Kelionė į Baltarusiją – Šv. Trejybės bažnyčia


Grįžkime prie Baltarusijos kelionės. Prie šio objekto, įdomaus tuo, kad jame pirmą kartą žmogaus kaukolę galėjau paliesti, privažiavome trečią kelionės dieną, temstant. Laiko pasivaikščiojimui turėjome nedaug – tądien dar turėjome susirasti vietą nakvynei.

Šią bažnyčią, kaip ir greta stovėjusi ir dabar jau nebeišlikusį vienuolyną, XVIII a. pradžioje pastatė bernardinų vienuoliai, pakviesti šios žemės valdytojų, didikų Kotelų – žinomos ir įtakingos giminės tuometinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Pakviestas italų architektas Giorgio Spampani suprojektavo ne vien barokinius vienuolyno ir bažnyčios pastatus, bet ir didelį parką su oranžerijomis ir dirbtiniais kriokliais. 1866 metais, caro įsakymu, žemė iš bernardinų buvo atimta – vienuolyno pastatai ir teritorijoje veikusi mokykla – sugriauti, bažnyčia – perduota stačiatikių bendruomenei, kuri viduje įkūrė cerkvę. Stačiatikiai bažnyčioje šeimininkavo iki pat 1919 metų, teritorijai atitekus Lenkijai.

Sovietmečiu bažnyčia buvo pilnai apleista. Vietiniai gyventojai, matydami valdžios neveiksnumą, kiek galėjo, bandė ją gelbėti patys – savo lėšomis sutvarkė bažnyčios stogą, skylėtą ir pažeistą drėgmės, tvarkė bažnyčios aplinką. Valstybės finansuojami bažnyčios tvarkymo darbai prasidėjo tik 2012 metais, ir tai neilgam – netrukus statybininkai pasitraukė, o visi įėjimai buvo užkalti geležinėmis grotomis.

Štai toks nebaigtas tvarkyti bažnyčios vidus

Bažnyčios vidus

Vargonų balkonas

Vargonų balkonas

Kupolas iš vidaus

Kupolas iš vidaus

Kolonos iš vargonų balkono

Kolonos

Per skylę grindyse galima nusileisti į požemius. Šiuose požemiuose ilgą laiką buvo laidojami seni šių žemių valdytojai, Kotelai ir Švykovskiai. Deja, jų kriptos dabar išlaužtos ir išplėštos, jų palaikai – išmėtyti kur papuola.

Nusileidimas į rūsį – per skylę grindyse

Skylė grindyse

Rūsių patalpos – nedidelės ir žemos

Rūsys

Dar vienas kambarys

Rūsys

Ventiliacija, uždengta geležinėmis grotomis

Rūsio ventiliacija

Užmūryta atšaka

Užmūryta atšaka

Prie pat nusileidimo – Kotelų kripta. Čia, kaip postapokaliptiniame filme apie zombius – išversti karstai, visur voliojasi kaukolės bei kaulai. Vietiniai iš jų padarė altoriaus imitaciją.

Kotelų kripta

Kotelų kripta

Didikų kaukolės – išmėtytos po visą kriptą

Didikų kaukolės

Iš arčiau

Kaukolė

Akistata su demonu

Akistata su demonu

Kuo ne piratų vėliava?

Piratų vėliava

Po visą kriptą išmėtyti išdraskyti didikų karstai. Sunku pasakyti, ar čia darbavosi vandalai, ar brangenybių ieškotojai.

Išlaužyti karstai

Išlaužyti karstai

Viskas užversta kaulais

Kaulai

Gretimas karstas

Gretimas karstas

Tokie palaikai

Palaikai

Palipus į bažnyčios bokštelį galima apžiūrėti bažnyčios apylinkes. Deja, nieko įdomaus čia nėra – tiesiog, nedidelis provincijos miestelis ir tiek.

Naudojama bažnytėlė

Panorama iš bokštelio

Bažnyčios kupolas

Bažnyčios kupolas

Kolega, pozuojantis ant kraigo

Kolega

Toliau – kelionė į Minską. Ten laukė naujos įdomybės.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *