Yra tokių kampelių Vilniuje, kur paprastas žmogus retai užsuka. Dažnai jie būna visai netoli centro, kaip kad ši specialioji mokykla, kurią lankėme praeitais metais. Šiandien pasidairykime po dar vieną tokią pamirštą vietą - šįkart Markučiuose, tokią nuošalią, kad netgi gatvė vadinasi simboliškai - "Pakraščio". Aš tą rajoną prisimenu gerai - studijuojant ten dažnokai lankiausi tvarkyti automobilį. Gatvė, per kurią ten įvažiuodavau, buvo tokia išdaužyta ir duobėta, kad vietiniai juokaudavo, jog servisai ten įsikūrę neatsitiktinai.
Žinoma, šitai buvo seniai, dabar Markučiai tvarkosi septynmyliais žingsniais. Gentrifikacija padarė savo - kraterių pilna gatvė jau išasfaltuota, keli ten buvę pramoniniai pastatai - nugriauti, vietoj jų dabar stovi modernūs loftai su trim eilėm sugrūstais gyventojų automobiliais. Net katilinė, į kurios kaminą lipome atrodytų dar visai neseniai, jau nugriauta ir jos vietoje jau dygsta kažkokie pamatai. Matyt, ilgainiui rajone gyventojų tik daugės. Kaip daugės ir tų gyventojų automobilių, kurių jau dabar nelabai yra kur statyti.
Mus čia sudominęs pastatas yra pačioje gatvės pabaigoje, akligatvyje, prie gyvenamojo namo ir jo stovėjimo aikštelės. Jis buvo įkurtas 7 dešimtmečio viduryje, kada buvo nuspręsta į čia perkelti "Elfos" magnetofonų konstruktorių biurą su konstravimo korpusu ir eksperimentine baze, atokiau nuo miesto triukšmo. Tikėtina, kad vėlyvojo sovietmečio magnetofonų "Elfa-332 stereo" ir "Elfa-201 stereo" konstrukcijos gimė būtent čia. Vėliau čia buvo įsikūrę daug įmonių, tarp kurių - Silbeta, Moki-veži (kurio pavadinimo iki šiol nesuprantu) ir kitos.
Dabar konstravimo biuras atrodo štai taip
Įvažiavimas ir apsaugos postas naujų loftų fone
Įvažiavimą puošia elegantiška apsaugos posto būdelė
Visa teritorija
Įėjimas
Viduje - tokia apleista erdvė
Iš esmės, toks nedidelis šiukšlynėlis
Paprastai tokiose vietose net netraukiu fotoaparato
Na, bet kadangi Vilniuje faktiškai nieko naujo nebeliko, tai sueis
Pirmame aukšte buvo įsikūrusios kažkokios smulkios įmonės
Nuo jų čia liko visokios knygos, buhalterinė medžiaga
Kažkokie baldų likučiai
Knygos
Albumai
Viename iš pastato sparnų yra įrengta pirtis. Net nežinau, iš kur atsirado ta pirčių mada, bet jos dabar įrengtos pusėje slėptuvių, dažniausiai, nenaudojamos. Gal 90-tais čia buvo kažkoks statuso dalykas?
Dušinė
Pirtis
Greta - patalpa su židiniu
Truputis kičo
Štai tokios patalpos
Arba tokios
Per langus matosi vinguriuojanti Vilnelė
Paskutiniame aukšte - didelis cechas
Pora tuščių patalpų, greta
Nusileidimas į apačią
Dar niekada nesu matęs tokios rakinimo konstrukcijos - spyna apsauganti kitą spyną
Sovietinės spintelės
Čia, beje, autentika - išliko rusiški užrašai
Patalpos
Pirmame aukšte - dar vienas cechas, su dabar užkaltais langais. Labiausiai man patiko tai, kad jame ant kiekvienos į išorę atgręžtos kolonos pusės yra pakabinta po daviklį. Dabar niekas neveikia.
Cechas
Pasidariau autoportretą tarp kolonų
Prie jo - dar keli techniniai kambariai
Laiptai veda į niekur, antras aukštas jau išardytas
Čia - dar toks sandėliukas
Vo kaip krūtai
Telefonas
Pabaigai - maža juokinga mašinėlė Fiat 123p, gaminta Lenkijoje nuo 1973
Buvo labai populiari savo laiku
Praviros durys
Salonas, pabaigai
Ačiū už dėmesį.
Po savaites masineles turbut jau nebebus 😀
Aišku gal nėra ideali vieta, bet nemanau, kad reiktų taip aiškiai nurodyti koordinates kurias galėtų susirasti kas nori.
tik nesenai radu Jūsų saitą. Labai įdomu, kaip norėtūsi pasivaikščioti..gerų daiktų randate, turiu galvoje Normato knygas :), bet matyt šiurpas eina tokiuose pastatuose, gali išdygti prieš akis "gyventojai", o tada jau kiek kojos neša...
o Vilniuje gal dar yra kokių nesenai apleistų įdomių objektų? Lauksiu sekančių fotosesijų:)
O kartais ten ne Fiat 126p? Nes man atrodo, kad Fiat 123 modelis neegzistuoa
"nesu matęs tokios rakinimo konstrukcijos" - pas senelius garaže tokia pat, tai sakyčiau tradicinė :D. Saugo uogienes, vinis ir sovietinius dviračius. Labai užpisa.
Kaip gaila kad nugriovė jau ši pastata :/