Vizitiečių vienuolynas


Nors buvusį Vizitiečių vienuolyną dabar žino visi, besidomintys aktyviu urbanizmu, išsamaus reportažo apie jį dar niekur nebuvo skelbta. Kodėl? Galbūt todėl, kad Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, stovinti greta, savo įspūdingu grožiu užgoždavo šios vietos lankytojus. O gal todėl, kad veikiančių pataisos namų artumas baidydavo norinčius detaliai susipažinti su teritorija? Kaip ten bebūtų – laikas užpildyti spragą.

Iš anksto įspėju – daiktų vienuolyne praktiškai nėra. Ieškantiems autentikos čia teks nusivilti – patalpos visiškai tuščios. Tik vietomis akis užkliūna už seno plakato ar nuogos merginos nuotraukos, išplėštos iš laikraščio ir prikabintos prie praustuvo, kameroje, darbo vietoje, kalinių akims džiuginti. Bet man – vizualikos ieškovui – jau seniai imponavo vienuolynų masyvi architektūra ir jų skliautuotos patalpos. Tai tarsi atgaiva akims, pripratusioms prie sovietų dėžutinės architektūros.

Vienuolyno teritorija

Istorija

Vienuolės Vizites į Vilnių buvo pakviestos 1694 metais, tuometinio vyskupo K. Bžostovskio, skyrusio joms žemes kalvotoje vietoje Vilniaus priemestyje, dabartiniame Subačiaus rajone. Priemiestis tuo metu sparčiai plėtėsi – netoliese, ant dabartinio Išganytojo kalno esančiuose Sanguškų rūmuose jau tvarkėsi po Jeronimo Sanguškos rūmus paveldėję vienuoliai Bernardinai.

Su miestiečių pagalba vienuolės pradėjo greitai įsirenginėti – 1694 metais buvo pradėti statyti dabartiniai vienuolyno pastatai, 1719 metais – medinė koplyčia, kurios dabar neišliko, o 1729 metais – mūrinė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, kur dabar taip pat apleista, ir kuriai apžvelgti yra skirtas atskiras reportažas.

Vizitietės gyveno turtingai. Pajamos iš joms priklausančių žemių, aukų ir išlaikomo mergaičių pansiono, užtikrino nepertraukiamą vienuolyno pastatų statybą ir plėtimą. Dauguma vienuolių galėjo pasigirti savo aristokratiška kilme, nes į šį vienuolyną galėjo stoti tik kilmingųjų luomo atstovės, įnešančios nemažą stojimo kraitį. Dėl to vienuolės gyveno neblogai – 1756 metais vienuolynas buvo atskirtas nuo gatvės mūrine tvora su mediniais vartais, 1797 metais – išplėstas į pietų pusę.

Vizitiečių bažnyčia. 1786, Pranciškus Smuglevičiu, pop., piešt., tušas

Vienuolynas

Po 1863 metų sukilimo vienuolynas buvo uždarytas, o 1865 metais jame buvo įkurdintos stačiatikių vienuolės, pasitraukusios iš patalpų tik 1915 metais. Ir nors pasitraukus stačiatikėms vizitietės čia trumpam sugrįžo, po Antrojo pasaulinio karo vienuolynas buvo galutinai uždarytas.

Uždarius vienuolyną, 1948 metais vienuolyne buvo įkurdintas moterų kalėjimas. Patalpos buvo perdarytos, nereikalingi praėjimai – užmūryti, celės pritaikytos kaliniams apgyvendinti. Bažnyčia netrukus buvo perstatyta, padarant iš vienos erdvės tris atskirus aukštus. Šių perstatymų metu originalus bažnyčios interjeras buvo nepataisomai sunaikintas, pirmuose aukštuose įsikūrė administracijos patalpos, antrame – sporto salė ir kalinių parduotuvė.

Vienuolyno planas

Vienuolyno planas

Sovietmečiu kalėjimas būdavo nuolat pertvarkomas – 1957 metų moterys iš patalpų buvo iškeldintos, savo vietą užleisdamos nepilnamečių kolonijai. Nuo 1971 metų nepilnamečius pakeitė griežto režimo kalėjimas, kuris išsilaikė iki pat 2007 metų. Kalėjimo bažnyčios kupole kaliniai savo rankomis įrengė ir dekoravo koplyčią, aukštu žemiau – zakristiją. 2007 metais iš vienuolyno išsikraustė paskutiniai nuteistieji. Jie buvo iškelti į naujus pataisos namus, įrengtus greta, už aukštos tvoros, spygliuotos vielos ir aukštais bokšteliais saugomoje teritorijoje. Tais pačiais metais vienuolyno patalpos ir bažnyčia buvo gražinti Vilniaus arkivyskupijos kurijai.

Nuotraukos

Vienuolyne esu buvęs kelis kartus ir visą laiką manęs nepalikdavo slogumo jausmas. Patalpos – klaidžios, pirmą kartą vaikštant paklysti visai nesunku. Užlipimo į antrą aukštą kadaise teko ieškoti gerą valandą – laiptinė tik viena, taip paslėpta, kad jos nepastebėti tikrai labai lengva. Galbūt dėl to ant vieno iš kiemų sutręšusių stogelių jau yra pramintas takas – besidomintys tyrinėtojai taip trumpina kelią ir lipa į antrą aukštą. Juos galima suprasti – kadaise ir aš buvau taip lipęs. Tyrinėjimo nelengvina ir vietomis užrakinti ar užmūryti praėjimai ir vidiniai kiemeliai, kuriuose per išdaužtus langus galima patekti į kitas, užrakintas vienuolyno sekcijas.

Įėjimas

Įėjimas

Viduje

Vienuolyno viduje

Prasideda skliautuotos patalpos

Skliautai

Arba taip

Skliautai

Renovuota

Renovuota

Gražiai krenta šviesa

Krentanti šviesa

Kabinetas

Kabinetas

Užkaltas langas į vidinį kiemelį

Užkaltas langas

Vienuolyno komplekso viduryje – apaugęs krūmais vidinis kiemas. Tokių kiemų vienuolyne buvo trys, tačiau, kiti du – kelis kartus mažesni.

Kiemelis

Kiemelis

Viskas apaugę

Kiemelis

Žiūrint iš viršaus

Kiemelis iš viršaus

Antras aukštas man visada buvo įdomiausias. Jame ne tik daug patalpų, bet ir koridorių su gražiai krentančia šviesa. Dėl to geriausia vienuolyną lankyti pirmoje dienos pusėje.

Čia – antro aukšto koridorius

Antro aukšto koridorius

Jo pabaigoje – prausykla su išdaužytu langu

Prausykla

Šioje, į Subačiaus gatvę žvelgiančioje vienuolyno pusėje, išdaužyti beveik visi langai. Per juos dar visai neseniai metalo vagys viduryje dienos vilko metalą ir kitas gėrybes. Kadaise, rodydami vienuolyną svečiui iš Lenkijos ir patys su jais buvom susidūrę.

Koridoriaus posūkis

Koridoriaus posūkis

Dar viena patalpa be langų

Kambarys

Dar vieni grotuoti langai

Grotuoti langai

Iš kitos pusės

Grotuoti langai

Kampinė celė

Celė

Per grotas matosi Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir varpinė

Bažnyčia ir vienuolynas

Stogelis

Stogelis

Kitu kampu

Vienuolynas ir bažnyčia

Likučių viduje – nedaug

Patalpa

Graffiti

Graffiti

Šiek tiek sovietinės autentikos

Sovietinė autentika

Užmūryta siena koridoriaus pabaigoje

Koridoriaus pabaigoje

Kai kur koridorius – perstatytas

Perstatytas koridorius

Plokščios lubos, nebūdingos vienuolynui

Plokščios lubos

Aukštesnės lubos, su kolonomis

Aukštesnės lubos

Kampinė patalpa

Kampinė patalpa

Kitos patalpos – mažai besiskiria nuo jau matytų

Patalpos

Patalpa prie vidinio kiemo

Patalpa

Skliautai

Skliautas

Petenka saulės šviesa

Patalpa

Koridoriaus pabaiga, vedanti link laiptinės

Koridoriaus patalpa

Skliautai

Skliautai

Pabaigai

Skliautai

Nors vienuolyno patalpos yra visiškai tuščios ir kelia slogų jausmą, apsilankyti verta vien dėl skliautuotų lubų, storų sienų ir nepakartojamos religinės atmosferos. Duodu 10 balų.

Šaltiniai:

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *