2020-ti metai ir pirmas straipsnis. Sunku patikėti kad vis arčiau ir arčiau 10-ties metų Pamiršta.lt jubiliejus, per kurį reikės jausmingai rašyti standartinius bla bla bla apie tai kiek dalykų išmokta, vietų aplankyta, kilometrų - nukeliauta ir kiek pinigų išleista alui bei dužusiai fototechnikai. Neapsieisime ir be "svarbiausia tikėti savim" ir "kelionėse atrandi save" (ar kas ten daugiau kalbama per jubiliejus, patyrę, pasidalinkite komentaruose), nors čia nesu tikras, kad mano pragmatiški skaitytojai tą suvalgytų. Bet neskubinkime įvykių.
Naujus metus atidarysime su įspūdžiais iš Tbilisio - miesto, kuris man patiko iš pirmo žvilgsnio. Dažnai pats nesuprantu, kuo mane vieni miestai traukia o kiti - atstumia. Štai negaliu pakęsti Varšuvos, Paryžiaus, Maskvos, (kaip tikras vilnietis čia turėčiau dar pridėti Kauną), o va Kijeve, Tbilisyje bei Vienoje visada jaučiausi kaip namie. Iracionalus jausmas, juolab kad Tbilisyje yra problemų su komfortu - ypač kamščiai, kurie ten kosminiai nepriklausomai nuo savaitės dienos ar paros meto. Šįkart Gruzijoje turėjome mašiną ir tą įvertinome сполна, kone pusę viso laiko praleidę keliuose, greta tokių pačių nelaimėlių. Komandiruokime į Tbilisį Šimašių, tegul jiems nuima žalias rodykles ir pristato dviračių takų.
Tbilisyje šįkart praleidome ne pora vakarų (kaip pirmos kelionės metu), o kelias dienas, todėl ir nuotraukų bus daugiau, jas netgi teks padalinti į du straipsnius. Šiame straipsnyje kalbėsime apie objektus pačiame Tbilisio centre, industrinius gi rajonus apžvelgsime sekančiame (jis jau beveik paruoštas). Prie kelionės organizavimo nemažai prisidėjo Aleksas iš projekto Geostalk, ne tik pakonsultavęs objektų klausimais, bet ir išmokęs ruošti tikrą kaukazietišką šašlyką - Marko, tikiuosi dar nepamiršai recepto! Kad kitą kartą prie laužo (turim tokią tradiciją - kurti laužus Burbiškių karinėje bazėje ar ant Raganų kalno) būtų ne prasčiau ir nereikėtų raudonuoti prieš svečius.
Pirmoji mūsų vieta bus iš Tbilisio centro, kuris yra išlaižytas tik iš pirmo žvilgsnio. Vienas ryškiausių to pavyzdžių - centrinį parką puošianti nebaigta statyti koncertų salė, į kurios fasadą žiūrint ir nepasakysi, kad ji apleista. Prie pastato budėjęs sargas nesutrukdė nesunkiai patekti į vidų ir savo akimis pamatyti iš metalinių balkių suręstą kosminę architektūrą.
Atrodo koncertų salė taip
Vienas iš įėjimų
Viduje - kosminė architektūra
Viskas sudaryta iš metalinių konstrukcijų
Dažnai jos yra susuktos į neįprastas formas
Arba taip
Su kolega
Vienas iš įėjimų
Sekanti vieta - apleisti traukiniai, kurių kažkodėl Kaukaze pilna visur. Abchazijoje netgi teko nakvoti tokiame traukinyje, bagažo vagone, pro šalį dundant traukiniams (o man ritmingai kalenant dantims, nes buvau pasiėmęs ploną miegmaišį).
Traukinių čia daug
Atrodo viskas taip
Dalis su langais (kairėje), dalis - išdaužyti (dešinėje)
Kai kuriuos jau spėjo apipiešti grafitiorai
Manevrinis šiilumvežis ir Marko
Daugiau traukinių
Traukiniai išsilaikė taip pat skirtingai
Kai kur viskas tvarkinga, kaip nauja
Čia - jau ne taip gražu
Kolega mašinisto kabinoje
Valdymo pultas
Belandžiodami tarp traukinių užsukome į pusiau apleistą cechą
Detalės, greta
Vienas žymiausių apleistų Tbilisio pastatų yra ši lyninio keltuvo stotis
Keltuvas kėlė nuo šios platformos iki bokšto, viršuje
Prie stoties - bokštas, šiek tiek panašus į mūsų Mokslininkų namų
Į jį pavyko gana nesunkiai patekti
Iš čia atsiveria nuostabūs Tbilisio vaizdai
Makdakas ir aikštė
Keltuvo stotis, kurioje buvome, matosi kairėje
Tbilisio centras
Sraigtiniai laiptai iš bokštelio žemyn
Dar vienas įdomus objektas, kurį pavyko užrūfinti - apleista vertikali termobarokamera
Tai - siauras ir labai aukštas bokštas, skirtas atmosferinių reiškinių tyrimui
Platforma viršuje atrodo taip
Iš apačios nepasakysi, bet čia koks 40-50 metrų aukštis
Anksčiau dar visas pastatas buvo apleistas, dabar jau vyksta renovacija
Mes buvome pastebėti ir išvesti lauk vos nusileidus nuo viršaus
Dar buvome prie garsiųjų daugiabučių, sujungtų tarpusavyje tiltais
Aš fotkinau nedaug, jei jam įdomu - gerų nuotraukų yra Alekso albume
Su savo džipu pavažinėjome po nebaigtą statyti Tbilisio šiurinį aplinkelį
Ir vėl įlindome į užkonservuotą trečios Tbilisio metro linijos tunelių sistemą
Patekti čia dabar kiek sunkiau, nei anksčiau, bet, įmanoma
Statybinė technika
Iš šono
Kolegos
Viena įdomiausių Tbilisio požeminių vietų - didžiulė uoloje iškalta civilinės gynybos vadavietė. Begalė kambarių, nors ir išvogtų, bet pribloškiančių savo maštabais - tokio dydžio bunkerių, ko gero, nesu matęs niekada. Aš jau net nekalbu apie tai, kad nuo avarinio išėjimo į jį reikėjo leistis kokia 50 metrų žemyn.
Pradėsime nuo nusileidimo į bunkerį
Už posūkio - dar tiek pat nusileidimo
Ir dar tiek pat - atkreipkite dėmesį į apnašas nuo tekančio vandens
Pats bunkeris gi atrodo taip
Tokių tunelių čia tiesiog begalė
Kartais jie daro posūkius
Šonuose - mažesni koridoriai bei kambariai
Kartais jie būna tušti
Bet dažniausiai - būna kokie baldų likučiai
Ši dalis buvo naudojama kaip sandėlys
Gerai pasivaikščiojus radome štabą
Stebėtina, kad čia dar išliko valdymo pultas
Dar vienas
Elektroninė švieslentė - labai retas radinys
Lentelė mena, kad čia būta štabo
Prieš pasišalinant dar reikia pasivaikščioti po techninę sekciją
Išliko ventiliacinė
Praėjimas link dyzelinių generatorių patalpos
Iš dyzelio dabar liko tik tiek
Elektros įranga
Pabaigai - didžiulis apleistas rezervuaras, viename iš Tbilisio miegamųjų rajonų
Ateiviai pagrobė Pranskę. Laukiame sugrįžtant
Šiam kartui tiek, apie Tbilisio industriją pakalbėsime sekančiame straipsnyje. Ten bus dar įdomiau, taigi, stay tuned!
