Panevėžio „Ekranas“


Paskutinės kelionės į Rygą metu trumpam užsukome į Panevėžio „Ekraną“ – vieną žymiausių ne tik Panevėžio, bet ir Lietuvos gamyklų, kadaise tiekusią produkciją į visas Sąjungos bei komunistinio bloko šalis. Ir nors pagal planą „Ekranui“ turėjome skirti ne daugiau valandos (Rygoje laukė daug įdomesnės vietos), užtrukome bent kelis kartus ilgiau – gerose apleistose vietose laikas kartais bėga labai greitai.

Trumpa istorija

Nors „Ekranas“ yra laikomas viena žymiausių Lietuvos gamyklų, informacijos internete apie ją kaip niekada mažai. Praleidęs kelias valandas internete apie sovietinį gamyklos laikotarpį nesuradau praktiškai nieko – nei informacijos, nei nuotraukų, tik kažkokius gandus. Rusiškoji interneto dalis, dažnai daug informatyvesnė, nei lietuviška, šį kartą taip pat nieko konkretaus pasakyti negalėjo, išskyrus kai kuriuos gamyklos sovietmečiu registruotus patentus, iš kurių dabar jokios naudos. Žodžiu, bus tik istorijos nuotrupos.

Taigi, scenarijus čia klasikinis. Gamykla buvo įkurta 1962 metais, per Sovietų Sąjungos industrializacijos bumą. Po gero dešimtmečio, 1978 joje buvo pradėti gaminti spalvoto vaizdo kineskopai – pagrindinė „Ekrano“ produkcija. Nuo to laiko kineskopai buvo sparčiai eksportuojami į užsienį, todėl dabar jų galima surasti praktiškai visose buvusio komunistų bloko šalyse iki kol 2004 metais „Ekraną“ pradėjo iš rinkos stumti pigesni ir efektyvesni skystųjų kristalų ekranai. Techniškai atsilikę kineskopai nebegalėjo išlaikyti konkurencijos su naujomis technologijomis. 2006 metais „Ekranui“ buvo paskelbta bankroto byla.

Gamykla šiandien

Dabar gamyklos viduje vaikšto visi, kas netingi. Dalis cechų jau sulyginta su žeme, kita dalis – ištuštėjusi ir pamažu ruošiama griovimui. Nemaža įmonės dalis – išnuomuota įvairiausiom įmonėms: gamybai, sandėliams, autoservisams. Pradėsime pasivaikščiojimą nuo didelio apleisto cecho, greičiausiai, stiklo detalių gamybos.

Pradėsime nuo laiptinės, per kurią patekome į vidų

Laiptinė

Pastato šone – koridorius ir nedideli kabinetai

Koridorius

Kabinetai – tušti, atrodo štai taip

Kabinetas

Ant žemės išmėtyti brėžiniai

Brėžinys

Patvirtina 2000-jų metų spalio 25-tą dieną

Brėžinys

Iš koridoriaus galima išeiti į cechą. Jis visiškai tuščias, bet gabaritai ir krentanti šviesa padaro jį visai fotogenišku. Cechas pamažu ardomas – nežiūrint po kojomis galima nukristi žemyn ir rimtai susižaloti.

Tuščias cechas

Cechas

Senas televizorius – ar tik nebus „Ekranas“?

Televizorius

Cechas iš kitos pusės

Iš kitos pusės

Nuardytos grindys

Grindys

Įdomiai atrodo – kolonos

Plytų krūva

Nusileidus žemiau

Įrengimų vieta

Čia – didžiulis pirmo aukšto cechas

Cechas

Cecho pabaigoje – įdomiai atrodančios plytinės kolonos. Dalį jų jau matėme iš antro aukšto, per nuardytas grindis. Tikriausiai, čia buvo krosnys, naudojamos gamyboje. Nors tą patvirtinti arba paneigti galėtų nebent gamykloje dirbęs žmogus.

Krosnies vieta

Krosnies vieta

Labai gražios lubų konstrukcijos

Lubų konstrukcijos

Paėjus kairiau – dar daugiau patalpų

Operatoriaus kambarys

Išdaužyti operatoriaus kambario langai

Operatoriaus kambariukas

Greta – gražiai krentanti šviesa

Šviesa

Vienoje iš šoninių patalpų – sandėlys. Dabar jau sunku pasakyti, kas buvo paduodama per tą mažą kasos langelį.

Prieiga prie sandėlio

Patalpa

O čia – įėjimas

Įėjimas į archyvą

Sandėlio langelis ir kolegė

Langelis

Nedidelė kartoteka – viduje

Spinta

Nors patalpų pastate yra daug, visos jos labai panašios

Patalpa

Čia – klasikinė gamybinė patalpa

Gamybinė patalpa

Vienoje iš patalpų – maisto produktų šaldytuvas

Šaldytuvas

Kabanti lentelė, greta

Lentelė

Krovininis liftas

Liftas

Didelė kaitiminė lempa

Lempa

Dar viename kambaryje – kažkas panašaus į laboratoriją. Visur pilna kolbų, mėgintuvėlių, visokių menzūrų bei panašios cheminės įrangos.

Kolbos ir mėgintuvėliai

Kolbos

Šalia jų – lakmuso popierėliai

Kolbos

Cheminiai reagentai, ant lentynos

Reagentai

Keisti ploni mėgintuvėliai, sustatyti stove

Mėgintuvėliai

O čia – dar vienas sandėlys

Budėtojo stalas

„Dėkojame, kad nerūkote“ – visiems rūkoriams dedikuota

Nerūkymas

Visi stelažai čia – su pavadinimais

Stelažai

Lentynos pavadinimas, iš arčiau

Pavadinimas

Laiptai į antrą aukštą

Laiptai į antrą aukštą

Arba taip

Laiptai į antrą aukštą

Link kamino veda plytinė tunelių sistema. Tiesa, į patį kaminą praėjimas uždarytas, bet tuneliai, primenantys Vilniaus senamiesčio kolektorių, įspūdį paliko teigiamą.

Plytinis tunelis

Tunelis

Už metalinių durelių – kaminas

Kamino durelės

Statinė ir užmūrytas praėjimas

Statinė

Viena didžiausių cecho sekcijų skirta darbuotojų spintelėms, kurių čia begalės. Bevaikštant labirintuose tarp jų, mačiau spinteles su numeriukais virš 700 – galima įsivaizduoti, kiek darbininkų čia dirbdavo anksčiau.

Prasideda spintelių labirintas

Rūbinė

Spintelės čia – ant kiekvieno kampo

Spintelės

Ši rūbinės dalis – renovuota

Renovuota rūbinė

O čia – viskas po senove

Spintelės

Numeriukas 439 – tikrai ne pats didžiausias skaičius

Numeris

Kolega prie spintelių

Kolega prie spintelių

Kambarys su baldais, netoli

Kambarys su baldais

Spintelėse galima rasti įdomių dalykų. Dažniausiai tai seni darbiniai batai, kombinezonai, tačiau kartais ir skustuvų, ausų kimštukų galima pamatyt. O kartais surandi kažką dar įdomesnio – seną nuotraukų albumą ir paveikslą.

Nuotraukų albumas

Albumas

Paveikslas

Paveikslas

Paradinis cecho įėjimas yra išpuoštas gražiai sudėtomis plytelėmis, klasikiniais sovietmečio motyvais. O gal čia buvo rekonstruota nepriklausomoje Lietuvoje?

Įėjimas į cechą

Foje

Žiūrint į lauko pusę

Į lauko pusę

Gražus ornamentas ant sienos

Ornamentas

Išėjus iš cecho patraukėme prie didžiulių betono (o gal ir ne betono) maišytuvų. Ant maišytuvų viršaus įrengtos platformos galima patekti dvejopai – kopetėlėmis, arba liftu. Dar niekada nebuvau matęs lifto tokiose vietose. Nejaugi kažkas buvo susimąstęs apie darbininkų patogumą?

Maišytuvų viduje

Maišytuvas

Liftas – kaip gyvenamuosiuose namuose

Lifto durys

Liftas pakyla iki pačio platformos viršaus

Platformos viršus

Iš arčiau

Iš arčiau

Platforma – pagriuvusi, bet dar tinkama vaikščioti

Platforma

Nuo jos atsiveria nebloga panorama į gamyklos teritoriją. Iš karto matosi, kokia gamyklos dalis yra naudojama, o kuri – apleista.

Naudojami cechai

Naudojami cechai

Į kitą pusę

Panorama

Šiek tiek pasibuvę viršuje išbandėme ten paliktą sovietų pramoninį gesintuvą. Jis, pasirodo, veikia dar visai gerai – srovė rovė iš rankų gesintuvo žarną.

Gesintuvas

Gesintuvas

Nusileidę žemyn patraukėme prie paskutinio „Ekrano“ objekto – nedidelio cecho, pilnai paruošto griovimui. Viduje – visiškai tuščia, beliko tik darbuotojų spintelės ir nuobodūs kabinetai.

Katilinės kaminas, pakeliui

Kaminas

Cecho viduje

Cecho viduje

Viena pusė – jau nugriauta

Nugriauta cecho pusė

Vyrų ir moterų persirengimo kambariai

Persirengimo kambariai

Darbuotojų spintelės

Spintelės

Moterų drabužinė

Moterų drabužinė

Data ant vienos iš spintelių

Data ant spintelės

Laiptine galima pakilti į kitus cecho aukštus

Laiptinė

Matosi naudojama dalis

Naudojama dalis

Kituose cecho aukštuose – taip pat nieko įdomaus

Kabinetas

Dar vienas tuščias kabinetas

Kabinetas

Dujokaukės ir dokumentai, ant žemės

Dujokaukės

Nuotrauka iš darbuotojų laisvalaikio

Nuotrauka

Darbuotojos kortelė

Darbuotojos kortelė

Tunelis link naudojamų patalpų

Tunelis

Žvilgsnis atgal

Koridorius

Tai tiek iš pasivaikščiojimo po „Ekraną“. Atvirai pasakius, specialiai dėl jo važiuoti į Panevėžį nelabai verta – liko tik tuščios patalpos ir šiukšlių pilnos darbuotojų spintelės. Nebent užsukti pakeliui, kaip kad darėme mes. O mūsų laukė dvi dienos Rygoje – Radiotechnika ir daug kitų įdomybių. Iki kitų kartų!

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *