Kijevo laivų gamykla


Ar prisimenate gamyklą, matytą nuo apleisto ir griovimui ruošiamo tilto viršaus, pirmos kelionės į Kijevą metu? Tai va, joje neseniai pavyko ne tik pasivaikščioti, bet ir palaipioti konstrukcijomis, kranais, pora kartų su apsauga pabendrauti ir net užšalusios įlankos ledu pasivaikščioti. Bet žodžiais įspūdžių neperteiksi, o gal ir nereikia. Palikime ilgus pasakojimus asmeniniems pokalbiams prie arbatos ir grįžkime prie įprasto dokumentinio stiliaus.

Apie gamyklą daug nerašysiu – pirmiausiai, todėl kad tolstant nuo Lietuvos ir Vilniaus susidomėjimas objektų istorija mažėja geometrine progresija. Taipogi, užduoties nepalengvina ir medžiagos buvimas vien ukrainiečių kalba. Skaityti ją – procesas ilgas ir varginantis.

Bet pagrindinius akcentus aš vis dėl to paminėsiu – gamykla Ленінська кузня, lietuviškai – Lenino kalvė, buvo įkurta 1862 metais ir per savo gyvavimo istoriją pakeitė nemažai pavadinimų, nuo „Donatas, Lipkovskis ir K“ iki „Pietrusio mašinų gamykla“. 1928 metais gamykla pradėjo laivų gamybą, ir per savo istoriją jų pagamino virš tūkstančio. Sovietmečiu gamyklai buvo skiriamas ypač didelis dėmesys – nesibaigiantis plėtimo ir modernizacijos procesas ją pavertė viena didžiausių Kijevo laivų gamyklų. Dabar gamykla beveik išmirusi – statybos darbai nebevyksta, remonto – vos vos rusena. Gamyklos vadovybės planai – neaiškūs, kaip ir visos gamyklos ateities perspektyvos.

Dabar, į pusiau apleistą gamyklą įlipome per palūžusią tvorą. Vėliau išsiaiškinom, kad to daryti nereikėjo – už poros žingsnių, prie pat pagrindinių vartų, rakinamų aklinai, tvoroje buvo palikta skylė, skirta tik gamyklos darbuotojams, – kaip mus vėliau informavo piktai nusiteikę gamyklos darbuotojai, pamatę mus besibastančius po pusiau apleistą teritoriją. Įlipus į visų prieš akis atsiveria nykoka industrinė panorama. Gyvybės čia nėra, – nei vieno žmogaus. Daryk ką nori – degint laužus, laipiok kranais – visiems vienodai šviečia.

Įėjimas į teritoriją – nuo jau pažįstamo tilto pusės

Tiltas

Šokimo per tvorą momentas

Lipimo akimirka

Industrinė panorama

Industrinė panorama

Teritorija – pilna konstrukcijų greta statomoms estakadoms

Konstrukcijos

Tokia teritorija

Teritorija

Praėjimas tarp cecho ir armatūrų

Praėjimas

Praėjus pagrindinį cechą prieš akis netikėtai išdygsta taisomo laivo kontūrai. O gal net ardomo – ką čia besupaisysi.

Laivo kontūrai

Laivas

Konstrukcijos

Konstrukcijos

Ant laivo borto jau spėjo pasidarbuoti grafitiorai

Graffiti

Priėjus iš arčiau jį galima apžiūrėti iš apačios. Gaila, kad tik iš apačios, bet ką padarysi – sunkūs laiptai nustumti kelis metrus į šoną. Tiesa, visai neseniai į jį dar buvo galima įlipti – matyt kad gamyklos vadovybė dar imasi kažkokių veiksmų.

Laivas iš šono

Laivas

Laivo pavadinimo – ФРЕГАТ – nekurias raides jau spėjo išėsti laikas

Pavadinimas

Laivo kilis stovi ant tokio laikiklio

Laikiklis

Vagonetės, greta

Įranga

Kažkokia skydinė, prie cecho

Skydinės

Prie pagrindinio korpuso, greta vieno iš kranų, stovi dar vienas laivas – vaiduoklis, neaišku, ar taisomas ar jau demontuojamas metalo laužui. Ant laivo denio nesunku užsilipti statybiniais pastoliais.

Ardomas laivas

Ardomas laivas

Sraigto vieta

Sraigto vieta

Denyje ir laivo viduje – absoliuti nykuma

Denis

Mechanizmų liekanos statybinių kranų fone

Konstrukcijos

Ertmės inkarų grandinėms

Ertmės

Keltuvų variklių likučiai

Keltuvai

Hidraulinio keltuvo valdymo pultas

Valdymo pultas

Nuo denio galima apžvelgti dalį gamyklos teritorijos

Teritorija

Sukrautos konstrukcijos ir dar vienas kranas

Kranas

O į ФРЕГАТ pusę – teritorijos pažiba, didžiulis kranas, savo aukščiu ryškiai išsiskiriantis iš kitų objektų ne tik gamykloje, bet ir visame pusiasalyje.

Didelis kranas – netelpa į kadrą

Kranas

Prieš lipdami į kraną pasivaikščiojome laivo viduje

Triumas

Antras aukštas

Triumas

Triumas

Triumas

Geriausias teritorijos akcentas – didžiulis kranas, į kurio viršų nesudėtinga užsilipti. Laipteliais nesunku pasiekti pirmąją platformą, savo aukščiu prilygstančią keliaaukščiam cecho pastatui. Joje – valdymo kabina ir daug keltuvų įrangos, bet mus čia domino tik vaizdas.

Laiptinė nuo pirmosios platformos

Laiptinė

Keltuvo variklių skyrius

Keltuvo variklių skyrius

Laiptai apačioje

Laiptai

Ardomas laivas, kuriame ką tik buvome

Ardomas laivas

Žemesnis kranas ir Рыбальский tiltas

Konstrukcija

Laipteliais galima užlipti į antrąją platformą, esančią šiek tiek aukščiau. Joje – keltuvo tvirtinimo konstrukcijos.

Laiptai į antrąją platformą

Laiptai

Keltuvo tvirtinimo konstrukcijos

Konstrukcijos

Čia galima vaikščioti

Konstrukcijos

Iš viršaus panorama – daug geresnė

Panorama

Kopetėlės į patį viršų

Kopetėlės

Nors viršuje ir nejauku, bent jau krano viršus nesiūbuoja. Ant kitų, mažesnių kranų, viršus laisvai vaikšto į visas puses, nuo didesnio vėjo gūsio, kas tikrai neprideda komforto. O čia – saugu. Vaizdas nuo viršaus – vertas dėmesio. Tiesa, jį šiek tiek sugadino rūkas ir apsiniaukęs dangus.

Troso ritė viršuje

Trosas

Vaizdas nuo krano

Vaizdas

Pusiasalis

Pusiasalis

Gamyklos teritorija

Gamykla

Kolega

Kolega

Atsistojus

Atsistojus

O va į pagrindinį cechą nepatekome, nors ir planavome – atvykę gamyklos darbuotojai, per savo bendrabučio langus pamatę mus, besibastančius teritorijoje, be didesnių ceremonijų išprašė mūsų kompaniją lauk, laidydami keiksmažodžius ir gąsdindami milicija. Ir nors milicijai ir taip darbo netrūksta (Maidanas ir tie visi konfliktai), nutarėme nekelti bangų ir ramiai pasišalinti – per skylę tvoroje, skirtą gamyklos darbuotojams.

Žodžiu, turiningai praleista popietė gryname ore ir gerame objekte. Šiek tiek gaila, kad nepavyko pasivaikščioti ceche – jame buvo saugomi keli gražūs laivai. Tiesiog sėkmė tądien nebuvo mūsų pusėje – patekti ten nebuvo sudėtinga. Bet man ši vieta vistiek patiko. Iki kitų kartų!

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *