Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia


Prasidėjus naujiems mokslo metams, pilniems nusivylimų ir tuščių lūkesčių, pakalbėkime apie dar vieną religinę Vilniaus senamiesčio vietą, visiems entuziastams žinomą jau nuo seno - Šv. Mergelės Ramintojos bažnyčią, unikalia tiek savo architektūra, tiek puikiu vaizdu iš bokšto. Vaizdas iš bokšto yra viena iš priežasčių, kodėl šiai bažnyčiai skirto straipsnio iki šiol nėra - nesinorėjo, kad prie veikiančių siųstuvų, patrauktų minios destruktyviai ar romantiškai nusiteikusių žmonių. Žodžiu, tegul šis straipnis būna ženklas patalpų ir tų antenų savininkui.

Trumpa istorija

Istorija prasideda 1670 metais, kai tuometiniai žemės valdytojai karmelitai, savo valdose pasistatė nedidelę medinę bažnyčią ir koplyčią, kurias, kartu su savo valdomis dabartinėje Savičiaus gatvėje, netrukus turėjo perduoti vienuoliams augustinams. Augustinai, funduojami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, teritoriją perstatė iš pagrindų: pastatė naują, erdvesnę ir didesnę medinę bažnyčią, ir vienuolyną, prie kurio prijungė mažesnius teritorijos pastatus ir išpirktus namus. Tada naujame vienuolyne įsikūrė 12 žmonių.

Tuometinis Vilnius labai kentėjo nuo periodiškai miestą nusiaubiančių gaisrų, stipriai keičiančių miesto veidą. Po 1737-1750 metų laikotarpio, kai jie buvo ypač padažnėję, visame Vilniaus mieste išliko vos keli ugnies nepaliesti pastatai. 1742 metais iki pamatų sudegė ir senoji augustinų bažnyčia, todėl 1746-1768 metais vienuoliai iš aukų pasistatė naują, mūrinę bažnyčią, išlikusią iki mūsų dienų. Bažnyčia buvo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus, su vienu bokštu, prisišliejusiu prie centrinės navos. Bažnyčios viduje buvo įrengti 9 altoriai, su puošniomis barokinėmis skulptūromis. Kiekvieną iš šių altorių puošė augustinų garbinamas šventasis - Šv. Augustinas, Šv. Monika ir kiti. Pagrindinį altorių puošė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas, iš kurio ir kilo bažnyčios pavadinimas. XVIII a. pabaigoje buvo pabaigtas statyti pagrindinis, dabar restauruojamas, rytinis vienuolyno korpusas Bokšto gatvėje ir visas statinių ansamblis tapo toks, kokį jį matome dabar. Vienuolių skaičius išaugo, vienuolyne veikė seminarija, mokykla ir nemaža biblioteka.

Carinės valdžios laikais bažnyčia ir vienuolynas pakeitė daug šeimininkų - augustinai, unitai, katalikų seminaristai - visų net neišvardinsi. Net prancūzai kurį laiką ten šeimininkavo, 1812 metais bažnyčios rūsyje įsirengę amunicijos sandėlį. 1854 metais, caro įsaku, bažnyčia buvo paversta Šv. Andriejaus cerkve, vienuolynas - stačiatikių dvasine mokykla. Įkuriant cerkvę buvo panaikintas vienuolių choras, nugriautos sakyklos, pašalinti puošnūs altoriai su skulptūromis. Didžiuliai vargonai, kartu su Lietuos didžiojo kunigaikščio Vytauto portretu, buvo perkelti į Katedrą. Bažnyčia katalikams buvo sugrąžinta tik 1918 metais.

Ramintojos bažnyčios bokštas, 1935 m. vilnius21.lt

Bažnyčia 1935m.

Bažnyčios interjero dalis gerai matosi 1847 metų Kanuto Rusecko paveiksle "Lietuvaitė su verbomis". Paveikslo fone - Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios altoriaus fragmentas su garsiuoju Mergelės Marijos paveikslu. Dabar šio paveikslo vieta nežinoma.

Kanutas Ruseckas, 1947m.

Lietuvaitė su verbomis

Tarpukariu prasidėjo bažnyčios nuosmukis - kartais dėl gaisrų, kartais dėl vagių ir vandalų, jos interjeras vis labau nykdavo ir nykdavo. Gyventojai stengėsi jį išsaugoti, tvarkydami aplinką, gelbėdami liturgines priemones ir paveikslus. Atėję sovietai istorijoje padėjo tašką.

Sovietų politika turėjo skaudžių pasekmių visam Lietuvos kultūriniam paveldui. Ypač nukentėjo bažnyčios ir kiti religiniai statiniai - šaltai ir racionaliai keičiant jų paskirtį į visuomeninės paskirties patalpas, niekas nesivargino saugoti paveikslų, skulptūrų ir sienų puošybos. Patalpos būdavo be gailesčio perstatomos - vienuolynuose užmūrijami perėjimai ir senos skliautinės arkos, bažnyčiose statomos perdangos, dalinančios erdvę į kelis aukštus, taip racionaliai išnaudojant vietą. 1967 metų perstatymo metu, Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčios interjeras buvo galutinai sunaikintas, likę paveikslai - išvežioti po kitas Vilniaus bažnyčias. Vidinė bažnyčios erdvė buvo suskaidyta į tris aukštus, pritaikant patalpas daržovių sandėliui.

Atgavus nepriklausomybę, nusiaubtos patalpos buvo vėl grąžintos katalikams. Deja, lėšų tvarkyti sudarkytą bažnyčios interjerą, šiuo metu nėra. Bažnyčia tapo dar vienu Vilniaus senamiesčio vaiduokliu, nušiurusiu fasadu ir netvarkyta aplinka stebinančiu vilniečius ir miesto svečius.

Bažnyčia dabar

Bažnyčios architektūra - unikali. Tai vienintelė Vilniuje vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus bažnyčia, turinti tik vieną bokštą - labai retas reiškinys vėlyvąjam barokui. Bokštas - penkių tarpsnių, dekoruotas orderiniais elementais, kurio pirmojo tarpsnio centre yra originalus portalas iš trikampių piliastrų.

Fasadas ir bokštas

Bokštas

Bažnyčios šventorius, paverstas automobilių stovėjimo aikštele

Bažnyčios šventorius

Bažnyčios vidus - kiek tvarkingesnis, nors religinio meno čia nepamatysi. Pradėkime nuo trečio aukšto - šviesiausios bažnyčios patalpos.

Trečias aukštas

Trečias aukštas

Iš kitos pusės

Trečias aukštas

Patalpos viduryje - krovininio lifto šachta

Lifto šachta

Šachtos viršuje - lifto variklių patalpa

Lifto variklių patalpa

Šviesa patenka per gražius didelius langus

Langas

Iš abiejų bažnyčios šonų - sovietmečiu statytos laiptinės. Prie kiekvienos iš jų - mažesni kambariai, palikti kaip pagalbinės patalpos.

Viena iš laiptinių

Laiptinė

Tuščias kambarys antrame aukšte

Kambarys

Antras aukštas - pilnai pritaikytas sandėliui

Antras aukštas

Tik skliautai primena, kad čia kažkada būta bažnyčios

Skliautai

Praėjimas į koridorių

Praėjimas

Skliautuotas koridorius, prie langų

Koridorius

Koridorius veda link kampinio kambario. Čia dar išliko altoriaus fragmentas - viena iš nedaugelio vietų, kur galima pamatyti originalų bažnyčios interjerą.

Kampinis kambarys

Kampinis kambarys

Altoriaus fragmentas, prie sienos

Altoriaus fragmentas

Zondavimas atidengė seną sienų tapybą

Sienų tapyba

Keliaukime atgal

Skliautas

Dalis pirmo aukšto - perstatyta, suformuojant koridorius ir mažesnius kambarius - pagalbines patalpas, sandėliukus ir tualetus.

Koridorius pirmame aukšte

Koridorius

Pagalbinė patalpa

Kambarys

Paliktas "vaišių" stalas

Vaišių stalas

Čia buvo pagrindinis altorius

Altoriaus vieta

O čia - pagrindinės durys, užremtos iš vidaus

Pagrindinės durys

Keltuvo gervė, prie atsarginio išėjimo

Keltuvas

Labai man netikėtas radinys - už sovietinės mūrinės pertvaros paslėptas vargonų choro balkonas, su gražiais įgaubtais piliastrais šonuose ir išlenktu kontūro parapetu. Dar viena vieta, kur galima įžvelgti nors kažką autentiško, nors matosi ir nedaug.

Vargonų choro balkonas

Balkonas

Piliastrai

Piliastrai

Prieš kylant į varpinę, nusileiskime į rūsį. Bažnyčios rūsiai - nemaži ir visai įdomūs. Dalis jų - aukšti, kur galima be problemų išsitiesti, kitur teks vaikščioti šiek tiek palenkus galvą. Autentikos, deja, čia ne tiek ir daug - viskas perstatyta ir sudarkyta.

Nusileidimas į rūsį

Nusileidimas į rūsį

Viena iš kriptų

Kripta

Senos dėžės - dar nuo sandėlio laikų

Senos dėžės

Siauras praėjimas į kitą rūsio dalį

Praėjimas

Čia lubos žemos, išsitiesti nepavyks

Praėjimas

Nuotraukų iš rūsio daug - nepatingėjau ten praleisti geros valandos. Ką jau padarysi - jaučiu silpnybę senoviniems rūsiams. Niekada nepraleidžiu progos ten padaryti kuo daugiau nuotraukų.

Gražiai įkomponuoti didžiuliai akmenys

Akmenys

Arka

Arka

Ši rūsio dalis - sudarkyta šiluminėm trasom

Rūsys

Iš kitos pusės

Rūsys

Suverstos šiukšlės ir rūsio ventiliacija

Šiukšlės

Čia - pagrindinė rūsio patalpa, pati didžiausia

Rūsys

Šis praėjimas - link dar vieno išėjimo

Praėjimas

Dar pora skliautų, pabaigai

Skliautai

Siauri sraigtiniai laiptai veda link bažnyčios palėpės ir bažnyčios bokšto. Apatiniame bokšto aukšte yra įrengta serverinė, o visas viršus - apkabinėtas ryšio siųstuvais, vietomis uždengiančiais gražų vaizdą.

Bažnyčios palėpė

Palėpė

Nuo serverinės į viršų kyla metaliniai sraigtiniai laiptai

Sraigtiniai laiptai

Į šonus - didžiuliai langai, aptraukti geležinėmis grotomis

Stogas

Laiptai į apžvalgos aikštelę, apkabinėtą antenomis

Laiptai

Aikštelė, viršuje

Aikštelė

Antenos uždengia dalį vaizdo

Tarp antenų

Iš čia atsiveria vienas geriausių kada matytų vaizdų į Vilniaus senamiestį. Na, geresnis vaizdas nebent iš Šv. Jonų bažnyčios, bet ten tamsiu paros metu niekaip neužlipsi. Pasigrožėkime vaizdais.

Vaizdai į Kalnų parko pusę

Kalnų parkas

Vilniaus universitetas, besileidžiančios saulės šviesoje

Vilniaus universitetas

Betemstant pamažu jungiasi šviesos

Jungiasi šviesos

Rotušė, tolumoje

Į Kazimiero bažnyčios pusę

Kazimiero bažnyčia

Matosi Gedimino kalnas

Gedimino kalnas

Savičiaus gatvė ir senamiesčio stogai

Savičiaus gatvė

Savičiaus gatvė

Savičiaus gatvė

Raudonas dangus

Senamiesčio stogai

Dievo motinos katedra ir Šv. Onos bažnyčia

Dievo motinos katedra

Sutemus - šviesa ant Misionieriaus kalvų

Misionieriaus kalvos

Dar kartą - Savičiaus gatvė

Savičiaus gatvė

Kolegė, stebinti miesto šviesas

Kolegė

Akimirka iš Naujųjų metų sutikimo

Štai tokie vaizdai iš varpinės ir iš visos bažnyčios. Atėjo laikas ir jums pamatyti tai, ką jau bent pora metų matė digeriška akis ;D Visiems sėkmės naujuose mokslo ir ne mokslo metuose, o mums laikas grįžti prie žemėlapio ir naujų vietų paieškos.

Daugiau straipsnių

Komentarai

  1. Žmogus parašė:

    Baisu laikinti. Daržovių sandėlio įrengėjams norisi galvas nusukti:(

  2. vytas parašė:

    Sveiki, zinot pries daug metu , eidamas pro sali matydavau kad ten krauna darzoves, gerai kad parodote visuomenei kaip atrodo is vidaus, tik kyla klausimas ir turbut ne man vienam , kur ziuri baznycios tevai, kodel tiek daug apleistu baznyciu, kurios neveikia, kam reikia statyti naujas?

  3. Alfas parašė:

    Ši bažnyčia taip suniokota, kad puikiai tiktų barbarizmo muziejui, nieko nereikia remontuoti

  4. THM parašė:

    visai noreciau cia apsilankyti, vieta atrodo ganetinai idomi ir neiprasta.. Gal kas yra buve joje?

    1. Lukas parašė:

      Esu čia buvęs 2 kartus, pirmą kartą 2017 m. Liepos mėnesį su draugu nusprendėm apsižiūrėti, o antrą kartą (prieš maždaug 2 mėnesius) privalėjom su klase eiti kėdžių pernešti (savanoriauti) vyksiančiam renginiui 😀

    2. Gintautas parašė:

      Labai gaila jaunų vaikinų, kurie, kaip matosi iš nuotraukų, praleido bokšte visą vakarą ir net naktį (kavos gėrimas bokšte nusako kad tai vyko netrumpai) - jie turėjo gauti didžiulį kiekį radiacijos nuo bokšte įrengtų telefono retansliatorių. Tokioje patalpoje be didesnės grėsmės sveikatai galima būti ne ilgiau,kaip 15 -20 minučių - nežinau kiek laiko buvo praleista šalia įrenginių, tačiau į juos remtasi net galva. Niekas nepasakė, niekas neįspėjo. Tiesiog noriu ĮSPĖTI, kad jie tiesiu taikymu vyktų pas gydytojus, pasėkmės gali būti itin skaudžios.

  5. AKIMIRKA parašė:

    Vaizdas iš bokšto užburiantis. Gaila kad mes per 25 metus nesugebėjom atkurti tai ką purvini batai sumindė. Paminklosauga, Valstybės vertybės kurios galėtų pritraukti turistus, atidengti lankomas vietas taip MŪSŲ ŠALĮ paverčiant patrauklia. Gaila kad mes pinigus nukreipiam korupcijos kanalais.
    Labai AČIŪ už parodytus vaizdus.

  6. Geistė parašė:

    asmeniškai man tai pats gražiausias pastatas visame Vilniuje, kiekvieną kartą kai praeinu pro senamiestį, užsuku į šią vietą, nesu buvus viduj, bet vien pamačius tą fasadą... neįmanoma atitraukti akių ir keletą akimirkų išvis nesusivoki kaip šitoks grožis gali būti apleistas ir nelankomas. bet iš kitos pusės tai ir suteikia šiam šedevrui nuostabią aurą.

    autoriui ačiū labai už išpildytą svajonę pamatyti kaip gi viskas viduje ir iš bokšto atrodo.

    tiesiog neeilinis pastatas, bent jau mano akims

    mielai prisijungčiau prie ekspedicijos po šį pastatą.

  7. Linas parašė:

    Aciu uz vaizdus.Ne vienus metus baznycios Sventorius buvo mano ir kaimynu vaiku kiemas. Musu buto langai isejo i Svetoriu. Dar gerai pamenu darzoviu sandeli. Is vyresniu zinau, kad po karo cia buvo miesto autobusu parko garazas, veliau darzoviu sandelis. Gaila, kad Lietuvos Baznyciai mazai tai rupi...

  8. Doo parašė:

    Nežinau ar tai tiesa, tačiau esu girdėjęs, kad ne mažas bažnyčios rūpestis kaltas dėl dabartinės situacijos - baiminamasi, kad jeigu aukštų pertvaros būtų naikinamos, sienos neatlaikytų ir sugriūtų iš viso, todėl atkurti pirminio vaizdo iš vidaus nebelabai įmanoma.

  9. Belada parašė:

    sveiki! kaip būtu galima su jumis susisiekti? turime ideja koncertui.

  10. Gin parašė:

    Sovietai - barbarai. Faktas.
    O kaip įvardinsime omnitelius/bites/tele2 ir kitokius telekomus.......?
    Investicijomis ?

  11. jonas parašė:

    Kaip patekti į bokštą? Apvaikščiojom visus galus, bet laiptų link bokšto taip ir neradom.

  12. kultura parašė:

    Ši bažnyčia jau antrą kartą buvo atidariusi savas duris ,kiekvienam norinčiam, Kultūros nakties metu. Renginio metu šioje bažnyčioje būna įsikūręs vadinamas "Ramintojos meno sandėlys", vyksta koncertai, performansai, spektakliai, parodos ir kiti meniniai apsireiškimai. Buvau tiek 2016ais, tiek 2017ais metais. Verta apsilankyti, ypač kai tokia galimybė suteikiama žmogui kuris nėra profesionalus digeris ir visų patekimo gudrybių neišmano.

  13. kultūra parašė:

    https://www.facebook.com/Ramintoja/
    http://www.lrt.lt/televizija/laidos/22430

    Daugiau informacijos.
    Beje, šioje bažnyčioje vyksta ir Andriaus Rožicko, begalo tikrų ir nuoširdžių pasikalbėjimų laida "Stambiu planu".
    Ramintoja yra atvira kultūrai. Tokiai jai būti linkiu ir toliau.

  14. Marija parašė:

    Atgimė!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *