Požeminė vandens saugykla


Aplankęs šį kolektorių likau be galo nustebęs. Žandikaulis nukrito ant žemės, kai pamačiau XX a. pradžiai būdingą pseudo gotikinę architektūrą vienoje kolektoriaus atkarpų, įkomponuotą į šiuolaikinę drenažo sistemą, kvepiančią betonu ir plastiku, labiausiai nebūdingoje Vilniaus vietoje. Tačiau labiausiai nustebau, pamačius kur veda viena iš į jį įtekančių atšakų – didelę požeminę vandens saugyklą – du kambariai skliautinėmis lubomis, sujungti tarpusavyje vamzdžiais, padarytas iš plytų, su pertekliaus nuleidimo sistema į pagrindinį kolektorių, kuriuo mes ir atėjome.

Beje, ne vien saugykla čia nusipelno dėmesio, kolektorius – ne ką mažiau įdomus. Tunelio forma pirmų poros kilometrų bėgyje net kelis kartus pasikeičia, kartais įgaudama dar niekur kitur nematytas formas. Viena pirmųjų jo atkarpų labiau primena carinio forto tunelį, skirtą kareiviams lakstyti, nei drenažo sistemą lietaus vandens šalinimui.

Kolektorių tyrinėtoja – svečias iš Minsko

Tunelis

Kolektoriaus tunelio atkarpa

Kolektoriaus tunelis

Šviesa ir siluetas – nieko originalaus, bet gerai atrodo

Šviesa ir siluetas

Netrukus tunelis pakeičia formą – betoninėse sienose atsiranda akmenys. Autentika čia toli gražu nekvepia, tiesiog kažkas labai stengėsi padaryti senovinę imitaciją. Tik nelabai aišku – kam?

Tunelis su akmenimis sienose

Akmenuotas tunelis

Betoninis tunelis išeina į senojo kolektoriaus atkarpą – pagal architektūrą labai panašų į XX a. pradžioje statytą Žemųjų Šančių kolektorių, tik daug didesnį ir erdvesnį. Čia be problemų gali išsitiesti net ir pats aukščiausias žmogus.

Senojo kolektoriaus atkarpa

Senoji atkarpa

Į senąją dalį įteka ovalo formos tuneliukas – tos pačios plytos, ta pati architektūra

Ovalo formos tunelis

Ovalo formos tuneliukas – patikrinti tiesiog privaloma

Ovalo formos tunelis

Tuneliuko viduje padariau pora nuotraukų. Niekaip neapsisprendžiau, kuri geresnė, todėl parodysiu abi.

Ovalo formos tuneliukas

Ovalo forma

Kitas atspalvis

Ovalo forma

Ovalo formos tunelis išeina link didelio vandens rezervuaro, sudaryto iš dviejų patalpų ir užsibaigia akligatviu. Akligatvio sienoje kadaise buvo geležinės kopetelės, dabar beliko tik nuolaužos. Nutariau ant jų užsikarti, ir pažvelgti į vidų.

Tunelis, kuriuo atėjome

Tunelis, kuriuo atėjome

Pažvelgus į kairę, per plyšį pertekliui pasišalinti, galima apžvelgti visą rezervuarą.

Arka, skirta vandens pertekliui pasišalinti

Arka vandens pertekliui

Viduje – kelios patalpos, tarpusavyje sujungtos iš plytų sudėtais vamzdžiais, iki viršaus pripildytos vandens. Vandens čia visai nemažai – žmogus kojomis dugno nepasiekė.

Rezervuaras

Rezervuaro patalpa

Grįžkime į pagrindinę patalpą ir padarykime dar keletą nuotraukų.

Senovinis kolektorius

Senovinis kolektorius

Eksperimentas su žvakutėmis ir šviesa

Eksperimentas su šviesa

Puiki vieta pasimatymui. O gal pasipiršimui?..

Pasimatymas kolektoriuje

Tolesnė dalis – nauji modernūs vamzdžiai

Nauji vamzdžiai

Užmūryta senoji atšaka

Užmūryta atšaka

Šviesos žaismas

Šviesos žaismas

Moteriškas akcentas

Moteriškas akcentas

Papildyta.

Po tų kelių apsilankymų spėliojau – kur gi veda tas tunelis, už rezervuaro? Bet tą išsiaiškinti buvo ne taip paprasta – viduje daug vandens, tikrai giliau už žmogaus ūgį. Vieną dieną smalsumas nugalėjo – pasitelkę nekasdienišką priemonę – pripučiamą valtį „Explorer PRO“ – nutarėme perplaukti rezervuarą.

Explorer PRO ruošiamas kelionei

Explorer PRO

Po tam tikrų rutininių veiksmų valtį pavyko prisipūsti ir nutransportuoti į rezervuarą. Sunkiausia dalis – perlipti per rezervuaro sieną ir įlipti į valtį, nenusiverčiant į vandenį kartu su visais daiktais. Tada – irklai į rankas ir galima plaukti.

Pranskė įplaukia į rezervuarą

Pranskė rezervuare

Tuo tarpu Mindaugas stebi iš apačios

Mindaugas stebi apačioje

Paradoksalu, bet kitoje rezervuaro pusėje – vandens palyginus nedaug. Galbūt dėl suneštų nuosėdų, o gal dėl dugno reljefo, ten galima be problemų vaikščioti – tolstant nuo kopetėlių vandens vis mažiau ir mažiau.

Plaukiant viduje

Rezervuaro viduje

Prie kito krašto vandens – tik iki kelių

Vanduo iki kelių

Čia galima padaryti tam tikras išvadas. Rezervuaras – nėra toks didelis, kaip pasirodė iš pradžių. Laipteliai į viršų veda link šulinio, kurio nei iš apačios, nei iš viršaus nelabai pavyko pajudinti. Vamzdis, einantis šone – užmūrytas nauju mūru. Vanduo į rezervuarą patenka per du iš plytų sudėtus vamzdžius, vieną mažiuką, kitą – nors ir kiek didesnį, bet visvien per mažą, kad būtų galima praeiti. Vanduo iš rezervuaro išbėga per kiek didesnį ovalo formos vamzdį, daugiau nei iki pusės užpiltą vandeniu ir po keliolikos metrų išteka į standartinį stačiakampio formos sovietinį kolektorių, forma nesiskiriantį nuo Pilaitės ar kitų gelžbetoninių drenažo sistemų. Iš čia nesunku pakilti į viršų ir dabar jau tiksliai lokalizuoti ir rezervuarą, ir link jo vedantį kolektorių, ir kitus niuansus.

Išėjimas į sovietinį kolektorių

Išėjimas į sovietinį kolektorių

Išlipa kolega

Pranskė lenda lauk

Išvados

Viena geriausių ir įspūdingiausių vietų. Apsilankyti tikrai verta!

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *