Odzienos dvaras


Odzienos dvaras yra pelnytai laikomas vienu gražiausių neogotikinių dvarų visoje Latvijoje. Istorija jo prasideda tada, kai po ilgų keliavimų iš rankų į rankas, 1744 metais Rusijos imperatorė Jelizaveta jas padovanojo maršalui Petrui Šuvalovui, kuris jas pardavė feldmaršalui Johanui von Šternštralui ir majorui Engelbrechtui Vilhelmui von Briumerui, tapusiam galutiniu žemės šeimininku. Būtent Briumerių šeima ir pradėjo statyti ištaigingą neogotikinį dvarą, matomą šiandien – su grakščiu neogotikiniu bokšteliu, nuo kurio atsiverdavo puikus vaizdas į Odzienos apylinkes.

Tolesnė dvaro istorija nedžiugina – 1905 metais revoliucionieriai dvarą apiplėšė ir sudegino vos ne iki pamatų. Ypač nukentėjo jo kairysis sparnas, su bokšteliu, kurioje ir dabar išliko tik plikos išorinės sienos. Dvaro savininkai, von Briumeriai, nors ir stengėsi dvarą atstatyti, bet dėl lėšų stygiaus 1935 metais visus restauracijos darbus turėjo nutraukti. 1935 metais visas dvaro pastatų kompleksas atiteko Odzienės pienininkų bendrijai, kuri rekonstruotose patalpose norėjo įrengti modernų pieno perdirbimo kompleksą. Neužtekus pinigų bendrija atsisakė savo ambicijų ir rekonstruotas patalpas panaudojo butams ir visuomeninėms patalpoms – kino teatrui ir koncertų salei.

Odzienos dvaras, XX a. pradžia

Odzienos dvaras, XX a. pradžia

2003 metais dvarą iš bendrijos perpirko nauji savininkai, žadėdami jį atkurti ir jame įrengti daugiafunkcinį kultūros centrą su viešbučiu, kuriame galėtų apsistoti greta esančių „Mailes“, „Mežezers“ ir „Jaujas“ sportinių kompleksų svečiai. Tačiau planai taip ir liko tik planais – negavę planuotos Europos Sąjungos paramos perdengti stogui, trumpam prasidėję darbai sustojo galutinai. Ir didesnių perspektyvų artimiausiu metu nenusimato.

Dabar dvaras apleistas, kairė jo pusė (su bokšteliu) – beveik galutinai sugriauta – joje nėra nei stogo, nei grindų, tik betoninės sienos ir atviras rūsys, pilnas nuolaužų. Į rūmų bokštelį patekti taip pat neįmanoma – medinių laiptų seniai nebėra. Dešinėje pusėje išliko kelios patalpos, tarp jų istorijoje minėta koncertų salė ir kino salė. Tiesa, į antrą aukštą, kurioje turėjo būti gyvenamieji butai, dabar taip pat nepateksi – laiptai nugriauti iki pamatų.

Dvaras ir pagrindinis įėjimas

Įėjimas ir terasa

Fasadas nuo keliuko

Fasadas

Apgriuvęs bokštelis

Bokštelis

Iš kitos pusės

Fasadas

Į sugriuvusią dalį patekti nesunku

Sugriuvusi dalis

Bokštelis iš vidaus

Bokštelis

Po bokšteliu – daugiau griuvėsių

Griuvėsiai

Beliko plikos sienos

Plikos sienos

Čia – koridorius buvusiame rūsyje

Koridorius

Skliautai, po išlikusia sekcija

Skliautas

Kolega

Kolega

Vieniša kolona

Kolona

Nesugriautose patalpose – buvusi koncertų salė

Koncertų salė

Iš kitos pusės

Koncertų salė

Fortepijono nuolaužos

Fortepijonas

Paradinės durys iš vidaus

Paradinės durys

Dar vienas kambarys

Kambarys

Visi voliojasi seni plakatai

Plakatas

Senovinė spinta

Spinta

Dar vienas kambarys

Kambarys

Visai įdomus dvaras, nesigailiu užvažiavęs. Palieka įspūdį tiek architektūra, tiek patalpos viduje. Visiems rekomenduoju!

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *