Kauno VI fortas


Iki XX a. vidurio, dėl unikalios geografinės padėties, Kaunas buvo vienu iš strategiškai svarbiausių Lietuvos miestų - Nemuno ir Neries upių santaka, strateginės reikšmės tiltai ir geležinkelio infrastruktūra, suteikdavo jį kontroliuojančiai kariuomenei didelį strateginį pranašumą regione. Dėl šios priežasties, 1879 m. liepos 7 dieną, Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino kariuomenės parengtą planą, įtvirtinti Kauno miestą, jį apsupant gynybinių įtvirtinimų žiedu. Pagal jį, Kauno miestą turėjo apsupti fortų, baterijų ir atramos taškų grandinė, leidžianti efektyviai organizuoti miesto gynybą ilgalaikės apsupties metu.

Statybos prasidėjo netrukus. Pirmuoju statybų etapu buvo užbaigti I–VIII fortai, Žemuose Šančiuose ir Panemunėje įrengtuose kareivinių miesteliuose įsikūrė tvirtovės garnizonas - 60 000 žmonių. Įtvirtinimai buvo nuolat tobulinami ir plečiami - tvirtovėje dygo blindažai, maisto ir amunicijos sandėliai, kareivinės ir kiti pagalbiniai statiniai - pirmasis Kaune karinis aerodromas, elingas dirižabliams ir net cerkvės garnizonui. Augančios vokiečių karinės grėsmės akivaizdoje, seni fortai buvo nuolat perstatinėjami, tobulinant jų vidinę struktūrą. Jau 1911 metais buvo paruoštas naujas tvirtovės išplėtimo planas, pagal kurį, kelių kilometrų nuo pirmojo gynybos žiedo atstumu, turėjo atsirasti dar vienas gynybinis žiedas, iš 12 naujų betoninių fortų. Tiesa, didžioji dalis paruošimo darbų sustojo vokiečiams priartėjus prie Kauno.

Tačiau, daugiau nei 11 mln. rublių kainavę įtvirtinimai, I-ojo pasaulinio karo metu beveik nepasitarnavo. Kauno tvirtovė, tuomet laikoma viena iš stipriausių Rusijos imperijos tvirtovių, krito vos po 11 dienų kautynių. Gynėjų nuostoliai siekė iki 75 proc., o 20 000 Rusijos kareivių, su daugiau nei 1350 artilerijos pabūklų, pateko į nelaisvę. Prie to iš dalies prisidėjo maisto, ginklų ir amunicijos trūkumas, iš dalies - nepatyręs garnizonas ir klaidos vadovavime, nemažai tą įtakojo ir pasenusi fortų architektūra - spogstant artilerijos sviediniams, plytinės konstrukcijos keldavo kalnus dulkių, nuo ko nuolat trokšdavo fortų gynėjai. 1915 metų rugpjūčio 18-tą dieną miesto gynyba krito ir visi fortai buvo galutinai užimti.

Po karo, praradę strateginę reikšmę, visi Kauno fortai buvo apleisti. Tarpukaryje, dalis jų buvo pritaikyta visuomenės poreikiams - įrengti butai varguomenei, VI forte – karinis kalėjimas, VII – Centrinis valstybinis archyvas, V – dirbtuvės, I – dujų kamera, IX – Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo skyrius, viename iš sandėlių – pirmoji katalikų bažnyčia Šančiuose ir t.t. II-ojo pasaulinio karo metais, VII ir IX fortai buvo paversti koncentracijos ir belaisvių stovyklomis, VI forte įrengta viena didžiausių, 336-oji karo belaisvių nakinimo stovykla (Stalag 336). 1941–1943 m. čia buvo kalinti rusų karo belaisviai, 1943–1944 m. civiliai gyventojai, 1944–1948 m. - jau vokiečių karo belaisviai. Dauguma belaisvių gyveno forto griovyje po atviru dangumi, kiti buvo įsikūrę neapšviestuose kazematuose. Stovykloje žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių. Dabar jiems atminti ant forto sienos pakabinta memorialinė lenta.

Dabar VI fortas atrodo taip

Daugiau straipsnių

Komentarai

  1. Gedas parašė:

    Nezinau... Man ten kur skydines nuotrauka labiau panasu i ta vieta (nezinau kaip vadinas, spinta ar dar kaip) kur savo arsenalana sudedavo: na tuos didziuosius ginklus, sovinius, granatas :DD

    1. Pamiršta.lt parašė:

      Nu labai abejoju, kad ten būtų išlikęs toks autentiškas daiktas ;D

      1. Gedas parašė:

        Nemanau kad tai yra labai jau autentiskas daiktas. Tikriausiai tais kaikais, butent tokios paskirties pastatuose ju pilna budavo. Na bet cia, kaip sakant, tik speliones :DDD

        1. Nieko Naujo parašė:

          Girdėjau, forte vaidenasi, ta spinta irgi.

        2. sile parašė:

          nieko ten nesivaidena ,gyvenau girstupi ,tai tas fortas isvaiksciotas nemazai ,su draugeliais aidavom kai atsibosdavo kieme zaisti.pamenu tuos uzpiltus tunelius ,kai lipi laiptais zemyn ir prasideda vanduo kaikur net ligi tunelio lubu,sales dideles ,buvom rade ir tokius kolidorius panasius i labirinta bet ait nedrysdavom bijodavom pasiklysti

        3. Me2s parašė:

          Tai tik pasakos... Fortai jau būvo, o Ekaterina ar Aleksandras juos tik -atkasinėjo!!! Ar bent žinote, kad Kaunas, Maskva, Sankt-Peterburgas ir kiti pasaulio miestai yra pastatyti kitos civilizacijos!!! Petras pirmasis -nepastatė, o atkasė Sankt Peterburgą kuriame kažkadaise gyveno atlantai. Manoma, kad tai ir yra -Atlantida. Istorija -išgalvota, tame tarpe ir Lietuvos LDK... Jeigu tai viskas būvo pastatyta 15-18 amžiuje, tai kaip visi pastatai atsidūrė užkasti po 5-20 metru sluoksnio žemėmis??? Vadinasi, turėjo būti didysis potvinis, arba šiems pastatams daugiau kaip 2000 metų. Ta pati, ar labai panaši architektūra per visą pasaulį ir viso pasaulio pastatai po 5-20 metrų žemės sluoksnių??? Kodėl pastatų didelės arkos ir duris, o durų rankenos randasi 2metrų aukštyje??? Tai pasako, kad gyveno Atlantai, žmonės 3 mertų aukščio ir jų palikimų naudajamės mes.

          1. Pamiršta.lt parašė:

            Nežinau ką tu rūkai, žmogau, bet čia buvo stipru.

          2. laimis parašė:

            wtf sitas gero kazko uzvartojas😂😂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *