Profsąjungų rūmai ir Tauro kalno panorama


Palieskime klausimą, šiuo metu aktualų visiems vilniečiams - Profsąjungų rūmus ir jų sudegusią sekciją. Aktualų, nes kalbos apie Profsąjungų rūmų išpirkimą ir Tautos namų juose įkūrimą dar visai neseniai perėjo per visus žinomus lietuviškus naujienų portalus. Juose netrūko įprasto lietuviško burbuliavimo apie pinigų plovimus ir "atkatus". O mums tai bus tinkamiausiai laikas pamatyti, kaip tie rūmai atrodo iš vidaus.

O iš vidaus jie atrodo nekaip. Ar žinote, kad Profsąjungų rūmų dešinysis sparnas dabar yra iki pamato išdegęs, neturi stogo, ir tik išorinės pastato sienos, kaip tuščias kiaušinio lukštas, slepia nuo miestiečių apleistą erdvę su betono nuolaužomis bei išdegusiomis kėdėmis? Tuo įsitikinti nesunku, apžiūrėjus pastatą iš palydovo. Tačiau, pastato tvarkyti (arba griauti) niekas neskuba, tik papuošia fasadą beletristiškomis spalvomis. Kitaip tariant, miestas savo nešvarios patalynės rodyti nenori, o sutvarkyti - nemoka.

Trumpa istorija

Senieji laikai - kapinės ir Góra Bouffałowa

Vilniaus Profsąjungų kultūros rūmai, dabar vadinami tiesiog Profsąjungų rūmais, Tauro kalno viršūnėje buvo pastatyti 1964-tais metais. Analizuodami jų istoriją pradėkime nuo paties Tauro kalno istorijos ir jo pavadinimo ištakų. Nors aiškinti "Tauro" kalno pavadinimui yra net kelios versijos, labiausiai įtikinama teigia, kad kalnas taip pavadintas buvo jo tuometinio savininko, Juozapo Daraškevičiaus Boufalo (Bouffal lenk. - jautis arba tauras), vardu. Vilniečiai, dažnai naudoję kalną kaip orientyrą, jį praminė Góra Bouffałowa (Boufalo kalnas), kas vėliau, išvertus pavadinimą pažodžiui ir davė dabartinį pavadinimą. Galbūt taip yra, o gal ir ne, aš būčiau linkęs tuo patikėti - tuo metu pavadinimai dažnai būdavo verčiami per daug pažodžiui, o kartais net galutinai iškraipant prasmę - taip Aštrūs vartai (Ostra Brama) pavirto Aušros vartais, o Holenderska gatvė, kitaip tariant - Karvidžių, dabar tapatinama su vienos žymiausių tautų - Olandų tautos - pavadinimu.

Taigi, Góra Bouffałowa, nors ir turėjo pavadinimą ir savininką, nebuvo intensyviai eksploatuojama iki XIX a. pradžios. Tuo metu Vilnius sparčiai (sąlyginai sparčiai, žinoma) industrializavosi ir plėtėsi - kalno papėdėje įsikūrė Tauro alaus gamykla, aplinkui vyko gyvenamųjų ir pramoninių kompleksų statybos. 1809 metais, Tauro kalno viršuje, dabartinių Santuokų rūmų vietoje, buvo įkurtos Evangelikų liuteronų kapinės, aptvertos masyvia plytų tvora, su akmeniniais vartais nuo dabartinės K. Kalinausko gatvės, turėjusios tiek savo kapinių sargų namų kompleksą, tiek savo atskirą akmeninę bažnytėlę. Bažnyčia turėjo ne tik gausiai puoštą altorių, bet ir savo vargonų kompleksą - deja, nuotraukų iš jos vidaus dabar surasti nepavyks.

Kadangi kapinėse buvo laidojami labiau pasiturintys ir žymūs miestiečiai, dalis antkapių išsiskyrė savo puošnumu - granito raižiniai, skulptūros ir kiti papuošimai, net vėliau, dešimtmečiams palikti be priežiūros, išlaikė savo monumentalumą ir subtilų grožį. Internete galima surasti retų nuotraukų, kaip tos kapinės atrodė - dalis jų senos, XX a. pradžios, dalis - naujos, darytos XX a. viduryje, prieš kapines uždarant ir demontuojant. Jose - įspūdingi paminklai, skulptūros, sveika ir apgriuvusi kapinių bažnyčia.

Kapinės, XX a. pradžia, http://www.vilnius.skynet.lt nuotr.

Naujieji laikai, Tautos namai ir sovietmetis

XX a. pradžioje, gimus Tautos namų idėjai, kapinės jau buvo gerokai apleistos ir pamažu merdėjo. Tuo metu, 1907 metais, M. K. Čiurlionis, J. Basanavičius ir kiti Lietuvos inteligentai iškėlė Tautos namų idėją Lietuvių mokslo draugijos steigiamąjame susirinkime; už savanoriškai surinktas lėšas nupirktame žemės sklype turėjo išdygti visos Lietuvos kultūros centras, tautai svarbiems renginiams organizuoti ir lietuviškumui skatinti. Ir nors Tautos namų žemės sklypui skirtos lėšos buvo sėkmingai surinktos, Pirmasis pasaulinis karas nutraukė visus statybų planus. 2007 metais Tautos namų idėjos 100-osioms metinėms ant Pamėnkalnio kalno, buvo atidengtas paminklinis akmuo, tam įvykiui pažymėti.

J. Basanavičius su kolegomis, 1907 metai, Tauro kalnas

Tauro kalnas, XX a pradžia

Kapinės ir Tautos namų teritorija gerai matosi iš šios, 1915 metais darytos, vokiečių žvalgybinio lėktuvo aeronuotraukos. Juose matosi tiek kapinių teritorija - su vartais, bažnyčia, tiek tuščias sklypas, kurį išsipirko Tautos namų savanoriai.

Tauro kalnas, 1915 m., vokiečių žvalgybinio lėktuvo nuotr.

Kapinės

Tarpukariu ir ankstyvuoju sovietmečiu Tautos namų idėja buvo pamiršta. Kapinės taip pat pamažu merdėjo - iš pradžų apgriuvo, vėliau galutinai sugriuvo bažnyčia, vėliau ir kapinių tvora pabiro ir reikalavo didelio remonto. 1958 metais, prasidėjus Profsąjungų rūmų statyboms, kapinės buvo galutinai uždarytos. Pastato statybos dengė dalį kapinių teritorijos, dėl to, liudininkų pasakojimais, pamatų duobėje statybininkai dažnai surasdavo kaulų ir kitų žmonių palaikų. 1974 metais, pradėjus Santuokų rūmų statybas, kapinės buvo galutinai sulygintos su žeme. Dalis jų granitinių antkapių buvo panaudoti laiptų, vedančių į Tauro kalną nuo papėdės, statyboms. Apie buvusias kapines dabar byloja tik nedidelė koplytėlė, pasislėpusi tarp medžių, dešinėje Santuokų rūmų pusėje.

Ugniagesių pratybos prie Profsąjungų rūmų 1974 m., Marius Baranauskas

Marius Baranauskas - Vilniaus ugniagesių komandos pratybos prie Profsąjungų rūmų 1974-m

1992 metais, atkūrus nepriklausomybę, Profsąjungų rūmai buvo privatizuoti - jame pradėjo veikti dešimtys įvairių įstaigų, nuo laikraščių leidyklų iki vaikų šokio studijos. 2004 metais dešinėje, Lietuvos darbo federacijai priklausiusioje pusėje, kilęs didžiulis gaisras, dar labiau apgadino ir taip seniai remontuotą ir jau gerokai aptriušusį pastatą - pertvaros sugriuvo, visa koncertų salė ir stogas - išdegė iki pamatų ir mūrinių sienų. Gaisras buvo toks stiprus, kad jo gesinimui turėjo suvažiuoti beveik visi Vilnių prižiūrintys gaisrinių ekipažai, prokuratūra vėliau pradėjo tyrimą dėl tyčinio padegimo. Nors Lietuvos darbo federacijos vadovas vėliau gavo nuobaudą dėl priešgaisrinių taisyklių nesilaikymo, kas iniciavo padegimą ir kas iš to pasipelnė, ko gero, jau niekada nesužinosim.

Dabar pastato likimas neaiškus. Paskutinėmis žiniomis, Vilniaus savivaldybė ketina atkurti Profsąjungų rūmuose jau spėtą pamiršti Tautos namų projektą, siūlydama pastato savininkams, įmonei "VIPC Vilnius", pasikeisti Profsąjungų rūmus į keletą mažesnės reikšmės pastatų ir nekilnojamo turto objektų: keletą pastatų Vilniaus centre, poilsio namus Palangoje ir jau ilgą laiką apleistą slėptuvę su viešuoju tualetu Žvėryne, Vytauto gavėje. Laikas parodys, kas iš to išeis.

Sudegusi sekcija

Dabar belieka pasivaikščioti sudegusioje ir apleistoje Profsąjungų rūmų sekcijoje - centrinė jos dalis ir kairysis sparnas yra naudojami - nuo klubų iki ofisų ir net gyvenamųjų patalpų. Centrinėje dalyje - įspūdingo dydžio ir grožio akustinėje salėje, atkartojančioje apvalią kupolo formą - anksčiau vykdavo sendaikčių turgaus susirinkimai, dalis centrinių patalpų, pasiekiamų iš kitos sporto rūmų pusės, priklauso motociklų klubui, klubams ir net muzikinėms studijoms, bet visa tai nėra mūsų kompetencijoje. Mus domina tai, kas apleista, pamiršta bei sugriuvę.

Iš dešinės pastato sekcijos išliko tik butaforinės sienos, slepiančios nuo miestiečių, kaip rūmai iš tikrųjų atrodo iš vidaus. Prieš gaisrą čia buvo įrengta koncertų salė. Dabar iš jos beliko tik kelios apdegusios kėdės ir daugybė nuolaužų ant grindų.

Sudegusi dalis

Tuščia erdvė

Koncertų salės kėdės

Koncertų salė

Apdegusios kėdės sustumtos į vieną salės kraštą

Apdegusios kėdės

Čia buvo įrengta besisukanti koncertų salės scena. Virš šios duobės įrengta metalinė konstrukcija pasisukdavo, leisdama greitai pakeisti scenos dekoracijas, spektaklio ar kito pasirodymo metu. Dabar beliko tokia betoninė duobė, betoninė atrama scenos pasukimo mechanizmui ir vienišas digerio siluetas.

Mąstytojas ant buvusios scenos

Scenos vieta

Nesugriuvusios šios sekcijos patalpos - tuščios ir neįdomios, autentikos nedaug, o tai kas likę - nepataisomai sugadinta drėgmės. Per pirmą mano vizitą, 2011 metais, tekdavo matyti ir drabužių, ir kitų scenos atributų, dabar, deja, žiūrėti tikrai nėra ką. Parodysiu įdomiausias vietas.

Operatoriaus valdymo pultas, prie sudegusios koncertų salės

Operatoriaus pultas

Kita įranga, greta

Kita įranga

Pagrindinio įėjimo pusėje esančios apleistos patalpos. Per grotuotus langus šviečia stovėjimo aikštelės, esančios prie paradinio Profsąjungų rūmų įėjimo, apšvietimo lempos.

Tuščios patalpos

Plakatai

Viename kambaryje - šiek tiek daugiau įdomybių. Čia visas stalas užkrautas senais laikraščiais, dokumentais ir kita literatūra.

Dokumentai

Seni laikraščiai

Bylos iš arčiau

Bylos iš arčiau

Plakatas kviečia į Čedoką

Kvietimas į Čedoką

Kitos patalpos - išsilaikė prasčiau

Gitaros korpusas

Egmont Lithuania - atvirukas

Atvirukas

Seni gatvių pavadinimai

Gatvių pavadinimai

Viename iš kambarių - krūva senos elektroninės įrangos. Deja, viskas nepataisomai sugadinta drėgmės, bet man, senos technikos mėgėjui, tai paliko tikrai neblogą įspūdį.

Technikos kambarys

Kambarys

Išardytas televizorius - matosi kineskopas

Televizorius

Radio imtuvas "Мезон"

Imtuvas

Garso operatoriaus pultas

Operatoriaus pultas

O čia - pastato rūsys

Laiptinė

Koridorius veda link mažo šiluminio mazgo

Koridorius

Šiluminis mazgas

Šiluminis mazgas

Išėjimas į dabar apleistą klubą "Metro"

Durys su kolega

Mažai kas žino, kad po Profsąjungų rūmais, tiesiai po buvusiu klubu "Metro", buvo įrengta įdomios konstrukcijos slėptuvė. Dabar ji stovi tuščia ir būtų visiškai neįdomi, jei ne unikali ir prieš tai niekur nematyta jos patalpų struktūra - su išlenktom patalpom, medžio rieves primenančiais ratais išsidėsčiusiomis aplink pačiame centre, po kupolu, esančią apvalią patalpą.

Įėjimas

Įėjimas į slėptuvę

Prie įėjimo - pora senų, sudaužytų patefonų

Patefonai

Visos patalpos yra išsidėsčiusios aplink centre esančią apvalią patalpą

Centrinė patalpa

Kitos patalpos supą ją iš visų pusių

Patalpa

Kažkiek primena medžio rieves

Stelažas

Kino klubas, viename iš kambarių

Kino klubas

Keliose patalpose dar yra stelažų

Sena įranga

Sovietiniai talonai

Talonai

Sena memorialinė lentelė - trūksta dviejų lentų iš penkių

Memorialinė lentelė

Praėjimas link avarinio išėjimo

Avarinis išėjimas

Nedaug žmonių turėjo progą ir pasigrožėti nuo Profsąjungų rūmų kupolo atsiveriančia puikia Taurakalnio panorama. Vienu metu čia vakarodavome gana dažnai. Ką bepasakysi, kupolas - aukščiausias šios miesto dalies taškas.

Nuo kupolo - nebloga panorama

Stebint miesto šviesas

Vaizdas į katedros pusę

Į katedros pusę

Santuokų rūmų parkas - kitoje pusėje

Parkas

Žemesnė stogo dalis

Stogas

Visos Vilniaus įžymybės - neįprastu kampu

Senamiestis

Šis kupolas puikiai tinka sutikti naujų metų fejerverkus

2017-ti

Tai tiek. Iki kitų kartų!

Daugiau straipsnių

Komentarai

  1. tomas parašė:

    reikejo ilisti i bunkeri

    1. Edva parašė:

      idomu butu paziureti, koks buvo profsajungu rumu bunkeris, gal buvote padare nuotrauku?

    2. Joker parašė:

      Super! Labai buvo įdomu sužinoti, kad ten netoli buvo kapinės, ir dar istoriškai vertingos! O ir apie pačius Rūmus daug sužinojau naujo. Tik šiek tiek nesupratau, centrinė dalis yra naudojama, o foto iš kupolo taigi iš centrinės dalies, ar kaip? Dėkui iš anksto už atsakymą

      1. Pamiršta.lt parašė:

        Foto yra iš dešiniojo, sudegusio, sparno ir nuo naudojamos centrinės dalies stogo - kupolo.

      2. Linas parašė:

        Ką gi, teko apsilankyti ir man. Tikrai keista, kai beveik kiekvieną dieną pravažiuoji pro šį pastatą ir net nesusivoki, kad viduje gali būti tokie griūvėsiai. Ypač Vilniaus centre. Na o vaizdas nuo kupolo įspūdingas. Dėkui Jums už darbą surenkant informaciją apie šios vietos istoriją, tikrai papildė įspūdžius. 🙂

    3. Vaciukas parašė:

      Jo, reikejo ilist i bunkeri.

    4. fred parašė:

      Neįtikėtinai įdomus reportažas. Daug minčių sukėlė.

    5. Jūra parašė:

      Būtų lietuvių garbės dalykas susitvarkyti šiuos rūmus. Gal net ne už europinius pinigus. Jei taip prezidentė imtųsi iniciatyvos, galbūt rūmai greičiau būtų tvarkomi. Kaip manote, ar reikalinga?

      1. Lejaa parašė:

        O ko prezidentei imtis iniciatyvos? Tokie reikalai ne prezidentes kompetencijoje. Prezidente pagrinde i uzsienio politika orientuojasi.

    6. anonimas parašė:

      žinoma kad tai ar irgi pritarčiau restoravimui nes sie rumai tar galetu veikti tik va uz pinigus su šešiaisnuliais

    7. raimondas parašė:

      o ar būtu tokia galimybe pasižiureti i juos iš vidaus šeip kaip pasidomejau tai idomu

    8. juozas parašė:

      Gal turite apleistos Trinitorių bažnyčios ir vienuolyno. labai reikai filmui.Atsiliepktit. Juozas Matonis, kino dokumentininkas.

      1. Pamiršta.lt parašė:

        Trinitorių bažnyčia, mano žiniomis, nėra apleista, kaip ir vienuolynas, nebent kalba eina ne apie tą kur Antakalnyje o kažkurią kitą. Bet kokiu atveju, tokiais klausimais rašykite į pamirsta@pamirsta.lt

      2. Skirm parašė:

        Šalia Tauro kalno papėdės, ties sankryža yra nemažas ventiliacinis modernus namukas. Lygiai toks pats yra ant Tauro kalno, gal žinote kas po jais?

        1. Šefas parašė:

          Žinom.

          1. To šefas parašė:

            Nusileidimas į šilumines trasas?

      3. Ieškotoja parašė:

        O kaip manote, ar šis pastatas nėra sovietinės ideologijos simbolis? pastatytas pagal kartotinį projektą vietoj Basanavičiaus ir Čiurlionio taip norėtų Tautos namų. Jiems šis pastatas reiškė lietuvybės deklaravimą visam pasauliui, pareiškimą, kad esame autonomiška valstybė. Kaip manote, ar šiais laikais mums vis dar reikalingas pastatas, kaip Lietuvybės simbolis, kuris "vienytų"? Galbūt tai nebeaktualu šiais laikas, o patriotiškumas turi slypėti mūmyse, o kažkokie pastatai - simboliai mums nebereikalingi?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *