Šachtinė raketinė bazė „Elėja“


Branduolinio ginklo sukūrimas XX a. penktame dešimtmetyje visas karo taktikas pakeitė iš esmės. Įspudingas naujas ginklas, tūkstančius kartų galingesnis už įprastus sprogmenis, ne tik demoralizavo priešą savo galia, bet ir galėjo akimirksniu pramušti fronto liniją arba paversti į pelenus ištisus miestus priešo karinės infrastruktūros. Visoms ambicingoms ir nuo pasaulinės arenos nenorinčiom pasitraukti valstybėms branduolinis ginklas tapo svarbiausia karinių koncepcijų dalimi. Nuo šios globalios tendencijos stengėsi neatsilikti ir Sovietų Sąjunga, investavusi nemažai resursų į branduolinio ginklo kūrimą.

Pirmoji sovietinė masiškai gaminama branduolinė raketa buvo vidutinio nuotolio raketa Р-12, masiškai gaminta nuo 1959-tų, galinti 2400 kilometrų atstumu nugabenti 1 megatonos galingumo branduolinį užtaisą. Raketa, gebanti pilnai sunaikinti daugiau nei 100 kv. km. teritoriją, buvo varoma skystu kuru – kerosinu ТМ-185, bei ne ką mažiau toksišku žmogui oksidatoriumi – suskystinto azoto dioksido tirpalu azoto rūgštyje. Raketos paleidimas būdavo atliekamas nuo specialaus stovo, atlikus sudėtingą ir ilgą raketos užpildymo kuru ir paruošimo startui procedūrą.

Raketa Р-12, pergalės parado metu

Raketa R-12 parade

Šios paruošimo startui procedūros metu, prie raketos būdavo pritvirtinta atskirai, specialioje temperatūroje saugojama branduolinė galvutė, parakiniai stabdymo varikliai, stabilizatoriai, sureguliuojamos vairų ir navigacijos sistemos. Priklausomai nuo raketą ruošiančio startui personalo parengties lygio, visa raketos paruošimo procedūra užimdavo nuo 3 valandų, raketai tuo metu būnant atviroje paleidimo aikštelėje, labai pažeidžiamai aviacijos arba priešo branduoliniam sprogimui. Dėl to, jau nuo 50-tųjų pabaigos, TSRS inžinierių dėmesys buvo nukreiptas į šachtinių raketinių kompleksų kūrimą.

Šachtinėse raketinėse bazėse raketos būdavo saugomos specialiose požeminėse šachtose, pilnai sumontuotos, sukalibruotos ir paruoštos kuro užpildymui iš specialių kuro padavimo sistemų. Tai leisdavo smarkiai sumažinti raketos paruošimo startui procedūrą, sutrumpinant ją iki ~30 minučių, raketas tuo pačiu laikant pakankamai saugiai. Nuo priešo atakų jas saugojo keliasdešimties tonų gelžbetoniniai kupolai, raketą paruošus startui „atšaunami“ į šoną specialių parakinių užtaisų, raketos paleidimo procedūras atliekant iš didelio dviaukščio požeminio bunkerio, kuriame, be valdymo bei techninių patalpų taip pat buvo saugomas raketinis kuras. Pirmoji tokia modifikuota raketa, pavadinta Р-12у, į dangų pakilo netrukus, 1959 metais, iš bandymams sukonstruotos šachtos poligone Капустин. Vėliau jas pradėjo statyti visoje europinėje Sąjungos dalyje.

Raketa R-12 šachtoje ir galvutės montavimo procedūra

Standartinis šachtinis kompleksas 8П763 «Двина», turėjęs mūsų aprašytas raketas, buvo sudarytas iš keturių 22m. gylio raketinių šachtų, su modifikuotomis raketomis Р-12у, bei požeminio dviejų aukštų bunkerio, esančio tarp jų, su paleidimo šachtomis sujungto techniniais koridoriais. Pirmame požeminiame bunkerio aukšte buvo administracinė dalis – elektros skydinės bei valdymo kabinetai, antrame – daugybė techninių patalpų, tarp jų – oksidatoriaus bei kuro cisternos, siurbliai bei avariniai dyzeliniai generatoriai.

Šachtinės raketinės bazės schema

Schema

Vieną iš tokių bazių ir aplankėme pirmosios kelionės į Rygą metu – gerai pasislėpusią miškuose, netoli nuo sienos ir Latvijos miestelio Elėja. Turėjome pasistengti, kad tarp betono nuolaužų ir krūmų surasti įėjimą vidun, kai viskas, kas matosi iš šalies – nuolaužos miške ir užbetonuoti raketinių šachtų kupolai.

Užbetonuota raketinė šachta

Raketinės šachtos kupolas

Pusiau užverstas pagrindinis bunkerio įėjimas

Užverstas įėjimas

Bazėje metalo vagys pasidarbavo iš peties – metalinės pertvaros, kuriomis anksčiau vaikščiodavo kariškiai – nuimtos. Gerai, kad prieš mus vaikščioję žmonės paliko lentų, be jų būtų sunku pereiti į kitą pusę.

Tiltelis iš lentų prie įėjimo

Tiltelis

Iš apačios

Lentos

Antro lygio koridorius, vedantis prie paleidimo šachtų – užpiltas vandeniu. Vietomis čia vandens – iki metro gylio (matavau štatyvu). Metalinių grindų, kuriomis kažkada vaikščiojo kariškiai, seniai nebėra, todėl vaikščioti tenka per tokį betoninį bortelį, išsikišusį iš vandens. Vietomis sudėtos lentos kiek palengvina ėjimą.

Sudėtos lentos

Medinės lentos

Nupjauti vamzdžiai kabeliams, šonuose

Vamzdis kabeliams

Koridoriaus pabaiga

Koridoriaus pabaiga

Išsišakojimas

Išsišakojimas

Tiesiai – deguonies ir vandenilio saugykla

Deguonies ir vandenilio saugykla

O čia – techninis koridorius link paleidimo šachtos

Tunelis

Raketos šachtą supa siauras koridoriukas, su išsišakojančiomis į šoną patalpomis. Tose patalpose buvo įrengti dyzeliniai generatoriai, skydinės ir kita pagalbinė įranga, taipogi, atsarginiai išėjimai į paviršių. Iš čia taip pat buvo galima nusileisti į šachtos apačią specialiu liftu, dabar jau išmontuotu ir priduotu į metalą.

Šachtą supantis koridorius

Koridorius

Praėjimas link dyzelinių generatorių patalpos

Praėjimas

Užpiltas vandeniu nusileidimas prie lifto

Prie lifto

Per skylę galima pažvelgti į raketos šachtą

Šachta

Užpilta vandeniu šachta

Šachta

Kitoje bazės pusėje – tiek tiek geriau. Galbūt todėl, kad dėl aukštesnio vandens lygio čia sunkiau patekti vandalams.

Užpilta vandeniu

Koridorius

Link šachtos

Techninis koridorius

Tunelis, juosiantis raketos šachtą

Tunelis

Čia dar išliko autentiški užrašai

Užrašai

Vietomis – dar išliko metalas

Metalas

Laidų tvirtinimo detalės

Metalas laidams

Grįžkime į pagrindinį koridorių

Pagrindinis koridorius

Dar viena atšaka veda prie oksidatoriaus siurblių patalpos

Oksidatoriaus koridorius

Čia, vėlgi, viskas užpilta vandeniu

Kolega

Už liuko – oksidatoriaus siurblio patalpa

Siurblys

O čia stovėjo oksidatoriaus cisterna

Oksidatoriaus patalpa

Siurblio vieta nuo cisternos pusės

Siurblys

Užverstas atsarginis išėjimas į paviršių

Išėjimas

Tiek tiek įspūdžių iš šios raketinės bazės. Virtualiai apėjome pačias įdomiausias dalis. Nors autentikos viduje beveik nėra, važiuojant pro šalį, į bazę užsukti gal ir verta. Iki kitų kartų!

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *