Parodyt Vilnių – ne problema


Įdomu, kaip žmogui augant keičiasi ir pats žmogus, ir jo požiūris į normas. Štai gimsta kiekvienas ir laisvas, ir pilnas optimizmo – per kiek laiko išraunami jo originalumas ir drąsa? Visuomenės spaudimas daro savo: pirmiausiai – tėvų rankomis, galiausiai į tą procesą sėkmingai įsitraukia medijos, mokykla. Visi jam signalizuoja – nereikia tau pačiam mąstyti, suvalgyk dar vieną stereotipą – visuomenei į naudą ir tau pačiam bus paprasčiau.

Štai taip prasideda žmogaus kišimas į teisingo piliečio rėmus, iš pradžių – šiltai, tėviškai, į visuomeninę sąmonę ir vyresnių žmonių patirtį apeliuojant, sunkiausiems atvejams grąsinant izoliacija – stipriausiu turimu ginklu. Socialinė izoliacija (o jei tiksliau – saviizoliacija) ne tik pilietį kuoktelėjusiu dunduku padaro, bet dar ir atsakomybę už tai užmeta ant to paties nelaimėlio pečių. Žmogus palūžta ir priima jam primestas taisykles, priima ir ilgainiui jomis pats šventai įtiki, vėliau perduodamas tą tikėjimą savo vaikams, anūkams, kaip polinkį į šizofreniją ar alkoholizmą. Nuo tos akimirkos jam viskas pasidaro poliška ir aišku – yra teisingas gyvenimo būdas, yra neteisingas. Tačiau, kodėl tas būdas teisingas ar neteisingas, žmogus, net ir norėdamas, paaiškinti nesugeba. Štai va, senamiesčio gatvelėmis visi žmonės vaikščioja, grožėdamiesi architektūrinėmis formomis, o požemiuose vaikščiot jau nebegražu. Kodėl? Ar ten mažiau įspūdinga architektūra? Arba – iš apžvalgos aikštelės stebėti miestą galima, o nuo stogo – jau nebegalima. Ir vėl – kodėl? Ar vien todėl, kad taip sako dar vienas stereotipas, kaip pigus maisto pakaitalas pakištas žmonėms su perdžiūvusiomis smegenimis, paskutinį kartą pagal paskirtį naudotomis nebent dar vaikų darželyje? Ir viskas tai daroma per rūpinimosi žmogumi prizmę – pavojinga gyvybei, galima susižaloti ir panašiai. F*ck you, palikite man pačiam rūpintis savo gyvybe.

Bet atsisakymas savarankiško mąstymo, ilgainiui, žmogui padaro daugiau žalos nei naudos – ale teisingas gyvenimo būdas žmogų neišvengiamai pasmerkia nuoboduliui ir beprasmybei. Šis jausmas laikui bėgant tampa nepakenčiamas vis labiau ir labiau – aplinka pasidaro per daug gerai pažįstama: šeimą keičia buitis, pokalbius – banalybės. Dėl šios priežasties, tūkstančiai žmonių kasdien vaikščioja pilkomis gatvėmis, nesugebėdami akimirksniui sustoti ir pasidžiaugti supančia aplinka. Jie nebemato miesto grožio, jis jiems – betono dėžių visuma, turinti tik funkcinę vertę. Architektūra, koloritas – neaktualu. Svarbu tik kuo greičiau nusigauti į darbą.

Todėl ir atsiranda kontrkultūra. Judėjimai, bandantys išsiskirti alternatyviai, visuomenės vertinami kaip neklaužados ir keistuoliai – graffiti’eriai, digeriai ir kitos egzotiškos subkultūros. Užbėgant už akių – tos grupės kritikuojamos ne dėl jų veiklos. Tikroji neapykantos priežastis – jų mestas iššūkis visuomenės primestam gyvenimo būdui.

Išdrįskime gyventi kitaip – galvodami savo galva, atsisakydami primestų stereotipų. Nebijokime svetimų žmonių nuomonės, įveikime savo baimes, tinginį ir komformizmą. I dare you – išeiti iš namų ir sužinoti ką nors naujo apie supantį pasaulį. Aš garantuoju, jums tai būtinai patiks.

Pažvelkime į Vilnių kitaip

Pažvelkite į Vilnių mūsų akimis – vienas savaitgalis su svečiais iš dviejų sostinių: Maskvos ir Rygos. Padraikos nuotraukos be pasakojimo – bendram įspūdžiui perteikti pilnai užteks. Pradėsime nuo požeminės vandens saugyklos – senos vietos, su naujais žmonėmis, asmeniškai man – vienos įspūdingiausių požeminio Vilniaus vietų.

Chimza ir daug kitų digerio atributų – lengvas kičas, bet taip miela širdžiai ;D

Požeminė vandens saugykla

Improvizuota digeriška puota

Digeriška akimirka

Naujininkų kolektorius – nenupasakojamas mišinys tikros senovės, pseudo senovės (rekonstrukcijos) ir sovietinio betono.

Čia kertasi dvi epochos

Požemiai

Senojo kolektoriaus atkarpa, pasimetusi kažkur giliai giliai

Senoji atkarpa

Artūras, pozuoja prie seno mūro

Senasis kolektorius

Nauji plastikiniai vamzdžiai

Nauja atkarpa

Nauja kolektoriaus dalis

Saugokime akis nuo saulės

Neįprasta trikampė forma

Nauji požemiai

Arba taip

Kolektorius

Geležinkelio tunelis – jame vasarą dar galima apsilankyti, nežadinant šikšnosparnių. Dar neseniai jo fasadas pasipuošė nauja marmurine lentele.

Krūva tunelio gale

Kad tik neatriedėtų traukinys

Daug smėlio ir plytų

Smėlis

Požemių dievas ateina su šviesa

Požemių dievas

Civilinės gynybos sistemos likučiai – nors nieko ypatingo, bet dar yra į ką pažiūrėti.

Prie dyzelio slėptuvėje, užpiltoje vandeniu

Slėptuvė

Užpilta ventiliacinė

Ventiliacija

Ventšachta pasitinka savo tamsumu

Šachta

Kojos ir dėžės

Dėžės

Daug GP-5

Dėžė

Grybukas, pasislėpęs giliai krūmuose

Vent. šachta

Plakatai. Jų daugybė

Plakatas

Kai kurie – piešti ranka

Ranka pieštas plakatas

Daugiau

304321913218963

Religinė atmosfera – nuo jos niekur nepabėgsi. Juk Vilnius – bažnyčių miestas.

Bažnyčia ir jos sakralumas

Bažnyčia

Buvusi zakristija, pavirtusi šiukšlynu

Bažnyčia

Ir daug seno Vizitiečių vienuolyno skliautų

Vienuolyno skliautai

Rūsys

Požemiai

Nebrangiai ir skaniai pavalgyti galima Burbiškių techniniame divizione, ypač jei yra primusas ir nebijai šiukšlynų.

Burbišių divizionas – vakarienė

268143259210536

Įranga

92992853032079

Palaipioti galima taksi parke – seniai žinoma vieta

Perlipti

Ir dar kelios akimirkos.

Apleistos gamyklos

254772073425573

Slėptuvės

132882703123987

Vaistinėlė

99141551025580

Buvęs Commune Art

168782346819214

Reklamos bokštelis – ne stogas, bet įspūdį palieka.

18442521427836

Į vieną pusę ir į kitą

1126477689496

Kopetėlės lipimui

166921606026558

Artūras, ant viršaus

Iš aukštai

Ne Leninas, bet panašu

217043488722

Lazdynai iš viršaus – senas geras stogas

Lazdynai

Parodyti Vilnių – ne problema

Vilnius kitaip

Prisėsti ant krašto, pailsėti – tradicija

Prisėskime ant stogo

Gražus pavakarinis dangus

Drama pasitinka

Temstantis Vilnius pasitinka savo šviesomis.

Temsta

Naktiniai Žirmūnai

Žirmūnai

Naktiniai Žirmūnai

Dar kartą

Naktinė Žirmūnų gatvė

Šiaurės miestelis

Leidžiant laiką ant krašto

Sankryža

X ženklu

Sporto rūmai – iškilus paminklas – sportui arba neveiksnumui. Tačiau nauda iš jų yra.

Galima pasėdėti ant krašto

81702729419240

Arba prigulti

Prigult ant krašto

Arba tiesiog pasigrožėti Vilniaus centro neįprastu rakursu

14948514429107

Apačioje važinėja gaisrinė ir greitoji – tenka palaukti

86062381717588

Arfa, pats viršus. Taip – saugoma, taip – pavojinga.

1211699432566

Ant pasaulio krašto

3016465444307

Šanchajus ir jo medinukai – šviesų ir vaizdo čia beveik nėra

18095578231708

Statybos verda dieną naktį

136392170115549

Europos centras – suprasti galima dvejopai

255772038716403

Ir kelios nuotraukos finalui.

Kongresų rūmų stogas – ramu ir geras vaizdas

Kongresai

Gedimino pilies bokštas nelegaliai – simboliška kelionės pabaiga

36602022130128

Valdovų rūmai

188732714511906

Tai tiek.

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *