Raketinė bazė Kelmuose


Po raketinių technologijų ištobulėjimo XX a. penkto dešimtmečio pabaigoje, visos supervalstybės buvo priverstos peržiūrėti savo branduolinio ginklo pristatymo koncepcijas. Didžiuliai bombonešiai, tesugebantys panešti vieną-dvi bombas, dėl didelės kainos ir ištobulėjusių priešlėktuvinių ginklų, branduolinio dominavimo strategijose buvo nustumti į antrą planą. Balistinės raketos, kurių dizainą nemažai inspiravo nacistinės Vokietijos antrame pasauliniame kare naudotos balistinės raketos V-1 ir V-2, už didelius bombonešius buvo pigesnės, efektyvesnės ir beveik nesustabdomos, su tuometinėmis priešraketinėmis ar priešlėktuvinėmis sistemomis. Kadangi jau paleistą raketą numušti šansų beveik nebuvo, jų sunaikinimas ant žemės, skiriant kuo daugiau savo raketų kiekvienam priešo taikiniui, tapo pagrindine karine koncepcija. Dėl šios priežasties, tiek Sovietų Sąjungoje, tiek JAV, raketinių bazių ir balistinių raketų skaičius kasmet masiškai didėjo.

1959-tų metų kovo 4-tą dieną, Sovietų Sąjungos kariuomenė gavo į ginkluotę naują ginklą – antžeminio bazavimo, vidutinio nuotolio raketų kompleksą Р-12. Netrukus, Dnepropetrovsko, Permės, Orenburgo, Omsko gamyklose buvo pradėta šio raketų komplekso serijinė gamyba. Raketa buvo klasifikuojama kaip vidutinio nuotolio, su koviniu nuotoliu 2200 km ir 1 megatonos branduoline galvute. Kitaip tariant, nors didelę dalis senosios Europos ji sunaikinti galėjo, Ispanija, Portugalija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, dar galėjo jaustis saugios. Pagrindinė komplekso dalis – raketa 8К63 – 21.1 metrų ilgio, 1.65 metrų skersmens agregatas, galintis nešti 1.6 tonos termobranduolinę galvutę 2200 kilometrų atstumu. Raketos būdavo saugomos ir prižiūrimos raketinėse bazėse, išmėtytose po visas Sovietų Sąjungos pasienio respublikas.

1959 metais raketos Р-12 atkeliavo ir į Lietuvą. Lietuvai atiteko keturi raketiniai pulkai, iš dviejų antžeminių raketinių divizionų (raketinių bazių) kiekvienas – 79-asis raketinis pulkas Plungėje, 637-asis raketinis pulkas Tauragėje, 42-asis raketinis pulkas Karmėlavoje ir 324-asis raketinis pulkas Ukmergėje. Šiame, jau rodytame žemėlapyje, jos yra sužymėtos raudonais taškais. Geltoni namukai simbolizuoja jas aptarnaujančias raketų galvučių saugyklas, kurias pakankamai išsamiai esu aprašęs čia.

Branduolinis ginklas Lietuvoje

Tęsiant raketinių bazių ciklą, šiandien pasidalinsiu nuotraukomis iš buvusios raketinės bazės Kelmuose, II diviziono 324-asis raketiniame pulke. Galima sakyti, kad iš visų kitų centrinėje Lietuvoje esančių raketinių bazių, ji išsilaikiusi prasčiausiai – teritorijoje šeimininkaujant medžiotojams, didelė dalis statinių buvo pilnai nugriauta. Nebeliko nei administracinės, nei garažų sekcijos, nugriauta nemažai statinių ir iš kitų bazės dalių.

Pasivaikščiokime po bazės teritoriją. Joje pilna požeminių angarų, gynybinių įtvirtinimų ir pastatų griuvėsių.

Sugriautas pastatas, netoli galvučių saugyklos

Sugriautas pastatas

Kas liko iš garažų sekcijos dabar

Garažų sekcija

Šiukšlynas

Garažų sekcija

Vietomis galima surasti neaiškios paskirties konstrukcijų

Konstrukcijos

Vietomis – DOT’ų, slėptuvių ir panašių gynybinių įrengimų

DOT

Įėjimas į slėptuvę

Įėjimas

Gynybinis bokštelis, viršuje

Bokštelis

Šaudymo angos iš vidaus

Šaudymo angos

Administracinėje sekcijoje – keli įdomūs, dar nesugriuvę statiniai

Administracija

Apgriuvęs įėjimas į vadavietę

Vadavietė

Kelios patalpos, vadavietės viduje

Vadavietė

Išėjimas

Išėjimas

Perėjus per administracinę ir techninę dalį, prieiname raketų starto aikšteles. Kiekviena iš jų turėjo po raketų saugojimo angarą, valdymo bunkerį, iš kurio ir būdavo atliekamas paruoštos raketos paleidimas, angarus saugoti vilkikams ir panašiems įrenginiams.

Štai čia – angaras prie paleidimo aikštelės

Paleidimo aikštelė

Greičiausiai, buvo saugomi vilkikai

Vilkikų angaras

Čia – raketų paleidimo aikštelė

Paleidimo aikštelė

Ją iš visų pusių supa žemės pylimai

Pylimas

Čia – raketų starto bunkeris, aikštelės šone

Raketų paleidimo aikštelė

Įėjimas

Įėjimas

Užrašai viduje

Užrašas

Čia buvo įmontuotas metalinis žiedas, pritvirtinti raketos stovui

Žiedas

Raketų saugojimo angaras – palieka įspūdį savo gabaritais

Raketų angaras

Vaizdas į kitą pusę

Raketų angaras

Šiek tiek autentiškų užrašų

Užrašas

Užrašas Nr.2

Užrašas

Iš šio angaro, prie aikštelės, galima privažiuoti keliuku

Keliukas

Šone lieka dar daugiau angarų

Angarai

Griuvėsių

Griuvėsiai

Vietomis – pelkių

Pelkė

Ir dar daugiau statinių

Pastatas

Finalinis tikslas – raketų galvučių saugykla – didžiulis požeminis angaras, susidedantis iš dviejų didelių dalių, papuoštas raketinės bazės pastatymo data.

Vienas iš įėjimų

Įėjimas

Vos matosi – 1968-tieji

1968-tieji

Užrašai, prie įėjimo

Užrašai

Viduje

Saugykla

Į šonus – pagalbinės saugyklos patalpos

Saugykla

Pirmoji saugyklos patalpa

Pirmoji patalpa

Antroji

Antroji patalpa

Pertvara

Pertvara

Saugykla iš kitos pusės

Saugykla

Gynybinis bokštelis, viršuje

Bokštelis

Tai tiek įdomybių iš Kelmų raketinės bazės. Daugiau bazėje žiūrėti nėra ką – vandalai ir metalo vagys sunaikino viską. Visiems sėkmės ir ačiū už skaitymą.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *