Regenwurmlager - kelios dienos po žeme


Po rudenį lankytų objektų, tokių kaip nacių požeminė gamykla prie Paryžiaus, gamyklos B5 Richard ir Rabštein, pastebėjau, kad tokie požeminiai objektai mane pradėjo vis labiau ir labiau traukti. Iš vienos pusės - tai neišžvalgyta ir įdomu, nedaug žmonių gali ir nuotraukų tokiose vietose padaryti. Kitas aspektas - globalumas, dažnai juose galima vaikščioti ištisomis dienomis - tai jums ne mūsų kolektoriai, pereinami per keliasdešimt minučių. Dar vienas aspektas - galimybė fotografuojant pasižaisti su šviesa, nors kartais, kelionės pabaigoje, eksperimentams nebeturi nei laiko, nei noro.

Šiandieną mūsų akiratyje - visiems gerai žinoma vieta, iš kurios pastaruoju metu pop žiniasklaida padarė kažkokį kultą. Legendų apie ją ir taip buvo prirašyta nemažai, dabar gi jas papildomai platina verslininkai, už triženkles sumas vežiojantys ten ekskursijas. Jie jums papasakos apie šimtą kilometrų tunelių, apie čia gamintas lėktuvų dalis, apie plaukiojančią salą ežere, sunkų patekimą bei didžiulį pavojų ten pasiklysti. Realybėje, viskas yra kur kas paprasčiau, nors kažkokia dalis gandų turėjo pagrindų atsiradimui.

Istorija

Pirmiausiai, apžvelkime komplekso istoriją bei pavadinimo kilmę. Regenwurmlager, arba, kaip jį vadina lenkai, MRU (Międzyrzecki Rejon Umocniony) - vieno iš dviejų, XX a. 4 dešimtmetyje statytų vokiečių įtvirtintų rajonų, neoficialus pavadinimas. Esminis jo tikslas - saugoti Vokietiją nuo rytų, nuo tuo metu sustiprėjusios Lenkijos, puolimo. Vieta kompleksui buvo išrinkta pelkėtoje Międzyrzecz rajono dalyje, taip apsaugant patį pažeidžiamiausią ruožą - 65-ties kilometrų ilgio tarpą tarp upių Warta ir Oder - natūralių kliūčių puolimui. Iš ten ir atsirado Festungsfront Oder-Warthe-Bogen - oficialus gynybinės linijos pavadinimas.

Komplekso statybas galima skirstyti į kelis etapus. Pirmasis etapas prasidėjo dar 1928-tais metais, tačiau, Vokietija, susaistyta po Pirmojo pasaulinio karo pasirašyta Versalio taikos sutartimi, statybas vykdė vangiai, plius, galėjo turėti tik riboto galingumo fortus, be sunkios ginkluotės. Antrasis statybų etapas, prasidėjęs nuo Hitlerio atėjimo į valdžią, 1933-iais, nors ginkluotės ir nesustiprino, ryškiai paspartino komplekso statybas. Trečiasis, trumpiausias statybų etapas prasidėjo 1938-tais, kada Hitleris atsisakė vykdyti Versalio taikos sutartį ir netikėtai aplankė statomą kompleksą. Įsibėgėjusios statybos buvo sustabdytos netrukus, vokiečiams supratus, kad karas namuose mažai tikėtinas.

Per tą laiką, 1928-1938, kompleksas buvo užbaigtas maždaug ant 30%. Jame buvo pastatyti 34 bunkeriai-fortai, suskirstyti į 6 fortų grupes (Werkgruppe), 27 iš kurių buvo sujungti tarpusavyje 31 kilometro ilgio požemine geležinkelio linija. Šiuo geležinkeliu dieną-naktį važinėjo elektriniai traukiniai, gabenę tarp bunkerių personalą bei amuniciją. Požeminėje dalyje buvo ne įrengta ne tik geležinkelis, pakrovimo stotys bei amunicijos sandėliai, bet ir dyzeliniai generatoriai, ligoninė bei kareivių kareivinės. Palei visą kompleksą, poros šimtų metrų nuo fortų atstumu, vingiavo 16-os kilometrų ilgio prieštankinė linija "drakono dantys", susidedanti iš griovio bei betoninių luitų, skirtų sumažinti tankų pravažumą. RWL tapo svarbiausiu Vokietijos rytų fronto gynybiniu objektu, apsaugančiu strategiškai svarbią prieigą prie Berlyno.

Regenwurmlager 1944-tais ir dabar

Yra žinoma, kad Hitleris kompleksą lankė du kartus, iš jų pirmas kartas buvo vos pradėjus komplekso statybas. Tada, karinei vadovybei išdėsčius Hitleriui objekto planus, jis su dideliu entuziazmu skyrė komplekso statyboms beveik 600 mln. reichsmarkių. Per antrą vizitą, 1938-tais, pamatęs nemažą dalį komplekso pabaigtą, jis nejuokais įsiuto, pareiškęs, kad linija turi rimtų trūkumų ir daug pinigų buvo išmesta į balą. Pirmiausiai, fortai, neturintys sunkiųjų ginklų, negalėjo pakankamai efektyviai stabdyti tankų atakų. Be visa ko, išėjimų iš komplekso buvo per mažai - sunkieji sovietų pabūklai galėjo be didelių problemų, apšaudę gynybinę liniją iš toli, uždaryti garnizoną viduje, užversdami visus garnizonui skirtus išėjimus. Atsižvelgiant į Hitlerio pastabas, kompleksas buvo perplanuotas iš naujo, suprojektuojant naujus įėjimus, prijungiant prie jo dar 20 papildomų fortų. Naujieji bunkeriai turėjo sunkiuosius ginklus, dėl ko, galėjo kur kas efektyviau laikytis prieš masyvias tankų atakas.

Tuomet statytų "B" fortas bei po juo esanti tunelių sistema

Tačiau, visi planai liko planais - 1938-tais metais vokiečiai jau žygiavo per Austriją. Dėl to, netrukus po Hitlerio vizito, 1938-tųjų pabaigoje, komplekso statybos buvo užkonservuotos ir prikeltos tik 1944-taisiais, sovietų daliniams sparčiai stumiant vokiečius iš Lenkijos teritorijos. Kompleksas, turėjęs būti nepaimamas, grandioziškumu dažnai lygintas su prancūzų linija Mažino, buvo pralaužtas vos per tris dienas, 1945-tų metų pradžioje, sovietų kariuomenės. Prie to nemažai prisidėjo tiek nepatyręs, nemotyvuotas personalas fortuose, be kovinės patirties, tiek rimta vokiečių klaida, leidusi į užnugarį įsiveržti sovietų tankų daliniui.

Dabar didžioji dalis tunelių ir fortų - palikti, nors komplekso pietinė dalis, maždaug nuo 765-to forto, naudojama kaip muziejus. Muziejus (o jei tiksliau - du muziejai, atskiri) - neblogi, turint laiko visiems rekomenduoju apsilankyti. Visus likusius fortus ir tunelius (o jų labai nemažai) galima pereiti, su paprastais bachilais.

Kelionė į RWL

Mes į kompleksą atvažiavome kelioms dienoms, nusiteikę bent pora naktų čia pernakvoti. Gal iš šalies skamba ekstremaliai, bet tai iš tiesų labai paprasta - kelių dešimčių metrų gylyje, žiemą - vasarą laikosi pastovi, teigiama temperatūra. Apsirūpinus miegmaišiais, primusu bei maistu, nusprendėme čia išbūti kelias dienas ir viską detaliai apžiūrėti. Tiesa, po tokios kelionės liko skaudantys pečiai - atstumai viduje nemaži, vaikščioti reikia daug, viską nešant kuprinėje.

Patekti į kompleksą, iš tiesų, labai paprasta - per wikimapia pažymėti ne tik fortai, bet ir praeinamas drenažo tunelis. Tiesa, būna žmonių, kurie į vidų leidžiasi per fortus, su alpinistine įranga, bet tai daroma dėl šou, tame tikrai nėra jokios būtinybės. Nereikia tikėti ir pasakojimais, kad viduje labai painu - nors tuneliai ir ilgi, išsišakojimų nėra daug, beveik kiekviena sankryža jau sužymėta vietinių digerių. O ir pati komplekso struktūra paprasta - 9km ilgio pagrindinis tunelis (5.5km iki muziejaus dalies), su smulkesnėmis atšakomis - paprasto žemėlapio iš Wikipedia turėtų užtekti.

Nusukus nuo kelio ir kelis šimtus metrų paėjus seniai neveikiančia geležinkelio linija, patenkame prie iš po pylimo išlendančio drenažo tunelio. Paėjus juo, susilenkus ir velkant sunkias kuprines pažeme, patenkame į atšaką, netoli šiauriausios fortų grupės "Lützow".

Štai toks įėjimas į drenažą

Regenwurmlager - įėjimas į drenažą

Kompanija pirmame užpiltame tunelyje

Regenwurmlager - kompanija tunelyje

Už jo - prasideda kelionė

Regenwurmlager - tunelis

Tunelių čia - daugybė

Regenwurmlager - tunelis

Vienas iš daugelio išsišakojimų

Regenwurmlager - išsišakojimas

Visur čia važinėjo elektriniai traukiniai

Regenwurmlager - tunelis

Vietomis tuneliai išplatėja, palikdami vietos vagonų prasilenkimui. Čia buvo įkurtos traukinių stotys, kurių RWL turėjo daug. Bahnhof Ludwig, Nortdpol, Cezar, Emma, Friedrich - puošia sienas stočių pavadinimai, dažnai paryškinami juos prižiūrinčių digerių, purškiamais dažais.

Čia - bahnhof (stotis) Cezar

Regenwurmlager - bahnhof Cezar

Atšakoje - autentiška ventiliacijos sistema

Regenwurmlager - ventiliacijos sistema

Neįtikėtina, kaip ji dar neišnešta vandalų

Regenwurmlager - ventiliacijos sistema

Bėgių mechanizmo perjungimo vieta

Regenwurmlager - bėgių perjungimo vieta

Besišakojantys tuneliai veda prie fortų, kurių komplekse daugiau nei pora dešimčių. Dalis jų taip ir nebuvo pabaigti, dėl ko, akligatviais ir nepraeinamomis šachtomis užsibaigia nemažai RWL atšakų. Po kiekvienu iš pabaigtų fortų buvo įrengta didžiulė, daug aukštesnių nei įprasti tuneliai tunelių sistema, kuriuose buvo įrengta pakrovimo stotis, kareivinės bei amunicijos sandėliai.

Tuneliai į fortus - su kulkosvaidžių ambrazūromis

Regenwurmlager - kulkosvaidžio ambrazūra

Šaudymo angos iš vidaus

Regenwurmlager - šaudymo angos

Po fortais - tokios didžiulės erdvės

Regenwurmlager - po fortais

Viskas tiesiog GIGANTIŠKA

Regenwurmlager - po fortais

Vienas iš akligatvių, saugoti amunicijai

Regenwurmlager - akligatvis amunicijai

Laiptai ir lifto šachta, link forto

Regenwurmlager - laiptai ir lifto šachta

Atkreipkite dėmesį į laiptinę - betonas, ne metalas

Regenwurmlager - laiptinė

Viena iš atramų

Regenwurmlager - laiptinės atrama

Sunku žodžiais perteikti didžiulius gabaritus

Regenwurmlager - erdvė

Iš viršaus, nebaigto statyti forto, skverbiasi saulės šviesa

Regenwurmlager - nebaigtas statyti fortas

Štai taip jis atrodo išlipus

Regenwurmlager - fortas

60-ties metrų gylio šachta žemyn

Regenwurmlager - šachta

Užbaigtuose fortuose šios šachtos būdavo dengiamos tokiomis betono plokštėmis

Regenwurmlager - uždengta šachta

Kiekviename iš fortų (mes kalbame apie naujus B-Werk tipo fortus, pradėtus statyti nuo 1936-tųjų) buvo po du aukštus, pirmasis iš kurių buvo techninis, su lifto šachta į tunelių sistemą, generatoriais bei ventiliacija, parako dūmams išsiurbti. Tarp fortų ginkluotės nebuvo sunkiųjų ginklų, tik 5 kulkosvaidžiai, (vienas iš kurių dengė forto nugarinę dalį ir įėjimus), ugniasvaidis bei automatinis minosvaidis, šaudantis iki 620-ties metrų. Kulkosvaidžiai šaudė iš 25 cm. storio šarvuotų bokštelių, iškeltų virš forto, išlietų iš geležies, galinčių atlaikyti 220 mm pabūklo pataikymą arba 500 kg aviacinę bombą. Bendrai čia turėjo būti ne mažiau 50-ties žmonių, tačiau, dėl kareivių trūkumo, RWL šturmuojant sovietams, kai kuriuose fortuose jų nebuvo nei pusės.

Techniniame forto aukšte

Regenwurmlager - techninės patalpos

Laiptai į antrą, kovinį bunkerio aukštą

Regenwurmlager - laiptai į antrą aukštą

Hermetinių durų vieta

Čia - ambrazūra, apšaudyti įsiveržusį į vidų priešą

Regenwurmlager - ambrazūra

Sklendė

Apžvalgos bokštelio periskopo sukimo mechanizmas, iš vidaus

Regenwurmlager - apžvalgos bokštelio periskopas

Per vieną iš kulkosvaidžio ambrazūrų - matosi forto prieiga

Regenwurmlager - ambrazūra

Štai čia - liepsnosvaidžio vamzdžio liekanos

Regenwurmlager - liepsnosvaidžio vamzdis

Laiptai link kuro saugyklos, žemyn

Regenwurmlager - laiptai link kuro saugyklos

Čia - automatinio minosvaidžio Maschinengranatwerf M-19 liekanos, viename iš fortų

Regenwurmlager - automatinis minosvaidis M-19

LABAI netikėtas radinys

Regenwurmlager - automatinis minosvaidis M-19

Išliko beveik visi mechanizmai

Regenwurmlager - automatinis minosvaidis M-19

Valdymo svirtys

Regenwurmlager - automatinis minosvaidis M-19

Išliko net skalė minosvaidžio nutaikymui

Regenwurmlager - automatinis minosvaidis M-19

Čia - dar viena skalė, kampui nustatyti

Regenwurmlager - automatinis minosvaidis M-19

Jis buvo nustatomas šia rankenėle

Regenwurmlager - automatinis minosvaidis M-19

Žinoma, viskas čia baigia subirti nuo korozijos

Regenwurmlager - automatinis minosvaidis M-19

Ant sienos - minosvaidžio įrengimo data

Regenwurmlager - automatinis minosvaidis M-19

Bet mes grįžkime į tunelių sistemą

Regenwurmlager - tunelių sistema

Dalis atšakų juose - užmūrytos

Regenwurmlager - užmūryta atšaka

Kai kur - pilna šiukšlių, vandens, visokių metalinių detalių

Regenwurmlager - tunelis

Kai kur galima trumpam sustoti ir pasidaryti valgyti

Regenwurmlager - pietų akimirka

Su vandeniu maistui problemų nėra - sistemoje pilna fortų, per kur galima nesunkiai išlipti į paviršių. Kadangi lauke karaliauja žiema, prisitirpinti sniego ant laužo ar primuso - juokų darbas. Besinaudodami proga, kol tirpsta sniegas, apžiūrėkime fortą iš viršaus.

Išlipimas į paviršių, per griuvėsius

Regenwurmlager - išlipimas į paviršių

Visur - betono luitai

Regenwurmlager - betono blokai

Viršuje - karaliauja žiema ir šalna

Regenwurmlager - viršuje

Čia galima išsitirpinti sniego, papildant vandens atsargas

Tirpsta sniegas

Štai taip tas fortas atrodo iš šalies

Regenwurmlager - fortas

Ventiliacijos šachtos, sienoje

Regenwurmlager - ventiliacijos šachtos

Prieigas sauganti kulkosvaidžio anga

Regenwurmlager - šaudymo anga

Forto viršuje - šarvuoti bokšteliai stebėjimui, kulkosvaidžiams bei ventiliacijai. Tie patys, kuriuos prieš akimirką apžiūrinėjome iš vidaus. Didžioji dalis jų - iš labai storo ir kokybiško plieno. Jų nepramuštų nei skeveldra, nei tiesiogiai pataikęs artilerijos sviedinys.

Tokie bokšteliai

Regenwurmlager - bokštelis

Matosi šaudymo anga

Regenwurmlager - Šaudymo anga

Šio bokštelio viršuje buvo įrengtas periskopas

Regenwurmlager - stebėjimo bokštelis

Ugniasvaidžio anga

Regenwurmlager - ugniasvaidžio anga

Už poros šimtų metrų į rytus - prieštankinė linija "drakono dantys"

Regenwurmlager - drakono dantys

Prieš ją - didelis prieštankinis griovys

Regenwurmlager - prieštankinis griovys

Pirmieji dantys - išlieti vientisai su pamatu

Regenwurmlager - drakono dantys

Tankas, peršokęs per griovį ant greičio, pasimauna ant jų dugnu

Regenwurmlager - drakono dantys

Bet grįžkime į vidų, pakeliaukime tuneliais

Regenwurmlager - tuneliai

Dalis iš jų - perskirti plytinėmis sienomis

Regenwurmlager - tunelis

Kai kur dar išliko senos, dviejų dalių šarvuotos durys

Regenwurmlager - šarvuotos durys

Kai kur būna patalpos iš dviejų aukštų

Regenwurmlager - patalpos

Laipteliai į viršų

Regenwurmlager - laiptai į viršų

Iš viršaus

Regenwurmlager - laiptai iš viršaus

Dalis tunelių - išpiešti įvairiausiais graffiti

Regenwurmlager - graffiti

Dalis - apaugę nuosėdomis, nuo bėgančio vandens

Regenwurmlager - tunelis su nuosėdomis

Čia - tunelis, vedantis prie dar vieno, nebaigto statyti forto

Regenwurmlager - tunelis

Nebaigto forto lifto šachta

Regenwurmlager - lifto šachta

Šachtos apačioje - nukritęs liftas

Regenwurmlager - nukritęs liftas

Į viršų - daug metrų lipimo

Regenwurmlager - lifto šachta

Ne mažiau devynių aukštų - ne juokai

Regenwurmlager - lifto šachta

Čia - prieštaringa vieta, šaltiniai teigia, kad čia buvo viso komplekso štabas

Regenwurmlager - komplekso štabas

Nors man labiau primena techninę dalį ar kažką panašaus

Regenwurmlager - techninė dalis

Viršuje - koridorius ir tokie nedideli kambariukai

Regenwurmlager - kambariukai

Koridorius, vedantis prie buvusio pagrindinio įėjimo, plane - vakariausia atšaka

Regenwurmlager - koridorius

Štai toks išplatėjimas ir mūsų kompanija

Kas slepiasi už užmūrytos sienos?

Regenwurmlager - užmūryta dalis

Slepiasi - iš viršaus uždaryta ventiliacijos šachta

Regenwurmlager - ventiliacijos šachta

Pagrindinis įėjimas - uždarytas metalinėmis grotomis

Regenwurmlager - pagrindinis įėjimas

Vaizdas per grotas, į lauką

Regenwurmlager - lauke

Žodžiu, šiam kartui tiek. Komplekse praleidome tris dienas, su dviem nakvynėm. Per tą laiką RWL apžiūrėjome tik iš dalies - pritrūko ir laiko, ir jėgų perėjimui visko, ką ten galima atrasti. Visiems ačiū už dėmesį ir gražaus savaitgalio!

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *