Trikotažo atelje ‘Rožė’ – paminklas butaforijai


Rašydamas straipsnį – truputį в ахуе, kaip rusai sako, o gal truputį pasimetęs, norom nenorom prisiminiau rusų blogerį Zyalt, lankiusį mūsų miestą prieš metus ir tuomet pažėrusį krūvą kritikos Vilniaus miesto savivaldybei. Labiausiai jam užkliuvo pakrypusios medinės Šanchajaus trobelės ir suardyti šaligatviai Vilniaus centre, kurių savivaldybė metų metus nesusigriebia sutvarkyti. Ir nors bendrai jo straipsnis objektyvumu nepasižymėjo – na sunkiai sekėsi Zyalt’ui atleisti pabėgimą į Europą, viena pastaba buvo velniškai teisinga – dažnam NT Vilniaus savininkui giliai px, kas darosi pastato viduje, svarbu tik išblizginti fasadą, kad kokie turistai neišsigąstų ar neduokdie, nesusidomėtų KPD.

Žymiausias tokio pofigizmo pavyzdys – Profsąjungų rūmai, kuriuose visas išdegęs kairys sparnas yra paslėptas už butaforinių sienų, ant kurių net stogo jau kažkelinti metai nebėra – visiems tai dzin, svarbu, kad iš šalies to niekas nematytų. Žodžiu, šiandienos straipsnis – apie ją – pigią provincialią butaforiją, kylančią iš tuo pačiu, tingumo ir nepilnavertiškumo, priverčiančio surinkti ir kuo toliau nukišti mėnesį neplautus indus ir kojines, prieš ateinant svečiams, ne dėl savęs, o kad kiti nepastebėtų.

Kalbėdami apie tai neapsieisime be šviežio ir niekur dar neviešinto pavyzdžio – buvusio trikotažo atelje „Rožė“, esančio ne kaži kur, o pačiame Gedimino prospekte, už poros namų nuo Seimo ir Nepriklausomybės aikštės. Vieta savaime nėra nei graži nei kažkuom įdomi – paprastas XIX a. namas, gerai išdubasintas sovietmečiu, per kurį visiems kultūrinis paveldas, kabutėse, buvo „ypač svarbus“. Bet mūsų temai iliustruoti jis tiks kaip niekada gerai. Ar patikėtumėt, kad už šių gražių ir blizgančių vitrinų gyvena benamiai ir nėra kur kojos, atsiprašant, neįlipant į šūdą, pastatyt? Žiūrėkit, kaip viskas gražiai padaryta. Atrodo, kad čia įsikūrusi prabangi parduotuvė, ar ne?

Atseit, prabangi parduotuvė

Fasadas

Ir tik pakėlus akis į viršų pasimato, kad pastatas, švelniai tariant, nėra labai intensyviai naudojamas. Tai aiškiai matosi iš patamsėjusių langų ir byrančio balkono, su išlaužtomis durimis, į kurį vėliau bus galima išlipti ir pasigrožėti Gediminke iš aukštai.

Pastato langai

Pastatas

Byrantis balkonas

Balkonas

Ar kas galėtų pasakyt nors vieną žodį kritikos vitrinoms? Tikra Europa – viskas blizga ir yra be galo modernu.

Prabangios vitrinos

Vitrinos

O už vitrinų – išdaužytos grindys ir benamių šūdai, limpantys prie batų – kaip gali šiedu atskiri pasauliai sugyvent kartu? Tikra tiesa, geresnės iliustracijos įžangoje išdėstytoms mintims net ir norėdamas nesurasi.

Šiukšlynas už vitrinų

Už vitrinų

Kadaise čia buvo įsikūrę daug rimtų parduotuvių. Ne tų, kurios niekada neatsidaro ir pro kurias praeinant, vėjeliui nuo pastato pusės pučiant, kyla noras pasilenkti ir apžiūrėti batų padus – ar kur netyčia neįlipai, o tikrų, kurios – galando peilius, siuvo drabužius, batus ir atliko kitus tikrus ir žmonėms naudingus darbus.

Įmonių sąrašas

Pirmas aukštas

Dabar gi čia beliko į didelius pirmo aukšto langus sudėtos baltos butaforinės spintos, su įvestu elektros apšvietimu ir afigienomis dekoratyvinėmis lempomis, puikiai kontrastuojančiomis su šiukšlynu viduje. Įdomu, kaip šio viso gėro čia gyvenantys benamiai nenukniso – už viską odekolono (ar ką dabar jaunimas geria) turėtų išeiti nemažai.

Vitrinos iš vidaus

Vitrinos iš vidaus

Taip iš vidaus atrodo įėjimas

Įėjimas

Ir įėjimo durys, stambesniu planu

Įėjimo durys

Prie pat vitrinų patalpos – mažiukas sandėliukas

Sandėliukas

O čia – vaizdelis į kitą pusę, link vidinio kiemo

Pirmas aukštas

Automobilių aikštelė, kieme

Stovėjimo aikštelė

Sovietiniame pastato priestate dabar gyvena bomžai. O jie, kaip žinia, kur gyvena, ten ir šika, paversdami pastatą visišku sąvartynu. Kažkaip abejoju, kad vilniečiai, vaikščiodami tiesiai po jų langais, žino apie šią artimą ir šiltą kaimynystę.

Benamių kambariukas

Benamiai

Didžiulis veidrodis prie lango – benamis juk taip pat nori būt gražus

Benamių kambarys

O per benamių langus matosi kiti blizgantys ir gražūs Gedimino prospekto pastatai

Gedimino prospekto pastatai

Šioje laiptinėje, kaip ir visame pastate, – prišikta ant kiekvieno kampo. Tiesiogine šio žodžio prasme – kartais net nėra kur kojos pastatyti, nenorint pataikyti į miną tenka vaikščioti aplinkui, kas saugiau, nors ir toliau. Užtat tualetas pastate – visiškai švarus, beje, visai prie pat šių bomžų landynės. Matyt kažkam patinka jaustis non-komformistu ir atmesti civilizacijos primestus patogumus, kovojant prieš sistemą visais įmanomais būdais.

Pridergta laiptinė

Laiptinė

Kitos patalpos – tuščios

Patalpa

Galiu pasidžiaugti už Astą

Asta

Antras pastato aukštas

Antras aukštas

Priestato paskutiniame aukšte – pridergta labiausiai. Vasarą, pastatui pakaitus nuo saulės, kvapelis pasidaro ne kaži koks – nosį turi sukti net lauke.

Paskutinis priestato aukštas

Palėpė

Kitu kampu

Palėpė

Tame pačiame aukšte – sovietinės knygos, suverstos ant žemės. Kažkoks sovietinis įstatymų rinkinys – dalis jo suminta kojomis, dalis tebestovi ant palangės.

Sovietmečio įstatymų rinkinys

Sovietmečio įstatymai

Palangė ir Swedbank, lauke

Palangė

Viename iš aukštų pilna moteriškų petukų, kadaise naudotų patobulinti ir paryškinti pečių liniją.

Petukai

Petukai

Iš čia rastos kortelės ir sužinojau pastato paskirtį – trikotažo atelje „Rožė“. Deja, internete nieko išskirtinio neradau – siuvo moterims rūbus ir tiek.

Trikotažo atelje Rožė

Trikotažo atelje

Sovietinis atspaudas su reguliuojama data – nuo 1984

Antspaudas

Iš gretimos patalpos galima išeiti į balkoną. Balkono durys atlapotos – drėgmė ir pelėsis šiems gyventojams nerūpi.

Šalia balkono

Patalpa su balkonu

Ir pats balkonas, su gražiu vaizdu

Prospektas link Seimo

Taip Gediminkė atrodo ką tik po lietaus

Prospektas po lietaus

Žiūrint į Lukiškes

Gedimino prospektas

Pačiame viršuje – įkaitusi palėpė

Palėpė

Kitu kampu

Palėpė

Nedidelis šoninis kambariukas

Kambariukas

Lenta siūlų špūlėms sukabinti, prie stoglangio

Siūlų špūlė

Stovėjimo aikštelė, iš viršaus

Stovėjimo aikštelė

Rūsyje – ne ką gražiau, nei kituose pastato aukštuose. Į vieną jo kambarį dabar sunešti visi išlikę baldai. Jame galima surasti ir daugybę plastmasinių pakabų, išlikusių nuo kažkurios čia veikusios parduotuvės.

Rūsys

Rūsys

Čia – buvęs tualetas

Tualetas

Į kampą sukrautos spintelės

Spintelės

Daugybė į dėžes sudėtų pakabų

Pakabos

Štai toks gražus pastatukas.

Išėjus į lauką ir tebekrapštant pakaušį, в ахуе nuo pamatyto vaizdo, belieka tik dar kartą pasidžiaugti gražiom ir blizgančiom vitrinom. Tokie vaizdai ir modeliai, atsižvelgiant į aplinkybes, prie jų puikiausiai tinka.

Blizgančios vitrinos

Vitrinos

Tigrinė katitė

Vitrina

Ir dar viena

Katitė

O čia – jei norisi daugiau romantikos

Romantika

Štai toks tas neturistinis Vilnius, pasislėpęs už blizgančių fasadų. Išvadas, manau, pasidarysite patys. O mums belieka dar kartą pereiti per Gedimino prospektą, pasidžiaugti tarpuvartėmis ir kitomis neturistinio miesto grožybėmis. Iki kitų kartų!

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *