Pažvelkime į Vilnių kitaip


Įdomu, kaip žmogui augant keičiasi jo požiūris į tai kas normalu ir kas ne. Štai gimsta kiekvienas ir laisvas, ir pilnas optimizmo - per kiek laiko išraunami jo originalumas ir pažinimo troškimas? Visuomenės spaudimas daro savo, pirmiausiai - tėvų rankomis, galiausiai į tą procesą sėkmingai įsitraukia medijos, mokykla. Visi jam sako tą patį - nereikia tau savarankiškai mąstyti, še tau dar vieną stereotipą - tau pačiam bus paprasčiau.

Taip prasideda žmogaus kišimas į teisingo piliečio rėmus. Iš pradžių šiltai, tėviškai, apeliuojant į vyresnių patirtį, sunkiausiems atvejams grąsinant stipriausiu turimu ginklu - izoliacija, o gal tiksliau - saviizoliacija, nes atsakomybė už ją iš karto permetama ant paties nelaimėlio pečių. Juk tai jo kaltė, ne mūsų, visuomenė juk negali klysti. Ar dažnas charakteris gali tam atsispirti ir išlikti nepriklausomas, nepavaldus? Iš praktikos matosi - vienetai.

Didžioji gi dalis palūžta ir priima jiems primestas taisykles, priima ir ilgainiui jomis patys šventai įtiki. Vėliau dar perduoda tą savo tikėjimą palikuonims, kaip polinkį į alkoholizmą. Nuo tos akimirkos jiems viskas būna paprasta ir diskretiška - yra teisingas gyvenimo būdas, yra neteisingas. Tačiau, kodėl jis vienoks ar kitoks jie paaiškinti negali. Štai, senamiesčio gatvelėmis galima vaikščioti, besigrožint architektūrinėmis formomis, o požemiuose vaikščioti jau nevalia. Kodėl? Ar ten mažiau įspūdinga architektūra? Arba - iš apžvalgos aikštelės stebėti miestą galima, o nuo stogo - jau nebegalima. Ir vėl - kodėl? Ar vien todėl, kad taip sako dar vienas stereotipas? Ir visa tai daroma per rūpinimosi žmogumi prizmę - pavojinga gyvybei, galima susižaloti ir panašiai. F*ck you, palikite man pačiam rūpintis savo gyvybe.

Bet savarankiško mąstymo atsisakymas ilgainiui žmogui padaro daugiau žalos nei naudos - teisingas gyvenimo būdas jį neišvengiamai pasmerkia nuoboduliui, kuris laikui bėgant tampa vis labiau nepakenčiamas - pažinimą keičia rutina, pokalbius - banalybės. Dėl to, tūkstančiai žmonių kasdien paniurę skuba maršrutu darbas - namai, nesugebėdami akimirksniui sustoti ir pasidžiaugti supančia aplinka. Jie nebemato miesto grožio, jis jiems - betono dėžių visuma, turinti tik funkcinę vertę. O tie, kas negali su tuo susitaikyti, tampa kontrkultūrų dalimi - graffiti'eriai, digeriai ir kitos egzotiškos subkultūros, visuomenės vertinami kaip neklaužados ir keistuoliai. Užbėgant už akių - tos grupės kritikuojamos ne dėl jų veiklos. Tikroji neapykantos priežastis - jų mestas iššūkis visuomenės primestam gyvenimo būdui.

Pažvelkite į Vilnių mūsų akimis - vienas savaitgalis su svečiais iš dviejų sostinių: Maskvos ir Rygos. Padraikos nuotraukos be pasakojimo - bendram įspūdžiui perteikti pilnai užteks. Taip leidžiame laiką mes, laisvi nuo išankstinių įsitikinimų ir stereotipų žmonės.

Pradžioje pasivaikščiojome po Vilniaus požemius

Vilniaus požemiai

Naujininkų kolektorius

Naujininkų kolektorius

Senojo kolektoriaus atkarpa, pasimetusi kažkur giliai giliai

Senojo kolektoriaus atkarpa

Kolega, pozuoja prie seno mūro

Kolega prie seno mūro

Nauji plastikiniai vamzdžiai

Nauji vamzdžiai

Nauja kolektoriaus dalis

Nauja kolektoriaus dalis

Savanorių kolektorius, su savo neįprasta trikampe forma

Savanorių kolektorius

Kolega

Savanorių kolektorius ir kolega

Geležinkelio tunelis - jame vasarą dar galima apsilankyti, nežadinant šikšnosparnių. Dar neseniai jo fasadas pasipuošė nauja marmurine lentele.

Didžiulis tunelis atrodo taip

Panerių geležinkelio tunelis

Požemių dievas

Požemių dievas

Civilinės gynybos sistemos likučiai - nors nieko ypatingo, bet dar yra į ką pažiūrėti

Civilinės gynybos likučiai

Ventšachta pasitinka savo tamsumu

Ventšachta

Slėptuvių įranga

Slėptuvių įranga

Kolega ir AI2 vaistinėlės

Kolega ir vaistinėlės

Religinė atmosfera - nuo jos niekur nepabėgsi

Apleista religija

Ir daug seno vizitiečių vienuolyno skliautų

Vienuolyno skliautai

Pavalgyti galima Burbiškių techniniame divizione

Vakarienė Burbiškėse

Maistą galima pasigaminti patiems

Maisto gaminimas

Palaipioti galima taksi parke - seniai žinoma vieta

Taksi parkas

Ir dar kelios akimirkos

Gamykla

Buvęs Commune Art

Commune Art

Reklamos bokštelis - ne stogas, bet įspūdį palieka

Reklamos bokštelis

Kolega, viršuje

Kolega

Lazdynai iš viršaus - senas geras stogas

Lazdynai iš viršaus

Šeškinė

Šeškinės stogai ir kolega

Parodyti Vilnių - ne problema

Parodyti Vilnių

Gražus povakario dangus

Šeškinės stogai

Vakarą galima praleisti ant stogo Žirmūnuose

Stogas Žirmūnuose

Temstantis Vilnius pasitinka savo šviesomis

Žirmūnų stogai

Matosi daugiabučiai

Žirmūnų daugiabučiai

Sankryža

Sankryža

Sutemus dar galima sulaipioti ant Sporto rūmų

Sporto rūmų stogas

Kolega

Kolega

O čia - pats Arfos viršus, kur galima pakliūti tik su virvėm

Arfos viršus

Ant pasaulio krašto

Ant pasaulio krašto

Šanchajus ir jo medinukai

Šanchajus

Greta verda statybos

Verda statybos

Europos dangoraižis

Europos dangoraižis

Finalui - Kongresų rūmų stogas

Kongresų rūmai

Bei Gedimino pilies bokštas nelegaliai - simboliška kelionės pabaiga

Gedimino pilies bokštas nelegaliai

Toks tas Vilniaus centras

Vilniaus centras

Finalizuojant - išdrįskite gyventi kitaip, galvodami savo galva, atsisakydami primestų stereotipų. Nebijokite svetimų žmonių nuomonės, įveikite savo baimes, tinginį bei komformizmą. I dare you - išeiti iš namų ir sužinoti ką nors naujo apie savo miestą. Aš garantuoju, jums tai tikrai patiks.

Daugiau straipsnių

Komentarai

  1. Edva parašė:

    Saunios nuotraukos, siulyciau panauduoti jas, pvz. : kalendoriukams.

    Jei nepaslaptis, siame straipsnyje panaudotos bunkeriu/sleptuviu nuotraukos ira is jusu jau viesintu bunkeriu/sleptuviu?

    1. Pamiršta.lt parašė:

      Kai bus finansinių rėmėjų - bus ir atvirukai. Kol kas pageidaujančių mokėti pinigus nėra.
      Dėl nuotraukų - kai kurios iš viešintų, kai kurios iš ne.

    2. Kivis parašė:

      Įdomus tekstas, patiko mintys. Ir šiaip, ir todėl, kad labai pažįstamas jausmas. Nuolatinis komercinės, „vitrininės“ miesto pusės brukimas ragina ieškoti to, ko rutininėje erdvėje jau seniai nebėra, arba pasitaiko itin retai. Atsitveri nuo likusio pasaulio - tik tu ir tavo požemis / stogas - ir šiek tiek gaili tų, kurie praleidžia tiek daug to, kas yra taip arti.

    3. pranciskus sliuzas parašė:

      grazu

    4. Vladas parašė:

      Labuka, sudominot mane visai. Tureciau toki pasiulima o kaip del ekskursiju vedimo?
      Smagu butu su jumis pasikarstyt butu ka prisimint ir jum ir mum. Poto ir atsilygintume su malonumu...
      😉

      1. Pamiršta.lt parašė:

        Ekskursijų tikrai nevesiu. Jum bus ką prisiminti, man - papildomi rūpesčiai.

      2. Edva parašė:

        Noreciau paklausti, apie nuotraka "Kojos ir dėžės", tai tokia didele sleptuve, ar tiesiog pastatas?

        1. aas parašė:

          kaip patekti i sita tuneli?

        2. OnTheRoofs parašė:

          Ar negalėtumet tiksliai rašyti kur kas randasi? Labaj norečiau ten apsilankyti..

Komentuoti: Edva Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *