atšilti orams. Kelionė, nepaisant nuolatinio skubėjimo ir laiko trūkumo, gavosi nerealiai įspūdinga – tokių apleistų vietų, nebuvau matęs niekada – nuostabaus grožio, subtilios romėniškos architektūros pirtys, pramoninėse zonose palikti seni sovietų tankai ir be jokių abejonių, Buzludzhos monumentas – pati įspūdingiausia vieta.

O viskas prasidėjo taip – suradus pigius bilietus savaitei į Skopje, nusprendėme sau pasidaryti digg kelionę – išsinuomavus mašiną apvažiuoti visas Balkanų apleistas ir įdomias vietas. Bulgariją pasirinkome ne iš karto – iš pradžių, dėmesį patraukė Albanija, su požeminiais oro uostais, povandeninių laivų bazėmis ir kitais įspūdingais kariniais objektais, tačiau, pradėjus rinkti objektus kelionei, iškilo problema – dėl informacijos trūkumo nebuvo galima net iš tolo nuspėti, nei kiek tos vietos realiai naudojamos, nei kokia bus tų vietų apsauga. Internete medžiagos praktiškai nebuvo – nei atsiliepimų, nei nuotraukų, nei vietinių žmonių. Žodžiu, UE prasme, neišžvalgyta šalis, į kurią kada nors būtinai sugrįšiu.

O su Bulgarija, sako ruožtu, buvo daug lengviau. Čia keletą vietų jau žinojau, visa kita teko sėsti prie žemėlapio ir ieškoti. Prie to daug prisidėjo kolega Plamen Stefanov iš projekto Abandoned in Bulgaria, skyręs mums keletą vakarų. Vėliau sudėjome preliminarų maršrutą, susidedantį iš daugelio potencialių vietų – stogų, industrijos, apleistų bažnyčių, raketų galvučių saugyklų, šachtų ir urvų.

Kelionės maršrutas – virš 2500km.

Maršrutas

Teisybės dėlei pripažinsiu – iš sužymėtų objektų suspėjome apvažiuoti vos kokį ketvirtadalį. Planuodamas maršrutą negalvojau, kad taip užstrigsime kalnuose, ant serpantinų, gaišdami laiką, kurio ir taip nebuvo labai daug. Visa kelionės pabaiga buvo vietų praleidimas viena po kitos – kaip rodė nuotraukos, labai gerų vietų, į kurias, kažkada teks važiuoti vėl. Bet tam bus laiko nebent ateinantį sezoną.

Kelionė

Ir štai, Ryanair lėktuvas nutūpė Skopje. Iš oro uosto pasiėmę savo išsinuomotą digg automobilį – Fiat Punto turbo mega 55 Kw – patį pigiausią surastą variantą, kuriam net nereikėjo jokio užstato palikti – pajudėjome link sienos. Automobilis, nepaisant savo egzotiškos išvaizdos, mažos bagažinės ir negalingo variklio, vos užvelkančio perkrautą mašiną į kalną, su savo užduotimi susitvarkė visai neblogai – net sukant kilometrus kalnų serpantinais, kuro sąnaudos neviršijo 6L/100km, kas neblogai sumažino kelionės kainą, labai išaugusią, negalėjus važiuoti dviems žmonėms.

Bulgarija mus pasitiko gražiais lygumų peizažais, rytietiškos architektūros miesteliais ir serpantinais kalnuose. Judėjome link Sofijos iki sutemstant.

Bulgarijos peizažas

Peizažas

Standartinis miestelis

Miestelis

O taip atrodo Bulgarijos kalnai

Kalnai

Čia – mūsų pirmoji nakvynė – viename iš daugybės apleistų pastatų

Nakvynė

Apleista pastotė, greta

Apleistas pastatas

Tolesnė kelionė į Sofiją

Kelias

Sofija

Keliaudami po Bulgariją į Sofiją užsukome du kartus – keliaudami pirmyn, kitą dieną po Bulgarijos – Makedonijos sienos kirtimo ir grįždami atgal, apsukus aplink Bulgariją didžiulį ratą. Bulgarijos sostinė paliko galimybių miesto įspūdį – daugybė industrijos, nesunkiai sukalbami sargai, daugybė aukštų vietų, norintiems paroofint. Deja, ją norint apžiūrėti išsamiai, reikėtų čia praleisti bent savaitę, o mes čia turėjome vos keliolika valandų, nupirkti dujų primusui, maisto kelionei ir apžiūrėti viską, ką buvom užsižymėję – gamyklas, ne vieną stogą, su neblogu vaizdu, prie geležinkelio laukiančius apleistus traukinius, taip pat, nuostabias romėniškas pirtis. Bendrai, diena išėjo įtempta ir turininga.

Čia – apleistų rūmų fasadas

Apleisti rūmai

Kolonos

Kolonos

Nuostabios lubos su papuošimais

Lubos

Koridorius, pastato viduje

Koridorius

Čia – dekoruoti laiptai, vedantys į patapą su kupolu

Laiptai

Kupolas

Kupolas

Literatūra

Eilės

Pavaikščiojus palėpėje suradome, kaip užsilipti į bokštelį – aukštai iškilusį virš pastato, su neblogu vaizdu. Galiausiai, teko pasirinkti originalų būdą, lipant per palėpės balkius ir per čerpes, klibančias po kojomis – nejauki ir truputį ekstremali vieta.

Lipimas į bokštelį

Lipimas į bokštelį

Kolega Marko šypsosi iš viršaus

Kolega

Bokštelyje

Bokštelyje

Sugriuvęs stogas

Stogas

Žaluma

Žaluma

Paliekant rūmus

Rūmai

O čia – dar vienas objektas, su geru vaizdu į miestą – 15-os aukštų apleistų pastatų kompleksas, netoli nuo Sofijos geležinkelio, centre.

Apleisti pastatai

Apleistas pastatas

Vaizdas į centrą

Centras

Troleibusų parkas

Troleibusų parkas

Kolega

Kolega

Daugiabučiai ir kalnai, tolumoje

Daugiabučiai

Pamačius nuo viršaus daugybę apleistų traukinių, nusprendėme juose apsilankyti – visada buvau neabejingas apleistai geležinkelio infrastruktūrai. Nelaukdami, kol pasibaigs darbo pabaiga, apėjome iš šono dirbančius su kombenizonais darbininkus, perlipome per tvorą ir prašliaužėme po davikliu УКПТ.

Traukinys

Prasideda traukiniai

Įšokus į vidų

Viduje

Tualetas

Tualetas

Perėjimas į miegamąjį vagoną

Miegamasis vagonas

Landžiojome tarp traukinių, slapstydamiesi nuo aplinkui vaikštinėjančio personalo. Po to, kai darbininkai mane pastebėjo bent kelis kartus, nusprendėme eiti įžūliai ir nesislapstydami, kad kuo greičiau viską apžiūrėti.

Tarp traukinių

Traukiniai

Iš galo

Iš galo

Dar vienas koridorius

Koridorius

Miegamasis kupė

Kupė

Sėdynės

Sėdynės

Vietomis – jau atsirado graffiti

Graffiti

Vietomis – viskas švaru

Traukinys

Dar kartą – koridorius

Koridorius

Išėjimas iš vagono

Išėjimas

Praėjus pusvalandžiui po pirmo kontakto su darbininkais, atėjęs apsauginis mus išprašė lauk. Rusiškai susikalbėti nepavyko, dokumentų niekas net nepasivargino paklausti, tik išlydėjo mus prie vartų ir rankomis parodė kelią link stoties.

Pirtys, tankai ir Buzludzhos monumentas

Palikus Sofiją ir apvažiavus pora nerealaus grožio pirčių, važiavome į šiaurę, link apleistų tankų kapinyno. Prisižiūrėję bulgariško pofigizmo ir po paskutinio susidūrimo įgavus nemažai drąsos, į teritoriją įvažinėjome įžūliai, nekreipdami dėmesio į prie įvažiavimo į teritoriją budintį apsauginį. Aplinkui zuję darbininkai į mus nekreipė jokio dėmesio, o apsauginis pasirodė tik tuomet, kai kolegos, iki soties pasivaikščioje tarp tankų, sulipę į paliktą haubicą, pradėjo sukinėti bokštą kairėn – dešinėn. Išklausę laužyta kalba, kad laipioti ant tankų nevalia, ramiai išvažiavome iš teritorijos, pamatę viską, nors, turint daugiau laiko, mielai ten pasivaikščioję ilgiau.

Bulgarijos urvai, kasyklos

Bulgarijos reljefas – labai kontrastingas. Dalis jos regionų – lygumos, labai panašios į Lietuvą, dalis – kanjonai ir kalnai. Didžiausias kalnų masyvas eina per Bulgarijos centrą, dėl ko, norint pervažiuoti šalį iš šiaurės į pietus, kas kart reikia bent pora valandų sukti serpantinus siaurais kalnų keliais. Judėjome kalnų keliais ir mes, artėdama prie sužymėtų urvų ir šachtų.

Čia – nusileidimas į urvą

Nusileidimas

Laipteliai leidžiasi žemyn

Nusileidimas

Tarp uolienų

Tarp uolų

Urvo apačioje

Urvas

Viduje – didžiulės erdvės

Erdvės

Siluetas

Siluetas

Matosi praėjimas tolyn

Praėjimas

Kolega

Kolega

Prisėdus pailsėti

Poilsis

Grįžtant atgal

Grįžtant

Paskutinis žvilgsnis į urvą

Urvas

Krosnis, deginti kalkėm, netoli

Krosnis

Nuo sprogimo kaminas „susprogo“ iš vidaus

Kaminas

Plytos

Plytos

O čia – ola, kurioje kažkada buvo saugomas Bulgarijos kariuomenės arsenalas, dėl tinkamos temperatūros ir drėgmės sąlygų, viduje. Dėl šios priežasties dabar čia yra įsikūrusi viena didžiausių Bulgarijos šikšnosparnių kolonijų, kiekvieną atvykėlį pasitinkanti plasnodama sparnais.

Įėjimas – nuo kanjono pusės

Kanjonas

Kolega grožisi vaizdu

Kolega

Iš šono

Kanjonas

Ant skardžio – takelis

Takelis

Kolega, ant išsikišusio akmens

Kolega

Iš čia galima nusileisti prie upės

Nusileidimas

Takelis, iškirstas tarp uolų

Takelis

Kolega, pozuoja

Kolega

Skardis

Skardis

Čia – pagrindinis įėjimas į saugyklą

Įėjimas

Iš arčiau

Įėjimas

Įėjimas ir buvęs apsaugos postas

Įėjimas

Viduje

Viduje

Žaidimas su šviesa

Žaidimas su šviesa

Dalis patalpų – didelės, kelių metrų aukščio

Patalpa

Dar viena

Patalpa

Didžiulis krovininis liftas – galite įsivaizduoti gabaritus

Krovininis liftas

Paprasta amunicijos patalpa

Amunicijos patalpa

Dalis praėjimų – žmogaus ūgio

Praėjimas

Praėjimas

Praėjimas

Dalyje reikia eiti susilenkus

Urvas

Arba taip

Urvas

Išeinant, paskutinis žvilgsnis į kanjoną

Kanjonas

Čia – visiems žinomas monumentas – Buzludzha, pačiame Bulgarijos centre. Ją atskirame straipsnyje esu išsamiai aprašęs čia, todėl plačiau į jos istorija ar foto nesiplėsiu. Prie jos privažiavome naktį, nelabai saugiu kalnų keliu, važiuojant serpantinais be tvorelės, apvažinėjant akmenis, nubirusius ant kelio nuo viršaus. Mes, su kolega Marko užnakvojome prie laužo, kolegos – automobilyje ir kitą rytą pajudėjome viršun.

Buzludzha

Buzludzha

Bendra nuotrauka, prie jos

Bendra nuotrauka

O čia – automobilis prie tokios kasyklos

Kalnai

Į ją patekti galima nusileidus šlaitu

Apačioje - kasykla

Buvęs kalnakasių namelis

Kasykla

Iškirsta uoliena, prie jo

Kasykla

Čia – krovininis liftas į šachtą

Liftas

Tunelių pradžia

Tunelis

Nuo čia – viskas užversta, reiktų lipti nebent su apraišais

Užversta

Uoliena

Uoliena

Viršuje

Uoliena

Čia – monumentas Varnoje – ko gero, moderniausiame Bulgarijos mieste

Monumentas

Ant jo viršaus gerianti publika gali mėgautis štai tokiais vaizdais

Vaizdas

Į jūrą

Vaizdas į jūrą

Į miestą

MIestas

Pabuvę prie Juodosios jūros ir prisigaudę krabų pietums, važiavome tolyn, nuo Varnos iki Burgas, per turistinius ir neskoningus miestus, kuriuose kuo daugiau kolonų ir paauksuotų paviršių – tuo geriau. Turistinė Bulgarijos dalis man pasirodė kičinė ir neskoninga – kaip čia kažkas gali atostogauti, niekaip nesuprantu.  Net Vilniuje geriau – ne taip bado akis architektūra.

Krabai prie Juodosios jūros

Krabas

Monumentas Stara Zagora – ant kalvos, su nuostabiu vaizdu

Monumentas

Šunys sako „fcuk the system“

Šunys

Plytelės

Plytelės

Vaizdas nuo viršaus

Nuo monumento

Čia – lėktuvas, buvusiame oro uoste

Lėktuvas

O čia – vietoje sugalvotas nakvynės būdas, iš paprasto tento pasidarant palapinę

Miegojimas su tentu

Dar vieni nakvynės namai

Dar viena variacija

Į Makedoniją grįžome per Sofiją, kur, pasivaikščiojus po miestą, užnakvojome tuose pačiuose apleistuose daugiaaukščiuose netoli nuo stoties, įveikus užlipimą ir užsibarikadavus paskutiniame aukšte. Nakvynė su geru vaizdu šiek tiek priminė nakvojimą Z-Towers, kai Rygoje, pavargę ir neturėdami kur apsistoti, įlindome į statomus dangoraižius, pralaukti iki paryčių.

Naktinis vaizdas į Sofiją

Naktinė Sofija

Troleibusų parkas

Troleibusų parkas

Gatvės

Gatvės

Grįžimas į Skopje ir Vilnių – be didelių nuotykių – užkasėme lobį,  du kart pabendravome su Makedonijos oro uosto apsauga. Mažai kas tikėjo, kad purvini, su kamufliažais ir didelėm kuprinėm, esame ne pabėgėliai, o keliautojai iš Lietuvos. Ir šiaip, Lietuvos čia beveik niekas nežino.

Pabaiga ir pastabos

Dabar, apibendrinant kelionę, prisimenant išlaidas ir suskaičiuojant skolas, gaunasi visai neblogai – su bilietais, automobilio nuoma, maistu ir išlaidom degalams, tryse susimokėjom po €180. Čia būtų galima sutaupyti daug daugiau, jei ekipažas būtų susirinkęs kaip planuota – visi penki žmonės, vietoj trijų. Bet įspūdžiai išlaidas atperka su kaupu.

Pabaigiant, kelios pastabos visiems, norintiems kelionę pakartoti. Pirmiausiai, grynieji Bulgarijoje valdo visur – tik didelėje parduotuvėje gali panaudoti kortelę. Maistas čia nebrangus, vynas – taipogi, ypač rekomenduoju paragauti vietinio raudono sauso vyno. Kainos kavinėse, net Sofijos centre, tikrai nesikandžioja – pavalgyti galima ne daugiau 6-7 eurų. Pataupius, galima buvo susiskuti daug pigiau. Bet aš niekada nebuvau didelis mėgėjas taupyti.

Antra – rusiškai čia niekas nešneka nė bum bum. Žinau, prieš nuvažiuodamas irgi buvau prisiklausęs stereotipų, tačiau, realybėje, per savaitę Bulgarijoje nematėme nei vieno rusiškai kalbančio žmogaus. Taip, kalbos yra šiek tiek panašios, taip, skaitant tekstą galima suprast žodžius, bet jos ne tiek panašios, kad šnekant jus kažkas suprastų. Na, gal tik kokie turistiniai miesteliai – išimtis.

Trečia – vairavimo kultūra keliose yra tokia… ekstremali. Važiuojant kalnų serpantinais, rodos, maksimaliu saugiu greičiu, visada ant posūkio aplenks koks išprotėjęs dalbajobas. Po poros dienų važinėjimo ir pats pasidarai kaip bulgaras – nerodai posūkių ir lendi naglai visur – kitaip per pusdienį net iš parkavimo vietos neišvažiuosi. O duobės atokiuose kaimo keliuose neigia stereotipus apie Kauno kelių kokybę. Pavažinėjus Bulgarijoje jie atrodo vos ne tobuli.

Žodžiu, visiems ačiū už skaitymą ir sėkmės keliaujant. Dėkoju bendrakeleiviams už kelionę, už objektus – Plamenui ir Mindaugui, Šarūnui – ačiū už mašiną ir pagalbą su įranga. Laukite naujų įspūdžių iš kitų kelionių.

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *