Misionierių vienuolynas


Jau daug metų apleistas įspūdingas kompleksas ant „Barbakano“ kalno traukia tiek Vilniaus gyventojų, tiek miesto svečių akį. Atėjo laikas sudėlioti taškus ant „i“ ir detaliai papasakoti jo istoriją ir įdomybes iš Urban Exploration rakurso. Nors istorijos nemažai – rekomenduoju bent prabėgomis su ja susipažinti. Ji bus įdomi ir turtinga.

Komplekso istorijoje galima išskirti keturis pagrindinius laikotarpius – Sanguškų (1640-1687m.), Misionierių (1687-1844m.), sumaišties (1844-1941m.) bei naująjį laikotarpį, kada pastatai buvo atiduoti ligoninei. Kiekvieną iš jų aprašysiu atskirai.

Sanguškų laikotarpis (1640-1687m.)

Sanguškos (Sanguszko) – LDK didikų giminė, šešta pagal turtingumą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ji buvo kildinama iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnaus Teodoro (Fiodoro) bei pastarojo sūnaus Sanguškos. 1640 metais Vilniaus vyskupijos sufraganas (vyskupo padėjėjas) Jeronimas Sanguška (Hieronim Władysław Sanguszko) pietiniame Vilniaus pakraštyje ant kalvos pradėjo statyti rūmus ir suplanavo grandiozinį reprezentacinį parką su centrine parterine dalimi, sodais be tvenkiniais. Rūmų parko teritorija plytėjo iki pat Vilnelės iki pat 1952 metų, kai naujai nutiesta Maironio gatvė padalino parko teritoriją į dvi dalis. 1650 metais buvo baigti statyti triaukščiai renesanso stiliaus rūmai, pavadinti giminės vardu – Sanguškų. Bet naujais rūmais Jeronimas Sanguška ilgai pasidžiaugti nespėjo – po 5 metų, 1655 metais paskirtas Smolensko vyskupu jis išvyko į Smolenską. Po jo mirties rūmai ir parkas atiteko vienuoliams bernardinams, kurie savo ruožtu jį perleido Radviloms.

Misionierių laikotarpis (1687-1844m.)

Pradžiai – pora žodžių apie tai, kas yra taip vadinami „misionieriai“. Misionierių ordinas (Congregatio missionis s. Vincentia Paulo) – katalikų vienuolių kunigų ordinas, įkurtas 1625 metais Paryžiuje, vienuolio šv. Vincento Pauliečio. Šios kongregacijos kunigų tikslas buvo skleisti ir tvirtinti katalikų tikėjimą, užsiimti sielovada ir labdara. Lietuvoje ir Lenkijoje misionieriai ypač pasižymėjo kaip švietėjai, nes jiems buvo pavesta steigti vyskupijų seminarijas ir joms vadovauti. Į Lietuvą jie pirmą kartą atvyko pakviesti Vilniaus vyskupo Aleksandro Katavičiaus (Aleksander Kotowicz), 1686 metais. Netrukus po pakvietimo Vilniaus vaivados žmona Kotryna Radvilienė dovanojo misionieriams Sanguškų rūmus ir parką, kartu su sodais ir tvenkiniais. Vieta, kur įsikūrė vienuoliai buvo pavadinta Išganytojo kalnu. Šis pavadinimas naudojamas ir dabar.

Misionierių vienuolynas XVIII amžiuje – Jono Kuzminskio raižinys

Misionierių vienuolynas XVIII a

1695 metais už gautas fundicijas misionieriai pradėjo statyti bažnyčią, kurios statybos užtruko net 35 metus – darbams trukdė įvairios negandos – lėšų stygius, 1706 Vilniaus miesto gaisras, po poros metų – švedų invazija, dar vėliau – maro epidemija. Vėliau vienuolynas ėmė sparčiai plėstis – greta Sanguškos rūmų buvo pradėtas statyti vienuolynas, oficina ir ūkiniai pastatai. Prie Sanguškų rūmų buvo pristatyti nauji masyvūs triaukščiai korpusai, kurie apjuosė bažnyčią iš šiaurinės pusės ir suformavo nedidelį uždarą kiemelį. Pietų pusėje, abipus bažnyčios fasado, buvo sumūryti du vienaaukščiai fligeliai – oficina ir ūkinis pastatas. 1750 metais buvo paaukštinti bažnyčios bokštai, pastatyti frontonai ir prieangis. Vienuolyne buvo atidaryta Vilniaus vyskupijos kunigų seminarija, beturčių ligoninė (špitolė), turtinga biblioteka, Vaikelio Jėzaus prieglaudos namai, kuriuose gyveno beturčiai senjorai ir pamestinukai vaikai, spaustuvė, parapijinė mokykla ir net auklėjamasis institutas kurčnebyliems.

Misionierių vienuolynas XVIII amžiuje – Zygmunt Vogel pav.

Misionierių vienuolynas XVIII amžiuje

Sumaišties laikotarpis (1844-1941m.)

1844 metais caro įsakymu bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti. Vienuolyno pastatai ir žemės valdos atiduoti miesto valdžiai, bažnyčios inventorius – vyskupijos žiniai, vienuoliai išskirstyti po kitus vienuolynus. Vienuolyno patalpose veikė kareivinės, kalėjimas ir karo ligoninė. Dalyje patalpų apsigyveno miestiečiai. Šiuo laikotarpiu vienuolynas ir jo pastatai dažnai keitė paskirtį – jame buvo visko – nuo kalėjimo ir kareivinių iki psichiatrijos ligoninės, amatų mokyklos ir gimnazijos. 1919 metais buvo bandyta gaivinti vienuolyną – vėl pakviesti misionieriai, kuriems buvo gražinta dalis valdos, bet nesėkmingai. Iki 1940 metų patalpose veikė gimnazija.

Misionierių vienuolyno oficina – Jano Bulhako nuotr.

Misionierių vienuolyno oficina

Oficina 1963 metais

Oficina 1963 m.

Ligoninės ir saugyklos laikotarpis

1941 metais Misionierių bažnyčia su vienuolynu buvo uždaryti, o jų turtas nacionalizuotas. Netrukus bažnyčioje ir Sanguškų rūmuose buvo įrengta Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų saugykla, o likusios patalpos atiteko Vilniaus miesto II ligoninei. 1960 metais vienuolyno teritorijoje prie Subačiaus gatvės buvo pastatytas dviaukštis otorinolaringologinio ir oftalmologinio skyriaus pastatas. Čia buvo gydomi akių, ausų, nosies ir gerklės susirgimai.

Po nepriklausomybės, 1993 metais Misionierių bažnyčia buvo perduota Vilniaus arkivyskupijos kurijai, tačiau ja iki pat šiol laikinai naudojasi Lietuvos nacionalinis muziejus. Dėl šios priežasties patekti į bažnyčią neįmanoma. 2004 metais prasidėjo Misionierių ligoninės reformavimas ir iškeldinimas. Dalis patalpų (tarp jų ir Sanguškų rūmai) buvo gražinti Vilniaus arkivyskupijos kurijai. Sekančiais metais ligoninės patalpas už 55 mln. litų nusipirko firmos „Corpmanagement“ vadovas Romanas Pipija, tačiau, pinigai už patalpas iki šiol nėra sumokėti.

Misionierių vienuolynas ir Sanguškų rūmai

Nepaisant to, kad vienuolynas daug metų stovi apleistas, jis – viena geriausiai išsilaikiusių ir gražiausių apleistų vietų Vilniaus mieste. To priežastis – rūmus ir vienuolyną prižiūrintis sargas, neleidžiantis į vidų pašalinių. Tiek rūmų, tiek vienuolyno patalpose nėra įrangos, tačiau, yra daugybė nuostabių skliautinių koridorių bei vietomis – baldų likučiai.

Baldai foje

Foje

Skliautuotos buvusio vienuolyno lubos

Skliautai

Kambariuose prikrauta rakandų

Kambariai

Arba taip

Kambarys

Kai kur dar galima surasti likučių

Likučiai

Pirmo aukšto koridorius

Koridorius

Viskas čia apšiurę, apsilupę…

Koridorius

Langai

Langai

Iš arčiau

Vidinis kiemas

Perstatyta dalis

Perstatyta dalis

Celėse – nieko įdomaus

Celė

Čia buvo įrengti tualetai

Tualetai

Kampinis kambarys pirmame aukšte

Kampinis kambarys

Dar viena tuščia celė

Celė

Koridorių daug, bet jie visi labai panašūs

Koridorius

Dar vienas koridorius, supantis vidinį kiemą

Koridorius

Laiptais galima užlipti į antrą aukštą

Laiptai

Apsilupęs antro aukšto koridorius

Antro aukšto koridorius

Ir dar daugiau celių

Celė

Dar viena

Celė

Tualetas

Čia – koridorius išplatėja

Koridorius

Laiptai į trečią aukštą

Laiptai

Trečio aukšto koridorius

Trečio aukšto koridorius

Langas į vidinį kiemą

Langas

Kiemelis, beje, atrodo taip

Kiemelis

Panašu, kad ši patalpa buvo skirta deginimui. O gal traukos spintai?

Patalpa

Dar daugiau skliautų

Skliautai

Sudaužytos kriauklės

Kriauklės

Pagrindinė laiptinė

Pagrindinė laiptinė

Ja galima užlipti link pačiame viršuje įrengtos aktų salės

Aktų salė

Didysis langas

Fasado langas

Gretimas kambarys

Kambarys

Iš jo galima išlipti į palėpę

Palėpė

Per plyšius patenka šviesa

Saulės šviesa

Išėjimas

Išėjimas

Laiptine galima nusileisti į rūsį

Rūsys

Koridorius vienuolyno rūsyje

Koridorius

Rūsyje dalis patalpų – celės

Celė

Mažesnė

Celė

Dalis – nauji koridoriai

Koridorius

O čia – senovinė dalis

Rūsys

Viskas užgriozdinta plakatais

Plakatai

Išėjimas į vidinį kiemelį

Kiemelis

Iš vidinio kiemelio galima patekti į rūsius po greta stovinčia Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia. Į ją pačią, deja, patekti nepavyks – visi įėjimai iš apačios – užmūryti. Ne kartą bandėme ten patekti, tiek per visokias landas, tiek stogais, kol kas nesėkmingai. Pats įdomiausias būdas buvo lipti šlaitiniu stogu, rizikuojant nuslysti žemyn ir nusisukti sprandą.

Stogais

Stogai

Nusileidimas į bažnyčios rūsius

Nusileidimas

Vos nusileidus pasitinka stelažai

Stelažai

Dujokaukės, kita civilinės gynybos įranga

Dujokaukės

Čia viskas tiesiog suversta ant žemės

Įranga

Pėdų muliažai

Muliažas

Kolegos, atminčiai

Kolegos

Dalis rūsų – tuščia

Rūsys

Požemių deivė

Požemių deivė

Viskas išnešta ir išvalyta

Rūsys

Laiptai link užmūryto išėjimo į bažnyčią

Laiptai

Smulkesni koridoriai veda pro išlaužtas kriptas

Koridorius

Viena iš jų

Kripta

Yra net kopėčios, jų apžiūrėjimui

Kopėčios

Grįžkime prie išėjimo

Arka

Prie gatvės esančiame, nedideliame vieno aukšto pastatuke, anksčiau buvo įrengta oficina, vėliau – įsikūrusi ligoninės vaistinė. Dabar šioje patalpoje vienas menininkas įsirenginėja dirbtuves. Bet man pavyko ten padaryti keletą kadrų.

Oficina iš šalies

Oficina

Koridoriukas, viduje

Koridorius

Visur – tokie stalčiukai saugoti receptams

Langas

Turėklai

Turėklai

Spintos

Spintos

Viskas čia tuštauja

Kambarys

Nors vietomis pasitaiko baldų likučių

Likučiai

Vaistų buteliukai

Vaistai

Pabaigai – raudonoji patalpa

Raudonoji patalpa

Mažai kas žino, kad Išganytojo kalne yra įrengta slėptuvė. Vieną iš jos išėjimų galima pamatyti ir nelipant į teritorijos vidų – stogelis su metalinėmis durimis, apipieštas spalvotais „ornamentais“ gerai matosi visiems „Barbakano“ svečiams. Už užrakintų metalinių durų į kalno gilumą veda koridorius, kurio gale – hermetinės durys.

Išėjimas į Barbakaną

Išėjimas į Barbakaną

Kitas – į kalno viršų, prie Misionierių ligoninės

Kalno viršuje

Nusileidimas į bunkerį iš kalno viršaus

Nusileidimas

Dabar bunkerio interjeras – sunaikintas, čia vieną vasarą veikusio klubo. Nors negalėčiau pasakyti, kad jis buvo vertas dėmesio – paprasta civilinės gynybos slėptuvė, metų metais naudota benamių, kaip laikini namai.

Pagrindinė patalpa

Pagrindinė patalpa

Staliukas

Staliukas

Stelažas

Stelažas

Išlaužyta pertvara

Pertvara

Koridorius link išėjimo į Barbakaną

Koridorius

Išvados

Šiandien prirašiau tiek teksto, kad išvadas, pasidarykite patys. Ir nepamirškit jomis pasidalinti komentaruose. Sėkmės!

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *