Galiausiai, liepos pradžioje, pavyko keliom dienom ištrūkti iš Lietuvos ir pavažiuoti iki Lodžės (Łódź) - trečio pagal didumą Lenkijos miesto. Ir nors objektai pakeliui nuvylė (ypač nepavykus Varšuvoje užlipti ant statomo Warsaw Spire), Lodžės požemiai, apie kuriuos jau seniai buvau prisiklausęs gandų, pasirodė kur kas įdomesni, nei galėjau tikėtis.
Lodžė - industrinis miestas Lenkijos centrinėje dalyje, kuriame ir dabar sukoncentruota trečdalis Lenkijos tekstilės pramonės. Nepaisant to, kad XIX a. pabaigoje šis miestas buvo vos ne didžiausias ir svarbiausias pramoninis miestas Rusijos imperijoje, vandentiekio ir kanalizacijos sistemos jame atsirado pakankamai vėlai - apie koncepciją buvo pradėta galvoti tik 1901-ais metais. 1909-tais šis darbas buvo patikėtas britų inžnieriui William Heerlein Lindley, sukūrusiam grandiozinį projektą. Tiesa, miesto valdžiai jis pasirodė toks brangus, kad jis atidėtas į stalčių ir prikeltas tik Lenkijai atgavus nepriklausomybę.
Galiausiai, statybos prasidėjo tik 1924-tais metais, William Heerlein Lindley jau mirus. Jo projektą įgyvendino Lodžės universiteto docentas, gabus inžinierius Stefan Skrzywan, gavęs daugiau nei 5 mln. zlotų finansavimą. Jam vadovaujant, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, Lodžėje buvo nutiesta daugiau nei 105 kilometrai požeminių kanalų. Jie surinkinėjo nuotekas iš 2709 taškų, kanalizacija aprūpinant trečdalį miesto gyventojų.
Lodžės kanalizacija - statybos
Dabar ši kanalizacija - visų regiono digerių holy grail - ją apžiūrėti traukia susidomėję iš visos Europos. Įpratus prie mūsų tunelių, kuriuose reikia vaikščioti susilenkus arba šliaužte, sunku nesistebėti didžiuliais Lodžės drenažo tunelių ir požeminių upių gabaritais. Be visa ko, nuo 90-tųjų mažėjant gyventojų skaičiui mieste, čia smarkiai padaugėjo apleistų pastatų ir galimybių kažkur sėkmingai palandžioti. Mieste pilna stogų, industrijos, geležinkelio paskirties statinių, tarp kurių - apleisti traukiniai ir nebaigtas statyti geležinkelio tunelis.
Pasivaikščiokime po kanalizaciją
Tuneliai - gremėzdiški
Vietomis randasi tokie tilteliai
Kanalizuotas upelis, apačioje
Tunelių - didžiulė įvairybė
Yra mažų
Yra didžiulės patalpos
Yra plytiniai, labai gražūs
Yra gelžbetoniniai tuneliai
Čia tuneliuose galima vaikščioti ir vaikščioti - mes per kelias valandas neperėjome net dalies. Tikriausiai, čia teks dar ne kartą sugrįžti.
Tokios erdvės
Yra ir kiaušinio formos tunelių
Šiek tiek primena senamiesčio kolektorių
Žaidimas su šviesa
Vietomis kolektoriaus dalys - perstatytos
O vietomis - sutvirtintos metaline armatūra
Vienas iš nusileidimų į kolektorių
Čia - paprastesnis
Atminimo lenta
Kas antroje didelėje patalpoje - įrengti tokie balkonai, su tilteliais. Per juos, dažniausiai, galima išlipti į paviršių.
Toks tiltelis
Turėklai
Taip tai atrodo iš viršaus
Apačioje - teka vanduo
Kartais viskas atrodo taip
O kartais - viskas perstatyta
Įmūryta nauja atšaka
Kiaušinio forma
Šluzo likučiai
Kolega
Šviesa tunelio gale
Bendrai, geležinkelis Lodžės miestui visada buvo labai svarbus. Dėl to, čia pilna su geležinkeliais susijusios infrastruktūros. Viena iš tokių vietų - statomas poros kilometrų ilgio traukinių tunelis, tiesiai po Lodžės centru - iš dviejų dalių, perskirtų betonine siena per vidurį, po dvi linijas kiekvienoje.
Toks tunelis
Dvi linijos viena kryptimi
Dar dvi linijos, už betoninės sienos
Tai tiek iš Lodžės požemių. Stay tunned, netrukus bus ir daugiau vakarų Europos.
Labai gražu. 🙂