Požeminė kuro bazė


Prisimenate du keistus objektus prie oro uosto, apie kuriuose esu pasakojęs prieš pora metų? Vienas iš jų - neaiškus ir neišvaizdus gelžbetoninis pastatukas prie oro uosto pašto siuntų skyriaus, kitas - įspūdinga požeminė kuro bazė, į kurią prieš pora metų pirmą kartą nusileidau su alpinistine įranga. Hipotezė kad šiedu objektai susiję kilo dar prieš keletą metų, tačiau, jų paskirtį iki galo išsiaiškinti pavyko tik dabar - šiedu objektai yra tos pačios sistemos, turėjusios Vilniaus oro uostą aprūpinti kuru, dalis. Daug informacijos šia tema sužinojau pakalbėjęs su daug metų istorija analizuojančiu Vilniaus oro uosto darbuotoju, nemažai istorinių smulkmenų ir niuansų suradau lenkų straipsniuose internete.

Trumpa oro uosto istorija

Ar esate susimąstę, kodėl viena iš Vilniaus Šiaurės miestelio gatvių dabar vadinasi "Lakūnų"? Dėl to, kad būtent nuo čia įrengto pirmojo Vilniaus oro uosto prasidėjo aviacijos Vilniuje istorija. Nuo 1914 metų būtent iš čia kilo pirmieji Vilniuje dislokuoti kariniai carinės Rusijos naikintuvai. Pirmasis oro uostas pakilimo tako neturėjo - tuometiniai propeleriniai lėktuvai leisdavosi ant paprastos išlygintos pievos, visomis kryptimis, priklausomai nuo vėjo.

Vokiečiams, 1915 metais įžygiavus į Vilnių ir čia panorėjusiems dislokuoti sunkiuosius bombonešius, to oro uosto pasidarė negana - Gotha G.I, Rumpler G.I ir vėlesnėms šių lėktuvų modifikacijoms, reikėjo daug didesnės erdvės kilimui ir nusileidimui. Po neilgų diskusijų, Vokietijos karinė vadovybė nusprendė, kad laukas prie kaimelio Porubanek (dabartiniai Kirtimai) geležinkelio stoties - tam tinkamiausia vieta. Taip buvo padėtas pamatas dabartiniam Vilniaus oro uostui, apie kurio praeitį dabar mažai kas susimąsto.

Oro uostas Šiaurės miestelyje, 1915 m. bei Rumpler G.I ir Gotha G.I

Lenkai, 1920-tais metais užėmę Vilnių ir įkūrę fiktyvią Vidurio Lietuvos valstybę, iš karto pradėjo kariškai tvirtinti Vilniaus miestą. Netrukus buvo pradėtas didelis gynybinis projektas, plačiau aprašytas štai čia, turėjęs užtikrinti efektyvią miesto gynybą, nuo potencialaus Sovietų puolimo. Be fortifikacijos ir miesto infrastruktūros plėtimo, lenkų kariuomenė plėtė ir vokiečių paliktą oro uostą - iki jo buvo nutiesta nauja gatvė, pavadintą žymių lenkų lakūnų vardais (Żwirki i Wigury, dabar - Dariaus ir Girėno), buvo sukonstruotas naujas, dabar neišlikęs keleivių terminalas, naujos kareivinės ir lėktuvų remonto infrastruktūra. Ilgainiui, dalis oro uosto buvo pritaikyta civiliniems skrydžiams - 1932-aisiais metais iš Vilniaus oro uosto dalyje pakilo pirmas keleivinis lėktuvas - kaip keleivinės linijos Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas, dalis.

Pirmojo civilinio skrydžio atidarymo ceremonija, 1932 m., Narodowe Archiwum Cyfrowe

Tarp oro uosto plėtimo darbų buvo numatytas ir mūsų nagrinėjamos kuro aprūpinimo sistemos įrengimas, paruoštas 1926-tais metais, pagal anglų inžinierių projektą. Pagal jį, aviaciniai degalai turėjo būti saugomi atokiau nuo oro uosto, netoli nuo Burbiškių lenkų amunicijos sandėlių įrengtoje požeminėje saugykloje, 1.25 km ilgio požeminiu vamzdynu sujungtoje su prie oro uosto ir Porubanek geležinkelio stoties įrengta degalų pumpavimo stotimi. Minėta pumpavimo stotis ir yra tas neišvaizdus pastatukas prie oro uosto pašto siuntų skyriaus - išgyvenęs ir karą ir sovietinius buldozerius, paslėptas krūmuose nuo pašalinių akių.

Nors statybų darbai prasidėjo 1932, sunku tiksliai pasakyti, kada viskas buvo pabaigta. Žinoma tik tiek, kad 1938 metais, pabaigus oro uosto rekonstrukciją ir Vilniuje dislokavus 5-tąjį aviacijos pulką, vadovaujamą kapitono Stanislaw Pawlucia, ši kuro saugojimo sistema jau pilnai funkcionavo. Tačiau, 1933 metų Lenkijos susisiekimo ministerijos oro uostų atlase ji dar pažymėta nebuvo - gal dėl neabaigtų darbų, o gal ir dėl vietos slaptumo.

Lenkijos susisiekimo ministerijos atlasas, 1933

Vilniaus oro uostas

Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui ir Vilnių vėl užėmus vokiečiams tiek Vilniaus miestas, tiek jo oro uostas praktiškai nenukentėjo. Internete pilna vokiečių kareivių nuotraukų, besifotografuojančių Vilniaus oro uoste, užimtų ir sunaikintų sovietų lėktuvų fone. Prieš metus Lietuvos ryto paviešinta versija apie saugyklos susprogdinimą atsitraukiančių Sovietų kareivių, nepasitvirtino - saugyklą, su kita svarbia Vilniaus infrastruktūra - pirmąja elektrine (dabartinis Energetikos ir technikos muziejus), Žaliuoju tiltu ir t.t. susprogdino 1944 metais atsitraukiantys vokiečiai. Sprogmuo, detonavęs aptarnavimo tunelyje, ne tik deformavo viduje buvusias cisternas, bet ir užvertė pagrindinį kuro bazės įėjimą, išbarstydamas gelžbetonio nuolaužas po visą Burbiškių mišką. Nuo to laiko ji buvo pamiršta, nors ventiliacijos šachtą pievoje ir nuolaužas miške galima pamatyti ir dabar.

Sunku pasakyti, ar buvo bandymų sprogdinti kuro siurblinę. Greičiausiai, nebuvo - atsitraukiantiems vokiečiams trūko tiek laiko, tiek sprogmenų. Kaip ten bebūtų, mūsų jau nagrinėtuose vokiečių žvalgybinėse aeronuotraukose, darytose jau pasitraukus iš Vilniaus, pritraukus oro uostą iš arčiau, galima įžiūrėti siurblinę primenančius kontūrus.

Oro uostas, 1944

Oro uostas 1944

Oro uosto administracinė sekcija iš arčiau

Administracinė dalis

Ar man vienam įsižiūri kontūrai?

Siurblinė

Konstrukcija siurblinės formą beveik tiksliai atkartoja. Vienintelė dalis, kuri man kelia abejonių - siurbolinės "nugara", kuri nuotraukoje atrodo kiek didesnė, nei yra iš tiesų. Tačiau, tai gali būti tiek nuotraukos artefaktas, tiek seno siurblio likučiai. Be detalesnių aeronuotraukų teks šią vietą palikti su klaustuku.

Kuro sistema dabar

Dabar iš kuro tiekimo sistemos beliko tik siurblinė, pasislėpusi krūmuose prie oro uosto ir pašto siuntų skyriaus ir susprogdinta požeminė kuro bazė - didelis angaras, įkastas šlaite, netoli nuo Burbiškių karinių sandėlių ir naujo gyvenamojo kvartalo "Venecija". Vamzdyno likučių dabar surasti nepavyks - visa teritorija tarp Dariaus ir Girėno gatvės ir Eišiškių plento sovietmečiu buvo perstatyta iš pagrindų. Sunku net pasakyti, per kur tie vamzdžiai atkeliaudavo į požeminę kuro bazę - ar per įėjimą, ar per šachtą, ar dar per kitur. Tą bus galima sužinoti tik suradus originalų projekto planą archyve.

Kuro tiekimo schema

Planas

Pradžiai apžiūrėkime siurblinę. Iš ją supančių žemės pylimų matosi - ją bandė nugriauti buldozeriais. Vėliau, matyt, įsitikinus, kad jokia technika nepavyksta įveikti storų gelžbetoninių sienų, ją tiesiog paliko stovėti krūmuose, tarp sukasinėtų kalnų. Per šią siurblinę ir turėjo būti pumpuojami į Burbiškių kuro saugyklą specialia geležinkelio atšaka traukiniais atgebanami degalai. Vėliau, atskiru vamzdynu, degalai buvo perduodami prie oro uosto lėktuvų.

Štai - privažiavimas prie siurblinės, nuo geležinkelio pusės

Privažiavimas prie siurblinės

Betoninis siurblinės pastatas

Betoninis siurblinės pastatas

Sovietinių plytų priestatas

Sovietinių plytų priestatas

Įėjimas

Įėjimas

Šachta, kitoje pusėje

Šachta, kitoje pusėje

Pasilenkus ir pralindus pro dalinai šiuklėmis užpiltą įėjimą, patenkame į koridorių. Įžengus į jį galima pajausti sienų storį ir masyvumą ir įsivaizduoti, kokias apkrovas kadaise jos buvo skirtos atlaikyti.

Koridorius

Koridorius

Paėjus koridoriumi patenkame į patalpą, kurioje vietoj grindų – surūdijusi ir aplaužyta metalo plokštė, kurios viena pusė - atsikabinusi nuo atramų ir pavojingai pasvirusi į apačią.

Metalo plokštė

Metalo plokštė

Bunkerio viduje, kelių metrų gylyje ir poros metrų aukštyje nuo dugno, yra įmontuotas gelžbetoninis blokas, dalinantis patalpą į dvi nelygias dalis – mažesnę ir didesnę. Ir nors į kurią pusę bepažiūrėsi – visur pilna vandens, mažesnė dalis iki viršaus užversta padangomis, ant kurių galima atsistoti nesušlampant kojų.

Per vieną iš skylių su virve galima nusileisti į apačią

Nusileidus į apačią

Betoninis blokas

Betoninis blokas

Kolega

Kolega

Mažesnė dalis, užversta padangomis

Mažesnė dalis

Tiesiai už numestų kopėčių – užverstas šiukšlėmis ventiliacijos šachtos tunelis. Dešiniau matosi patalpa, į kurią patekti nepavyks nepabraidžiojant iki kaklo lediniame vandenyje.

Mažesnė patalpa

Mažesnė patalpa

Didesnė patalpos dalis

Didesnė patalpos dalis

Didesnė užpilta patalpa, iš viršaus padengta metalo plokštėmis

Didesnė užpilta patalpa

Dabar, jau apžiūrėjus siurblinę, galime keliauti į požeminę kuro saugyklą, esančią kitoje pramoninio rajono pusėje, prie naujo gyvenamo kvartalo "Venecija". Nedavažiavus kvartalo ir nusukus į kairę, surasti saugyklą išduodančią ventiliacijos šachtą - nesunku.

Pakeliui link šachtos - kontrolės punkto likučiai

Kontrolės punkto likučiai

Ventiliacijos šachta, už jo

Ventiliacijos šachta

Abu į kuro bazę vedantys įėjimai - dabar užversti. Vienas iš jų - atsarginis išėjimas per šachtą, užverstas palyginus neseniai, vietos gyventojų prašymu. Kitas - pagrindinis įėjimas į bazę, susprogdintas pasitraukiant vokiečiams.

Blokas, atsarginio įėjimo vietoje

Užverstas blokas

Suradus šachtą, galima surasti ir pagrindinį įėjimą. Vienoje vietoje esanti nuošliauža jį labai primena - matosi smėlis, matomas kuro saugyklos viduje. O ir saugyklos geometrija ir išsidėstymas kužda, kad jis turėjo būti čia.

Nuošliauža

Nuošliauža

Sprogimo nuolaužos, apačioje

Sprogimo nuolaužos

Nors kuro saugykloje esu buvęs gal penkis kartus, parodysiu įdomiausias nuotraukas ir papasakosiu apie patekimą. Norint prieiti prie šachtos, vedančios žemyn, reikia prašliaužti po užvirtusiu bloku, dengiančiu priėjimą prie tunelio. Kažkas gerai pasistengė, kad prieiga prie bazės būtų kuo labiau apsunkinta. Bet mūsų tai nesustabdys - pralindus po bloku atsiduriame nedidelėje patalpoje. Patalpos kampe – šachta žemyn, pusiau užversta žemėmis ir betono luitais, su į visas puses styrančiom armatūrom. Kadaise į šachtą galima buvo patekti surūdijusiom kopetėlėm. Dabar jų jau nebėra.

Po užvirtusiu bloku

Po užvirtusiu bloku<

Patalpa

Patalpa po bloku

Kolega leidžiasi į šachtą

Kolega leidžiasi į šachtą

Belieka nusileisti 20 metrų

Nusileidimas

Šachta iš apačios

Šachta iš apačios

Nusileidus patenkame į koridorių, dalinai užverstą smėliu

Koridorius

Iš jo - išėjimas į didžiulį požeminį angarą. Jame ir buvo laikomos cisternos su degalais, vėliau išpjautos ir išneštos. 2012-tais metais, pasak skaitytojo, jame dar buvo sulankstytų cisternų liekanų.

Angaras atrodo taip

Požeminis angaras

Siluetas - labai pamėgau tokio tipo nuotraukas

Siluetas

Kolega, su raudona šviesa

Kolega su raudona šviesa

Vaizdas į užversto įėjimo pusę

Į įėjimo pusę

Angaro gale – ventiliacijos šachta, vedanti į nedidelį "grybuką" viršuje. Dabar šis grybukas – vienintelis dalykas, menantis, kad po šia pieva yra kažkas įdomaus ir nematyto.

Štai ta šachta

Į ventiliaciją

O čia - betoninės nuolaužos

Betoninės nuolaužos

Anksčiau ant jų stovėjo cisternos

Betoninės nuolaužos

Matyt, neišgyveno sprogimo

Nuolaužos

Pagrindinis įėjimas į bazę – didelis ovalo formos tunelis, dabar užverstas smėliu. Jis, matyt, ir buvo susprogdintas 1944 metais, atsitraukiant vokiečių kariuomenei.

Įėjimas atrodo taip

Įėjimas

Nuotraukoje nesimato, bet jis bent pora kartų aukštesnis už žmogų

Įėjimo tunelis

Pabaigoje jis užverstas, taigi, toli juo nenueisi

Tunelio pabaiga

Žvilgsnis atgal

Žvilgsnis atgal

Dar vienas siluetas

Siluetas

Prožektorių šviesos žaismas

Prožektorių šviesos žaismas

Kolega

Kolega

Bet mums laikas grįžti į tunelį

Grįžimas atgal

Išlipimo akimirka

Išlipimo akimirka

Šiam kartui tiek, dar viena Vilniaus istorijos akimirka yra uždokumentuota ir aprašyta. Visiems gero penktadienio ir iki kitų kartų!

Daugiau straipsnių

Komentarai

  1. Fedotas parašė:

    Super! Idomiausia jusu lankyta vieta. Respect.

  2. Aiste parašė:

    O pro saudimo anga ilist nebandete, idomu kur ji veda?

    1. Pamiršta.lt parašė:

      Ten ne šaudymo anga o ventiliacijos šachta. Ji veda prie kito angaro galo, nei užverstas tunelis.

    2. Mr. White parašė:

      O ar netuėtu būt kokios angos, pro kurią pastoviai žmonės vaikščiodavo?

    3. Mindawozas parašė:

      Išduosiu paslaptį, iš požeminio statinio, ar tai bunkeris, ar tai slėptuvė ar angaras, visada veda mažiausiai du iėjimai/išėjimai įskaitant ir ventiliacijos šachtą.
      Šiuo atveju du budai patekti iš viršaus: ventiliacijos šachta, ir užverstas praėjimas. Ir patekimas iš apačios - tas užverstas ovalo formos tunelis.
      Taigi, kadaise buvo trys patekimo būdai, lengviausias - tunelis užvertas žemėmis.

      Kad tai buvusi požeminė kuro saugykla abejonių nekyla, klausimas kada ir kieno ji statyta?
      Kad tai karinis objektas, tą išduoda kurioje vietoje jis statytas, miške - o tai buvo turbūt geriausia anuometinė maskavimo priemonė dar ir plius po žeme.

    4. tom parašė:

      super vieta tikiuosiu tau admin patiko ten nes nenorejau sakit jums apie sita vieta bet pasakiau nes kitu zmoniu kuri ten norejo eit nebuvo.:)

    5. Arunas parašė:

      O geras ........ vo cia tai jo ............. super vieta , butinai ten pabuvosiu .

    6. valeraLT parašė:

      Vakar irgi buvome nusileide. Yra nuotrauka is sulinio, ar reikia?

      1. Pamiršta.lt parašė:

        Žinoma, kad reikia. Atsiųsk į pamirsta@pamirsta.lt visas turimas nuotraukas.

      2. Aiste parašė:

        Ieskojau apie sia kuro baze informacija ir neticia uzkliudau ant vieno blogo, cia kartais ne jos tesinis? http://kaskas-naujo.weebly.com/index.html

      3. Aiste parašė:

        Nesulaukusi tavo atsakimo pati paklausiau, atsake, kad tai kitos paskirtes objektas.

      4. Aiste parašė:

        Netoli sios vietos suradau stulpeli jame buvo parasyta "Magistrat Wilna", gal tai Lenkai pastate sia kuro baze?

      5. Mindawozas parašė:

        Aiste, Wilna - vokiškai, Wilno - lenkiškai. Magistrat iš vokiečių kalbos "savivalda".
        Reiškias vokiečių statybos.

        1. Aiste parašė:

          As mokiausi lenku kalbos ir zinau, kad tai lenkiskai parasyta, nes Magistrat ko? Wilna, irodimas si nuotrauka nors jis nesusijusi su stulpeliu: http://www.flickr.com/photos/asienka/45000034/

        2. Mindawozas parašė:

          Aiste, mano klaida, Jūs esate teisi.

          Išvados: Kuro saugykla lenkų statybos. Statyta tarpukariu 1920-1939metais.
          Kariniame Vilniaus oro uoste ("Porubanek Wilno") dislokavosi eskadrilė lenkų naikintuvų: http://scaleplasticandrail.com/kaboom/images/stor...

          Jei kas turėtų priėjimą prie archyvo... 🙂

          1. Aiste parašė:

            Apie ja net rasoma wikipedia.lt, kaip tai galejo buti, kad nekas nesurado kas tai per objektas buvo, nesuprantu.

          2. Darius parašė:

            Jeigu tai buvo kuro angaras, kur dingo kuro talpyklos? Užleidžiant, užmetant tokius objektus, retai kada panašų "chlamą" išmontuoja ir išveža dėl gabaritų, menkos vertės, sudėtingumo išimant ir prasmės transportuoti. Jeigu tai buvo lenkų, tai 1939 rugsėjį jiems tikrai ne tas galvoj buvo. Vokiečiai, vėliau perėmę? Rusai dar vėliau? Būtų likę kažkokios veiklos, įrangos pėdsakų. Kiek matau pagal foto, ten steriliai švaru. Ir jei būtų kažkoks objektas sovietų laikais, būtų likę duomenų apie paskirtį. Nebent lenkaistatė kaip kuro talpyklų bunkerį, bet nespėjo įrengti ir liko nenaudojamas.

          3. Darius parašė:

            Vietiniai gyventojai metalų pjaustymais ir nešimais į supirktuves pradėjo užsiimti palyginti neseniai. O bunkeris užverstas labai seniai spėju. Kol dar į jį buvo galima įeiti, manau niekam nerupėjo nešti metalo laužą apart pionierius:)

          4. Pamiršta.lt parašė:

            Vienas puslapio lankytojas savo laiške aprašė, kad buvo šiame bunkeryje 1974 metais. Pasako jo, jis, nusileidęs per šulinį, kuriame dar buvo aprūdijusios metalinės kopėčios, į angarą rado 6 stipriai deformuotas kuro cisternas (lyg nuo sprogimo). Tarp betotinių nuolaužų buvo daug naftos produktų likučių.
            Remiantis jo laišku, galima spręsti, kad 1974 metais cisternos dar buvo. Tai kada jas daugiau galėjo išpjauti, jei ne po nepriklausomybės, kai metalo vagims, užplūdusiems karines bazes, civilinės saugos bunkerius buvo tiesiog rojus? Juolabiau, kad sprendžiant iš jo laiško, 1974 metais bunkeris dar nebuvo užverstas. Gal patys metalo vagys jį ir užvertė?

          5. Martis parašė:

            Rašau po keturių mėnesių, bet.. Kokio velnio reikėjo leistis per šulinį, jeigu bunkeris nebuvo užverstas? Ir kaip metalo vagys galėjo iš ten kažką išnešt, jeigu tunelis buvo užverstas?

          6. Jaras parašė:

            Užverstas buvo pagrindinis įejimas, o pagalbinis (šulinys) ne. Dėl to per jį ir leidos. Gi autorius rašo:
            "Abu į kuro bazę vedantys įėjimai - dabar užversti. Vienas iš jų - atsarginis išėjimas per šachtą, užverstas palyginus neseniai, vietos gyventojų prašymu. Kitas - pagrindinis įėjimas į bazę, susprogdintas pasitraukiant vokiečiams."

          7. Edvardas parašė:

            Isiaiskinti kas pastate sia kuro saugykla galima tik vienu budu, paziurejus is ko buvo statytas sis objektas, kaip matau is nuotrauku jis pastatytas is bloku, tai reiskia, kad lenkai negalejo pastatyti ji.
            Del "Porubanek" oro uosto jis buvo vietoje kur ira dabartinis oro uostas, o vietoje kur dabar apleista kuro saugykla buvo gyvenameji namai ir baznycia.
            Pagal uzrasus is sios kuro saugyklos buvo teikiamas kuras i oro uosta per pozemini tuneli.

          8. Kestas parašė:

            Sveiki buvau sitame bunkeryje 2012 ziema. Apie ji zinojau ,bet nesidomejau. Susidomejimas apeme tada kai pastebejau kad jau ne viena diena salia tos vietos stovi tas pats automobilis. Nutariau pasekti.
            Pasirodo kad cia jau isisuke metalo surinkejai. Smalsumas nugalejo. Pasiprasiau kartu i apacia. Tada dar buvo metaliniu kopeciu kazkokios nuotrupos kuriomis galima buvo pasiekti apacia. Man bunant dar buvo trys kuro sisternos. Jos stovejo ant specialiai isbetonuotu vietu. Sisternos matomai buvo susprogdintos , nes metalas ziauriai sulankstytas. O va tie metalistai taip pamazu jas supjauste ir pridave i metala.

          9. Sasa parašė:

            Kur butent Burbiskese tai yra??? ten daznai bunu,bet sito nemates ! Pasakykit kaip ten patekt ?

          10. Simonas parašė:

            Ar tik nebus šita požeminė kuro talpykla Vilniaus lenkų statyto gynybinio žiedo dalis? Burbiškėse buvo antžeminiai amunicijos sandėliai, galbūt įrengė kuro talpyklą ir po apačia? Sienų konstrukcija labai panaši - iš lentelių padaryta forma ir užpilta betonu. Jeigu kuro sisternos tinrai buvo sudarkytos sprogimų, viskas aišku kodėl tokia prasta būklė.

          11. Pamiršta.lt parašė:

            Tikrai ne. Lenkų gynybinis žiedas istorikams yra labai gerai pažįstamas ir ne vieną kartą knygose aprašytas. Jokios požeminės saugyklos jis tikrai neturėjo.
            Plačiau apie gynybinį žiedą čia: http://pamirsta.lt/lenku-gynybinis-ziedas/

          12. Niki parašė:

            Sveiki! o gal netyčia surengtumėt ekskursiją po šituos tunelius ? 😀 arba kartu priimtumėt pora žmonių ? 🙂

          13. Domantas parašė:

            Sveiki, katik atradau jūsų tinklalapį. Atradau šią bazę, netyčia išėjęs pasivaikščioti iš kvartalo Venecija. Ir kas galėjo pagalvoti,kad čia,po žeme yra tokie dabar jau sunkiai suvokiami statiniai,kazkas nerealaus! Galbūt rengiate ekskursijas?

          14. Pamiršta.lt parašė:

            Vienu metu buvau vienas iš LUNI (Laisvojo universiteto) ekskursijų organizatorių, bet tai buvo seniai ir netiesa.

  3. Darius parašė:

    Vienas užrašas ant sienos skelbia, jog 1977 05 14 ten dar lankydavosi "turistai":)

  4. Darius parašė:

    Oba, man vaidenasi, ar ten dar matosi 1942?! Jums reikėjo įdėmiau patyrinėti sienų užrašus, gal gautumėte vertingos informacijos. Ko ne archeologija:)

    1. Pamiršta.lt parašė:

      Buvo toks užrašas. Tačiau tokiais užrašais pasikliauti nederėtų, tai gali būti paprasčiausias pokštas. O ir šiaip - kuro saugykla, remiantis medžiaga statyta arba lenkų, 1920 metais, arba vokiečių, per okupaciją. Bet kuriuo atveju iš užrašo mes nieko naujo nesužinome.

  5. Bazoka parašė:

    Praradę baimės jausmą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *