Mane, mėgstantį pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, visada stebino, iš kur jame tiek apleistų pastatų. Ir čia kalbu ne apie nutriušusius Užupio kiemus, kur net kanalizacijos nebuvimas jau nieko nebestebina, o apie pačias prestižiškiausias Vilniaus centro vietas – Gedimino prospektą, turistų lankomas senamiesčio gatves. Sunku patikėti, kad tokiose vietose esantys pastatai gali būti niekam nereikalingi, ypač kai žemės kaina Vilniaus centre tokia, kad ohoho. Tačiau, metai bėga, o tie pastatai savininko taip ir nesuranda – galbūt dėl biurokratinių problemų, galbūt dėl teisinių, o gal dėl paprasčiausio žmogiško apsileidimo.
Šiandien pakalbėkime apie vieną iš tokių pastatų, mano akį traukusį jau nuo seno – gražų trijų aukštų namą Savičiaus gatvėje, įspaustą tarp baro „Balzac“ ir kito gyvenamojo namo Rotušės aikštėje, su uždaru kiemeliu ir puikiu vaizdu į Rotušės aikštės fontaną. Kadaise čia buvo visai prabangus gyvenamasis namas, statytas ankstyvuoju sovietmečiu – erdvios laiptinės, aukštos lubos – galėtų būti prestižinė vieta. Dabar jis patapo smirdančiu šiukšlynu, „puošiančiu“ Vilniaus centrą, kuriame gyvena nebent laukinės katės, maitinamos gretimų namų gyventojų, per užrakintus vidinio kiemo grotuotus vartelius.
Vieną neramų ir karštą vakarą, kol vilniečiai poilsiavo senamiesčio kavinėse ir miesto parkuose, nutarėme pasivaikščioti viduje. Iš užversto šiuklėmis kiemo nesunku patekti į visas namo patalpas. Užbėgant už akių – tą daryti nėra verta. Pirmame aukšte dar matosi remonto likučiai – plastikiniai langai, žaliuzės ir naujoviška buvusio ofiso apdaila.
Įėjus – laiptinė
Per ją patenkame į tuščias gyvenamąsias patalpas
Krosnis – ko gero, įdomiausias pastato akcentas
Krosnis ir kastuvėlis iš arčiau
Visa kita – tuštuma ir nykuma
Vieniša taburetė – iš nedaugelio likusių baldų
Virtuvėje – viryklės liekanos ir sukabinti darbininko rūbai
Spintelė ir neaiškaus turinio „butelizmas“
Prie šios atmosferos puikiai tinka kažkur surastas agurkų stiklainis
Virtuvė yra, agurkėliai – taip pat. Belieka tik suvaidinti žiaurų sovietinį alkorealizmą. Tą su mūsų kompanija padaryti buvo visai nesunku.
Pikti buitinių alkoholikų snukiai
Depresijos momentas – „prie ruso buvo geriau…“
Susimąstymo akimirka
Ir daug žadantis finalas prie šikinyko
Bet mes keliaukime toliau
Antrame aukšte
Iš kur ta durna sovietinė mada visur statyti kriaukles?
Fortočkė ir lempos plafonas
Kairysis pastato fligelis – rekonstruojamas. Tiksliau – kažkada buvo rekonstruojamas, dabar per paliktas skyles matosi palėpė.
Rekonstrukcija
Baro „Balzac“ kiemelis
Balkonas į vidinį kiemą – galima pakvėpuoti grynu oru
Galima pažvelgti į Savičiaus gatvę ir ją stebinčias kameras
O čia – prisėsti prie lango ir pasigrožėti vaizdu į Rotušės gatvės fontaną
Fontanas, visame gražume
Tai tiek.
Parašykite komentarą