Savaitgalis Latvijoje


Žinau tik viena – kiekvienas pats pasirenka, kaip panaudoti savo laiką. Tik nuo paties priklauso, ar leisi savatgalį bare, vėl gerdamas tą patį alų, šnekėdamas nuvalkiotas kalbas banaliom mergom ir bendraudamas prie įgrisusios formos bokalo temomis, jau seniai iššlifuotomis ir išgludintomis barinių intelektualų liežuvių, ar gi nuveiksi kažką turiningo, galimai niekam neparodomo, bet paliekančio bent kokią mažą kruopelytę ant kūrybos svarstyklių pusės. Ir detales čia nustelbia procesas – nesvarbu, ar trauksi brėžti Nemenčinės ryšių centro planą, ar braidysi Labanoro girios pelkėmis, ar galbūt sėdėsi ir nykiai dažysi savo dviratį – vartojimas bus nustelbtas kūrybos, apatija – iniciatyvos, nuopolis – tobulėjimo. Jų skirtumas per daug akivaizdus, bet turi būti paminėtas – televizoriaus karta neišnyko, ji dar labiau sustiprėjo, užsimaskavus po naujais madingais žodžiais, kanalams išsiplėtus iki begalybės, pavykus sukurti bendravimo komforto zoną. Ir tie, kurie nežiūri televizoriaus – jos didžiausios aukos.

Nuo banalybės reikia bėgti, nuo kasdienybės – irgi. Ši tezė nusipelno, yra verta būti iškalta pačioje matomiausioje vietoje bet kurio dievo įsakymų dekaloge, šaipantis iš gyvenimiškos patirties turinčių žmonių, skendinčių buities ir savo pasaulėžiūros siaurumo karceriuose, tik retkarčiais sugebančius įkvėpti gryno oro, nesugebančio suprasti, kas yra tikroji laisvė. Juos reikia naikinti, kaip tarakonus, ir jų namus irgi, namus – ta šiltojo guolio prasme, kur gali pasislėpti, kad kuo mažiau realaus pasaulio pasiektų tave, tokį gilaus vidinio pasaulio jaunikaitį. Nes jų vertybės – S&S – stabilumas ir stagnacija, žudo visuomenę labiau nei cigaretės, kurių antireklama nuo kiekvieno kampo per prievartą brukama į smegenis. Jų reikia vengti, nuo jų reikia bėgti. Ir tai neginčijamas faktas.

Savaitgalio ekipažą formavome iš rimtų žmonių, kelionės apogėja buvo to verta. Nemažas ryšių centras Latvijos miškuose, su tobulai išsilaikiusia įranga ir kitais autentikos likučiais buvo gera priežastis. Tokioms kelionėms neskaičiuoji pinigų, nežiūrai oro prognozių – ar vėjas, ar lietus su šlabdriba – orai niekada nebūna kliūtis. Viskas pasidaro paprasta – važiuojam? Važiuojam. O visa kita – tik detalės.

Kelionę pradėjome nuo Daugpilio, užbaigėme Rygoje. Važiavome su nakvyne, tad valkatavimui laiko užteko. Keli geri objektai – Daugpilio tvirtovė, Latvijos TSR Civilinės Gynybos štabas ir slaptas ryšių bunkeris – jau seniai aprašyti ir nugulę archyvuose. Čia pasistengsiu paskelbti tai, kas liko nepaminėta.

Apleistas laivas

Daugpilyje, netoli Dauguvos upės jau kurį laiką stovi nenaudojamas, apaugęs graffiti piešiniais ir pamažu pūnantis ir pjaustomas į metalo laužą, laivas – barža. Ir nors apsaugos greta nesimatė, kažkas juk turėtų baidyt metalistus?

Laivas nuo keliuko

Apleistas laivas

Iš kitos pusės

Iš kitos pusės

Ant denio nesunku užsilipti

Ant korpuso

Keltuvas

Keltuvas

Kėlimo mechanizmų likučiai

Kėlimo mechanizmų likučiai

Kėlimo mechanizmų likučiai

Pro grotomis užvirintus langus matosi variklių skyrius

Variklių skyrius

Daugiabučio stogas

Pavažinėjus po Daugpilio industrinę teritoriją, pašlapinus anticheminius kostiumus užsemtame forte – bastione ir iki soties prisivaikščiojus Daugpilio tvirtovėje, užlipome ant vieno 16-aukščio namo stogo, nuo kurio atsiveria neblogas vaizdas į miegamuosius rajonus ir įspūdingo dydžio Daugpilio gamyklų teritorijas. Nors Daugpilis – vienas tamsiausių miestų, kuriuose teko būti, vaizdas į miegamuosius rajonus buvo geresnis nei tikėjausi.

Gyvenamasis namas ir didelė gamykla

Stogas

Prospektas ir industrinis pastatas

Industrinis pastatas

Miegamasis rajonas

Miegamasis rajonas

Automobilių gamykla

Ieškodami eilinio bunkerio užsukome į automobilių gamyklos administracinį pastatą. Nors bunkeris buvo visiškai išdrąskytas, kituose pastato aukštuose pavyko surasti įdomių ir akį traukiančių dalykų.

Didelio formato senos nuotraukos

Sena nuotrauka

Darbininkai prie staklių

Dar viena sena nuotrauka

Akumuliatorius

Akumuliatorius

Šlovė Didžiąjam Spaliui

Didysis spalis

Kaip veikia švininiai akumuliatoriai

Švininiai akumuliatoriai

Išmokom tvarkyti zaporožiečius

Tvarkyti zaporožiečius

Perfojuosta. Kadaise jas naudojo programų duomenims saugoti – čia jums ne šiuolaikiniai USB

Perfojuostelė

Staklių programavimas

Staklių programavimas

Byla – specifikuotas spalvotų metalų klasifikatorius

Byla

Gamyklos buitis

Gamyklos buitis

Tokių bylų – pilnos spintelės

Bylos

Dar daugiau bylų

Dar daugiau bylų

Byla – staklių aprašymas

Staklių aprašymas

Automobilio ZIL-MMZ-555 kapitalinio remonto aprašas

ZIL remontas

Ne vien bylos traukė mūsų akį. Įdomybių buvo ir daugiau.

Trafaretas užrašui ant sienos išpurkšti

Trafaretas

1992 metų kalendorius

Kalendorius

Daugybė sovietinių plakatų

Sovietiniai plakatai

Žigulių remonto instrukcijos

Žigulis

Nakvynės vieta – namelis apleistoje slidininkų bazėje

Nakvynės vietą pasirinkome originalią – apleistą namelio, greičiausiai – buvusios pirtelės, palėpę, į kurią įlipti buvo ne taip paprasta – remiantis kojomis į šonuose išsikišančius rąstus. Vieta ideali – aplinkui nei gyvos dvasios, greta – apleisti slidininkų bazės įrengimai.

Namelis, kurio palėpėje trumpam apsigyvenom

Nakvynės namai

Dujiniu primusu šildoma vakarienė

Ruošiama vakarienė

Greta namelio – didelis keltuvų ir platformų tinklas, paliktas likimo valiai.

Aikštelė, skirta slidininkams įsibėgėti

Aikštelė

Aikštelės viršuje – erdvi platforma

Aikštelės viršus

Iš viršaus mūsų automobilis ir namelis atrodo kaip žaisliniai

Namelis ir mašina

Nuo viršaus atsiveria puiki panorama į kalnuotą Latvijos reljefą

Kalnuota Latvija

Miškas ir upė

Kalnuota Latvija

Kolegos, pozuoja objektyvui

Pozuoja objektyvui

Bažnyčia

Įspūdingos išvaizdos bažnyčios griuvėsiai, pasitiko mus nejučia ir netikėtai, keliaujant pro šalį kalnuotais Latvijos žvyrkeliais. Išlipome apsižvalgyti.

Bažnyčia

Kitu kampu

Kitu kampu

Viduje – visiškas šiukšlynas

Viduje

Altoriaus vieta

Altoriaus vieta

Už altoriaus

Už altoriaus

Bažnyčios būklė – kritinė

Lentos krenta nuo viršaus

Kolona, laikanti balkoną

Kolona

Vargonų vieta

Supuvusiais (LABAI supuvusiais ir klibančiais po kojomis) laiptais galima užlipti į bokšto viršų.

Bažnyčios bokšte tebekabo XXa pradžioje išlietas varpas

Varpas

Greta gyvenantys žmonės balkiais parėmė varpą iš apačios

Paremtas varpas

Virš varpo – supuvusio stogo likučiai

Supuvęs stogas

Užrašo ant varpo įžiūrėti neišėjo – vaikščioti šlapiom ir supuvusiom konstrukcijom, besilaikant už varpo, vos vos nenukrentančio nuo supuvusių balkių, – menkas malonumas.

Užrašo fragmentas

Užrašas ant varpo

Rygos TEC bokštas

Kelionės paskutinis taškas – Rygos apleista TEC elektrinė. Ir nors elektrinėje nieko įdomaus jau seniai nebeliko, jos kaminas – didžiulis 120 metrų bokštas – žadėjo gerą vaizdą ir tikrai nekasdieniškus įspūdžius. Juk Vilniuje tokių bokštų nėra, jei neskaičiuoti veikiančios ir rimtai saugomos VE-3. Tiesa, patekti ant bokšto sunku – kopetėlės nuo žemės nupjautos, iki kelių metrų aukščio. Vienintelis būdas patekti ant kopetėlių – per stačiakampio formos rankovę, per kurią kadaise ėjo dūmai, kabančią 40-ties metrų aukštyje, supuvusią ir slidžią, siūbuojančią nuo didelių vėjo gūsių. Tokiom akimirkom – vėjo blaškomas į visas puses – supranti, kiek dar nesi ekstremalas, supranti, kaip tau dar rūpi savo paties sveikas kailis. Nelieka jokios bravados ir patologiško vyriškumo demonstravimo – žmogaus prigimties tokiais momentais nepaslėpsi. Staiga supratau – iki ekstremalo man dar toli. O gal dar neatėjo laikas?..

Elektrinės bokštas ir dūmų „rankovė“. Žiūrint iš apačios baisiai neatrodo

Bokštas ir rankovė

Kol kolegos lipo ant bokšto, įveikinėdami vėją ir užrakintas žiedines stebėjimo aikšteles, ramiai vaikščiojau elektrinės stogais ir stebėjau išplaukiančius keltus. Nuo elektrinės atsiveria neblogas vaizdas į Rygos Eksportosta uostą, kuriuo pasigrožėti turėjau daug laiko. Ir nors geriausio vaizdo iš viršaus nepamačiau – svarbiausia išnešiau sveiką kailį. O bokštą kada nors savarankiškai aplankysiu.

Eksportosta

Eksportosta

Automobilis – Ryga, Jelgava, Bauska, Panevėžys, Vilnius. Kelionė pasibaigė, liko tik daug teigiamų įspūdžių, kelios atminties kortelės nuotraukų ir jausmas, kad savaitgalis buvo išnaudotas turiningai – dar vienas lašas į anti-vartotojiškumo pusę. Pagal galimybes ir pomėgius.

Iki kitų kartų!

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *