Skvotas „Turupi“


Ar gali Vilnius išsisemti? Atrodo, kad jau viskas kiaurai – išilgai išvaikščiota, bet ne – vėl netikėtai atsiranda neaprašytas aspektas arba nauja vieta. Visai dar neseniai Vilniaus 1-osios elektrinės laboratorijos pastatas niekuo nesiskyrė nuo kitų apleistų Vilniaus pastatų, ramiai sau skendėjo šiukšlėse ir popieriaus bylose, kol 2009-tais neatėjo „Turupi“ ir visko neapvertė aukštyn kojomis, pavertęs niekam neįdomų pastatą vos ne saviraiškos paminklu. Ir visa tai – dėka poros skvotą įkūrusių žmonių.

„Turupi“ – skvotas, veikęs 2009-2013-tais metais Vilniaus 1-osios elektrinės laboratorijos pastate, esančio pačiame Vilniaus centre, prie Mindaugo tilto ir Energetikos ir technikos muziejaus. Jo pavadinimas kildinamas iš užrašo „Tu rūpi“, pakabinto ant Mindaugo tilto, ilgainiui papuošusio pastato fasadą ir pradėto naudoti kaip neoficialus skvoto pavadinimas. Sunku patikėti, kad veiksmas čia vyko 2009-tais, kada jau buvo pamiršti senieji skvotai – Galera, Skapo gatvės bei skvotas Barbora. Ir visa tai vyko pačiame Vilniaus centre.

Istorija

Istorija prasideda 2009 metais, kai skvoto įkūrėjai Vytautas ir Antanas (vėliau prie jų prisijungė Simas), surado šį pastatą, ieškodami vietos kūrybiškai leisti laisvalaikį. Šis pastatas juos patraukė iš karto – gera dislokacija, pačiame miesto centre, puikus vaizdas nuo stogo į Mindaugo tiltą ir Energetikos ir technikos muziejų. Tada ir pats pastatas nepanašėjo į matomą dabar – langai nebuvo išdaužyti, laiptų turėklai – neišpjauti, paradinės durys – sveikos. Skvoteriai įsikūrė paskutiniame aukšte, kur net ir dabar galima pamatyti nemažai nuo skvoto išlikusių dalykų. Kompanija pamažu plėtėsi, daugėjo kūrybingų žmonių, kiekvienas iš kurių skvote palikdavo kažką naujo. Čia buvo visko – rampa riedlentei, specialia sistema surenkamas lietaus vanduo, rūsyje įrengtos sraigtasparnio formos sūpynės. Po visą skvotą buvo išstatyti manekenai, padaryti iš skudurų, privertę krūptelėti ne vieną neprašytą svečią. Ilgainiui skvotas pavirto vieša kūrybine erdve, kurioje kiekvienas galėjo daryti tai, ką širdis geisdavo – net dabar jo įkūrėjai negali paaiškinti visų eksponatų kilmės. Dažnai, darbus padarę žmonės išeidavo ir nebegrįždavo, jiems nerūpėdavo, koks bus jų darbų likimas. Tai buvo erdvė, kurioje kiekvienas galėjo palikti ką nors nuo savęs, arba pasiimti, kas pačiam patinka.

Iš skvoterių gavau senų nuotraukų, iš kurių galima suprasti, kaip ši unikali vieta atrodė tada – 2011-tais, skvoto klestėjimo laikotarpiu. Tais pačiais metais ten buvau apsilankęs ir aš, jau vaikščiodamas po nematytas vietas, bet dar net negirdėjęs sąvokos „Urban Exploration“.

Daudybė senų nuotraukų

Bet laikas bėgo, keitėsi skvoterių gyvenimai. Studijos ir kiti darbai palikdavo skvotui vis mažiau laiko. Galiausiai, skvotą perėmė kompanija, kuriai svarbiausiai buvo girtauti, rūkyti žolę ir viską daužyti, kuri perėmusi vietą į savo rankas, 2012 metų rudenį pagrindiniame skvoterių kambaryje sukėlė gaisrą, simbolizavusį skvoto pabaigą. Po to gaisro norinčių ten leisti laiką liko nedaug, nors senieji skvoteriai į jį dar kartais užsukdavo.

Bet tokia vieta neišnyksta akimirksniu – netrukus po pirmojo gaisro, 2012 metų rudenį į ją atkeliavo nauji žmonės, pradėję intensyviai tvarkytis – užkalė ir įstiklino išdaužytus trečio aukšto langus, išvaikė benamius, sutvarkė gaisrininkų išlaužtą slaptą įėjimą. Naujoji kompanija pamažu tęsė senųjų skvoterių veiklą – įsirengė sau kambariuką (kurį aš iš karto pavadinau mėlynuoju), susimūrijo jame pečiuką ir dūmtraukį, kad būtų galima jame leisti laiką šaltais žiemos vakarais. Tačiau, idilė netruko ilgai – jau 2013-tų metų vasarį, pabandžius šildytis plastiko atliekom, pečiukas pridūmino, atkreipdamas praeivių ir gaisrinės dėmesį, kuri atvažiavusi užgesino gaisrą ir vėl išlaužė duris. Po šio incidento skvotas buvo galutinai apleistas.

„Turupi“ skvotas šiandien

Dabar, po daugiau nei dviejų metų pertraukos, vėl įžengiu į skvotą „Turupi“, lydimas skvoto įkūrėjų Vytauto ir Simono. Turiu puikią galimybę ne tik įvertinti pokyčius, bet ir paklausyti, kas kokioje patalpoje buvo daroma ir kaip.

Pradėsime nuo durų, aklinai užkaltų

Naujųjų skvoterių durys

Laiptinė – turėklų jau seniai nebėra

Laiptinė

Patalpos pirmuose dviejuose aukštuose – visiškai sugriautos

Patalpos

Tiesa, jose dar laikas nuo laiko pasitaiko skvoterių kūrybos likučiai

Skvoterių kūryba

Apšiuręs graffiti

Graffiti

Piešinys

Piešinys

Koridorius. Neapsieita ir be ENcounter teplionių

Koridorius

Čia – išvalytas kambariukas, koridoriaus pabaigoje

Išvalytas kambariukas

Čia netgi yra kažkokie baldai

Fotelis

Gal iš tiesų, čia skvote dar kažkas gyvena?

Gyvenamasis kambarys

Vaizdas per langą

Vaizdas per langą

Čia – tas nelemtas senųjų skvoterių pečiukas

Skvoterių pečiukas

Aprūkusios sienos buvusioje pagrindinėje patalpoje

Aprūkusios sienos

Skvoto įkūrėjas Vytautas, prie vieno iš graffiti

Skvoto įkūrėjas Vytautas

Mozaikos iš stikliukų ir koklių nuolaužų mėlynojoje patalpoje

Mozaika

Šią mozaiką klijavo Simas, vienas iš skvoto įkūrėjų

Simo mozaika

Dar daugiau griuvėsių

Griuvėsis

Riedlentės rampos likučiai

Rampa

Koridorius

Koridorius

Graffiti netoli laiptinės su buvusiu sodu. Dabar ten – šiukšlių ir žemių krūva

Graffiti

Per langą – Energetikos muziejus

Energetikos muziejus

Dar vienas graffiti ant sienos

Graffiti

Architektūros tematika

Architektūra

Pabaigai

Broliai skvote

Nuo pastato stogo atsiveria gražus vaizdas į Mindaugo tiltą. Taip, kopėčių apačia nupjauta, bet tai jokia problema. Pastatas su geru vaizdu buvo pasirinktas neatsitiktinai – puiki vieta pasėdėti ir atsidaryti alaus skardinę.

Vaizdas į centrą

Vaizdas į centrą

Mindaugo tiltas

Mindaugo tiltas

Vrublevskių biblioteka

Vrublevskių biblioteka

Gedimino kalnas ir pilis

Gedimino kalnas

Rinktinės gatvės kiemas ir „Maskvos namai“

Rinktinės gatvės kiemas

Pabaigai

Tikiu, kad tai dar ne pabaiga – galbūt vieną dieną skvotas atgims su naujomis jėgomis. Dabar šioje istorijoje dedu tašką – dar viena miesto istorija pabaigta, supakuota ir paruošta naudojimui. Esant progai apsilankykite ir įvertinkite, kaip pasikeitė viena įspūdingiausių UE vietų.

Už nuotraukas ir informaciją dėkoju Vytautui, Simui, Dianai, Aleksandrui ir Rekertui.

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *