Vokiečių oro uostų pėdomis – apleista kuro saugykla


Straipsnyje išdėstytos prielaidos pasiteisino tik iš dalies. Atnaujintą straipsnį apie oro uosto kuro saugyklą galima rasti čia.

 

Pamatę pavadinime daugiskaitą, tikriausiai ne vienas nustebote. Taip pat nustebau ir aš, nagrinėdamas seną 1944 metų ortofotografijos žemėlapį ir jame radęs pažymėtus objektus „flugplatz Wilna I“ ir „flugplatz Wilna II“ – du atskirus karinius oro uostus Kirtimų ir Užusienio miesteliuose, kadaise vadintus Porubanek ir Zascianki.

O viskas prasidėjo gana kukliai, nuo nedidelio visų pamiršto gelžbetoninio namuko – bunkerio, paslėpto krūmuose prie tarptautinių siuntų pašto skyriaus, esančio visai šalia dabartinio Vilniaus oro uosto. Kadaise tą vietą radau šukuodamas teritoriją ir peržiūrinėdamas Panoramio nuotraukas – paprastas „T“ formos gelžbetoninis statinys, su šlaitiniu ir į gyvenamąjį namą panašiu stogu, nuotraukoje lakoniškai pavadintu „vokiečių bunkeriu“.

Žemėlapis

Bunkeris ir sklandančios apie jį legendos mane sudomino iš karto – anot legendos, storos gelžbetoninės sienos ir masyvus šlaitinis gelžbetoninis stogas buvo skirti apsaugoti labai vertingą dalyką – aviacinį kurą, kurio vokiečių aviacijai truko viso karo metu. Ir nors vieta jau pora metų kurstė mano vaizduotę, patekti į vidų ir patikrinti šį faktą nebuvo taip paprasta – vos įėjus į bunkerį kelią pastodavo sulūžusi ir nesaugi metalinė platforma, pro kurios plyšius būdavo galima įžiūrėti ne tik kelių metrų gylyje esantį dugną, bet lyg ir praėjimą kažkur tolyn, ir nuo kurios saugiai nusileisti į apačią nebuvo taip paprasta.

Tačiau dabar atėjo laikas nusileisti į apačią ir išsiaiškinti, kiek šiose legendose yra tiesos. Nors bunkerio architektūra ir statybinės medžiagos yra tikrai būdingos to meto vokiečių karo inžinerijai, to neužtenka teigti, kad jis buvo vokiečių ir kad viduje būtinai buvo laikomas aviacinis kuras. Ir nors Kirtimuose, dabartinio oro uosto vietoje, tikrai būta vokiečių karinio oro uosto, nėra jokių garantijų, kad bunkeris priklausė būtent jam. Į šį sudėtingą klausimą gali atsakyti tik seni Kirtimų kariniai žemėlapiai, kuriuos ir pabandysime paanalizuoti.

Porubanek ir Zascianki

Po ilgo ir nuobodaus ieškojimo žemėlapius pagaliau pavyko rasti. Po detalaus nagrinėjimo jie viską sustatė į savo vietas. Šioje 1944 metų gruodžio mėnesio nuotraukoje, darytoje iš vokiečių žvalgybinio lėktuvo, vokiečiams jau pasitraukus iš Vilniaus miesto, yra aiškiai pažymėtos šio rajono strateginės vietos, kadaise priklausiusios vokiečiams, fotografavimo metu – jau sovietams. Žemėlapyje pažymėtas sekcijas atidėjau ant dabartinio Kirtimų žemėlapio, tam kad būtų lengviau suprasti situaciją.

Paaiškinsiu paryškintas sekcijas.

  • A – Karinis oro uostas Wilna I, kitaip tariant – Vilnius I.
  • B – Zascianki įrengtas dar vienas karinis oro uostas, čia pavadintas Wilna II, t.y. Vilnius II.
  • C – Vilniaus traukinių stotis. Įdomus momentas – nors 1944 metų keliai neatitinka dabartinių kelių, geležinkelio linijos išliko visiškai nepakitusios.
  • D – Porubanek (dabart. Kirtimai) traukinių stotis. Išliko mažai pasikeitusi.
  • E – Plytinė. Dabar jos vietoje – ištisas industrinis rajonas.
  • F – Amunicijos bazė. Pačiame jos pakraštyje ir yra kadaise lankyta požeminė kuro bazė.
  • Raudonas kvadratas – minėtas bunkeris, į kurį pavyko nusileisti.

Ar žinojote, kad Vilniuje kadaise buvo du oro uostai? Aš nežinojau. Galbūt besidomintiems istorija tas faktas nepasirodys nei kiek netikėtas, bet mane tai tikrai nustebino.

Grįžtant prie bunkerio – sprendžiant iš žemėlapio, jis tikrai priklausė Wilna I oro uosto teritorijai ir buvo įrengtas pačiame jos pakraštyje – dar vienas pliusas aviacinio kuro saugyklos hipotezei. Juk visuose kariniuose objektuose kuro atsargos būdavo iškeliamos atokiau nuo pagrindinės teritorijos, kad įvykus gaisrui ar diversijai karinė bazė nukentėtų kuo mažiau.

Kituose žemėlapiuose tuo galima dar labiau įsitikinti.

Wilna I oro uostas

O čia – dalis aerouosto teritorijos, fotografuota iš labai arti. Nors T formos bunkerio kontūro ir nepavyksta tiksliai įžiūrėti, toje vietoje kažkokių statinių vis dėlto būta.

Aerouostas

Žodžiu, nors bunkerio priklausymo oro uostui iš žemėlapių ir nepavyksta neginčijamai įrodyti, rašydamas straipsnį šia hipoteze ir besivadovausiu. Man po žeme įrengtos kuro saugyklos versija kol kas atrodo visai įtikinama.

Nuotraukos

Prie bunkerio atvykome šaltą žiemos vakarą. Rudenį, nukritus lapams, jį galima nesunkiai pastebėti nuo stovėjimo aikštelės. Aplink bunkerį – daugybė kalnų ir betono nuolaužų – greičiausiai kitų pastatų, matomų vokiečių ortofotografijose, likučiai.

Bunkeris iš šalies. Baltų plytų priestatas dešinėje atsirado sovietmečiu

Bunkeris iš šalies

Kitoje bunkerio pusėje – ventiliacijos šachta

Ventiliacijos šachta

O gal čia ėjo vamzdis kurui?

Ventiliacijos šachta

Pasilenkus ir pralindus pro dalinai užpiltą įėjimą patenkama į koridoriuką, vedantį prie pagrindinės patalpos. Įžengus į koridorių galima pajausti sienų storį ir masyvumą ir įsivaizduoti, kokias apkrovas kadaise jos buvo skirtos atlaikyti.

Koridorius

Koridorius

Paėjus koridoriumi patenkame į patalpą, kurioje vietoj grindų – surūdijusi ir aplaužyta metalo plokštė, viena kurios dalis atsikabinus nuo atramų ir pavojingai pasvirusi į apačią. Vaikščioti tokiu paviršiumi – tikrai nesaugu.

Metalo plokštė

Metalo plokštė

Kairėje pusėje – įlūžusi metalo plokštė ir ventiliacijos, kurią matėme iš lauko, ertmė

Kairėje pusėje

Per vieną iš skylių su virve galima nusileisti į apačią

Skylė plokštėje

Bunkerio viduje, kelių metrų gylyje ir poros metrų aukštyje nuo dugno, yra įmontuotas gelžbetoninis blokas, dalinantis patalpą į dvi nelygias dalis – mažesnę ir didesnę. Ir nors į kurią pusę bepažiūrėsi – visur pilna vandens, mažesnė dalis iki viršaus užversta padangomis, ant kurių galima atsistoti nesušlampant kojų.

Blokas

Betono plokštė

Mažesnė dalis, užversta padangomis

Mažesnė dalis

Tiesiai už numestų kopėčių – užverstas šiukšlėmis ventiliacijos šachtos tunelis. Dešiniau matosi patalpa, į kurią patekti nepavyks nepabraidžiojant iki kaklo lediniame vandenyje.

Patalpa

Patalpa

Užlipus ant padangų galima pažvelgti po betoniniu bloku, ant kurio leidomės

Po betoniniu bloku

Kolega Laurynas, padeda išlipti ant platformos

Laurynas

Apačioje

Laurynas

Didesnė patalpos dalis – švaresnė. Čia padangų mažiau, vandens gylis ~2 metrai

Didesnė dalis

Ir nors vandens gylį pamatavome, su fotografija iškilo problemų – šiukšlių kiekis nepakankamas, kad ant jų būtų galima nusileisti. Didžiulės traktorinės padangos, sumestos į vidų, nesiekia dugno ir skęsta net ir nuo mažiausio svorio. Teko improvizuoti – pasikabinus ant virvės, kojomis įsirėmus į gelžbetoninį bloką, štatyvą statyti ant plonyčio ledo sluoksnio, susidariusio ant vandens ir šiukšlių.

Taip kartais daromos nuotraukos

Taip daromos nuotraukos

O čia – šio proceso rezultatas – patalpa, iš viršaus padengta metalo plokštėmis

Didesnė patalpa

Išvados

Nors nei iš turimos medžiagos, nei iš nuotraukų negalima šimtu procentų nustatyti bunkerio paskirties, aviacinio kuro saugyklos hipotezė išlieka labai stipri. Greičiausiai viskas paaiškės tik vasarą, nusileidus vandens lygiui. Iki to laiko klausimą palikime atvirą. Šiam kartui tiek!

Socialiniai tinklai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *