Sovietų štabas VDR ir dėdulė Leninas


Šiandieną pasigrožėkime dar viena neįprasta vieta - Urban Decay, bet su savotišku sovietizmo prieskoniu. Didžiuliuose klasicizmo stiliaus rūmuose, kuriems šiandien skirsime keletą minučių, iki 1994-tų metų buvo įsikūręs TSRS elitų elito - ЗГВ (западная группа войск, kitaip tariant, sovietų okupacinė kariuomenė Rytų Vokietijoje) - štabas, iš kurio buvo koordinuota daugiau nei 500 tūkst. karių grupė. Kaip ir kiti trūnijantys Šaltojo karo paminklai, šie rūmai - aptverti tvora ir palikti likimo valiai. Vienišam Leninui, vis dar tebepuošiančiam įėjimą, belieka tik liūdnai žiūrėti į tuščią stadioną ir laukti geresnių laikų.

Sovietinis kontingentas Rytų Vokietijoje liko nuo Antrojo pasaulinio karo. Nors po 1954-tų reorganizacijos jis buvo sumažintas nuo 2 mln. iki 500 tūkst. kareivių, čia buvo sutelkti elitiniai daliniai, dėl ko, kontingento efektyvumas sumažėjo nedaug. Galinga smogiamoji grupė turėjo 4 tūkst. kovinių tankų (iš kurių 3 tūkst. buvo Т-80Б - patys naujausi), beveik 8 tūkst. kovinių mašinų, 3.6 tūkst. artilerijos pabūklų, 1300 lėktuvų ir sraigtasparnių. Ir čia neskaičiuojant pačios Rytų Vokietijos kariuomenės, 1990-tais turėjusios beveik 3 tūkst. tankų, 300 lėktuvų, 7 tūkst šarvuočių, virš 2 tūkst. artilerijos pabūklų bei 175 tūkst. karių.

Visoms šioms pajėgoms valdyti reikėjo štabo. Jam buvo pasirinktas miestelis, sukarintas dar nuo 1936-tų metų, kuriame iki 1945-tų metų buvo įsikūrusi vermachto vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybė. Čia gyvenę 50 tūkst kariškių buvo puikiai aprūpinami ir turėjo tiesioginį geležinkelio susisiekimą su Maskva. Rūmuose ir jų prieigose virė turtingas kultūrinis gyvenimas - beveik kas mėnesį čia su gastrolėmis atvykdavo artistai iš TSRS su koncertų programomis. Praėjus keliems metams po Vokietijų apsijungimo štabas, kareivinės bei kiti kariniai miesteliai VDR teritorijoje buvo palikti likimo valiai.

Dabar didžiuliai rūmai - apleisti, su užkaltais langais

Prie įėjimo tebebudi dėdulė Leninas

Rūmai susideda iš kelių sparnų, sujungtų tarpusavyje

Vienas iš jų

Sovietmečiu atsiradęs papildomas priestatas

Išpuošta sovietmečiui būdingomis spalvomis

Geriausiai rūmų gabaritus galima įvertinti užlipus į bokštelį

Vienas sparnas

Kitas

Leninas ir stadionas, kitoje pusėje

Didžiuliame komplekse galima surasti visko - nuo administracinių patalpų iki teatro salės, valgyklos ar baseino. Čia buvo netgi nedidelis muziejus skirtas Antrąjam pasauliniam karui, kuris, sprendžiant iš senų nuotraukų, dar prieš metus atrodė kur kas gražiau.

Foje - nieko per daug įdomaus

Kaip ir kituose aukštuose

Sienos - išpuoštos sovietinio realizmo motyvais

Puškinas

Raudonos žvaigždės

Pergalės tematika - kurgi be jos

Nedidelis muziejus

Bendrai - centriniame korpuse autentikos beveik neišliko

Na, nebent tik laiptai su autentiškais turėklais, abiejose rūmų pusėse

Palėpėje suradome aparatūros

Kažkoks pultas

Kasos langelis

Leninas ir aikštė

Kolonos foje

Kadaise koridoriai jungė visus sparnus į vieną kompleksą

Dabar pusė praėjimų užkalta, užmūryta, dėl ko, vaikščiojimas primena orientacinį žaidimą

Viename iš sparnų galima rasti baseiną

Kitu kampu

Kitame - renginių ir teatro sales

Čia anksčiau buvo sporto salė, vėliau - koncertų

Teatro salė

Tarp kėdžių

Užkulisiuose - veikianti scenos aparatūra

Mozaika

Žemėlapis, pabaigai

Nors šiam kartui tiek, šiuo straipsniu mūsų pažintis su Šaltojo karo reliktais Rytų Vokietijoje nesibaigia, artimiausiu metu apžvelgsime dar keletą svarbių aspektų. Bus tikrai įdomu!

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *