Šiek tiek senovinių rūsių


Šiandien neparodysiu beveik nieko naujo, tik sukelsiu daug padraikų nuotraukų į vieną vietą. Dalis šių nuotraukų bus jau matytos Pamiršta.lt facebook puslapio sekėjams, dalis - dar niekur nepublikuotos, besivoliojančios nuotraukų archyve. Žodžiu, nors daugumai čia nebus nieko naujo, kai kam tai gali pasirodyti įdomu - ypač senovės mėgėjams.

Kalbėsime apie senovinius rūsius, kuriems visada jaučiau silpnybę. Prieš perstatant senąjį Vilniaus centrą, jais buvo galima pereiti visą senamiestį skersai ir išilgai. Sumaišius jį su senamiesčio kolektorium, į kurį kai kurie iš tų rūsių turėjo išėjimą, gaudavosi atominis junginys - didžiulis labirintas, kuriame nepasiklysti galėdavo tik patys geriausi. Dabar, deja, viso to nepamatysi - rūsiai jau atskirti vienas nuo kito, seni praėjimai - užmūryti. Po šias erdves šiandieną ir pasivaikščiosime, be sistemos, kadangi patys rūsiai jos seniai nebeturi.

Pradėsime nuo Verkių rūsių - mažai kas žino, kad dabar vienas prieš kitą stovintys Verkių parko pastatai nėra reprezentaciniai rūmai. Pagrindiniai rūmai buvo stipriai apgadinti prancūzmečiu, kai juose apsigyvenę iš Rusijos besitraukiantys sumušti, sušalę Napoleono kareiviai besišildydami sukūreno medines pagrindinių rūmų konstrukcijas. Naujam šių rūmų savininkui, Liudvikui Adolfui Vitgenšteinui neliko nieko kito kaip perkelti reprezentacinius rūmus į oficiną, o reprezentacinių rūmų liekanas nugriauti. Sulyginus juos su žeme liko jų senoviniai rūsiai, į kuriuos nesunku patekti, apsiginklavus laipiojimo įranga.

Dabar Verkių rūmų rūsiai atrodo taip

Už šios patalpos - perstatyta dalis

Senos ir naujos architektūros mišinys

Matosi, kad rūsiai buvo daug didesni

Tik dalis praėjimų dabar užmūryti

Arka

Nemaža dalis rūsio iš viso perstatyta

Senovinis mūras ir silikatinės plytos

O čia - iš viso nauja dalis

Betono blokai

Dar vienas skliautas

Paskutinis žvilgsnis į gražiausią rūsio patalpą

Šis rūsys - Gedimino prospekto kieme. Nusileidimas - per žemyn besileidžiantį stogelį, iš pirmo žvilgsnio primenantį slėptuvės įėjimą. Matyt, kadaise čia būta namo, kuriam sugriuvus rūsys buvo panaudotas kaip šiluminis mazgas.

Nusileidimas atrodo taip

Viduje - tokia skliautinė patalpa

Panašu į seną šviestuvą

Gretimame kambaryje galima rasti didžiulę cisterną

Jos visa išorė padengta sudžiuvusia smala

Kas liko iš vandens talpos

Išėjimas iš rūsio

Šiek tiek panašus rūsys - po pastatu Labdarių gatvėje, remonto būklėje užstrigusiu jau kažkelintus metus. Norui esant galima patekti ir į pastatą, tačiau, jame nėra nieko įdomaus.

Rūsys Labdarių gatvėje

Perėjimas į kitą dalį

Katino kailiukas

Kartais rūsiai būna išdarkyti šiluminių mazgų ir panašių įrengimų. Kaip šis rūselis Užupyje - gražus, nors ir sistemingai naikinamas tvarkomas šiluminį mazgą įrenginėjančių darbininkų.

Nusileidimas į rūsį

Taip jis dabar atrodo

Čia pilna šiukšlių ir kitokios statybinės įrangos

Tarp XIX plytų - akmenys

Tokia vieta

Renovacija vyksta ir netoliese, Augustinų vienuolyno rūsyje. Netrukus čia įsikurs mažai girdėtas Europos humanitarinis universitetas - bent jau kažkoks jo padalinys.

Rūsys Augustinų vienuolyne

Prasideda skliautuotos patalpos

Įdomiai naujas statyba komponuojama su senomis sienomis

Arka

Pabaigai - didelė vandens saugykla Burbiškėse, susijusi su VE2 elektrine, kurią digeriai vadina "raganų kalnu". Ne visai senovinis ir ne visai rūsys, bet originali vieta.

Saugykla

Kolonos

Dar toks fotošopas

Su dūmais, pabaigai

Tai tiek. Tikiu, ateityje pavyks surasti daugiau nematytų vietų. Iki kitų kartų!

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *