Šiandien pasistengsiu atitrūkti nuo urbanizmo ir sugrįžti prie Vilniaus ir jo istorijos. Bandysiu sistemingai aprašyti dar vieną jo istorijos dalį - lenkų gynybinį žiedą. Rašydamas straipsnį bandysiu vadovautis tik patvirtinta informacija - užtenka gandų ir legendų.
Šio žiedo atskiri komponentai daugumai vilniečių bus pažįstami. Būtent jam priklausė tie požeminiai "bunkeriai" Šilo gatvėje, prie Saulės slėnio, geresniu oru traukiantys krūvą žmonių. Taip pat, būtent šios sistemos dalį dabar galima pamatyti prie Pučkorių atodangos ir būtent į juos už didelius pinigus vedžioja ekskursijas įvairios pramogų agentūros. Žodžiu - visa informacija, kurią čia pamatysite, bus jau žinoma. Vienintelis šio straipsnio tikslas - sudėti viską į vieną vietą, kad nereikėtų, norint susidaryti bendrą vaizdą, šokinėti nuo vieno straipsnio prie kito. Apžvelkime šias temas.
Turinys
Kalbėsime apie..
Ilgai dvejojau dėl pjūvio, per kurį šį gynybinį žiedą reikėtų pateikti. Juk lenkmečiu Vilniuje buvo labai daug ko pristatyta, visko man neužtektų kantrybės aprašyti, o jums - noro vienu ypu perskaityti. Gynybinio žiedo dalimi buvo laikomi ir Vilniuje dislokuoti kariniai daliniai, ligoninės ir net kapinės. Pažvelkime į šią schemą, paimtą iš knygos "XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje", kuria rašydamas reportažą besivadovausiu - viskam paminėti tikrai neužteks vietos.
Lenkų gynybinio žiedo kariniai objektai Vilniuje
Todėl galiausiai nusprendžiau - kalbėsiu tik apie tuos gynybinio žiedo komponentus, kurie yra išlikę iki dabar. Kitaip tariant - kuriuos kiekvienas gali nueiti ir apžiūrėti. Į straipsnį perkėliau visas nuotraukas iš seniau rašytų straipsnių - į daugumą vietų tiesiog neturėjau laiko keliauti pakartotinai. Senus straipsnius, kuriuos kažkada buvau rašęs apie atskiras žiedo dalis, iš puslapio pašalinu - čia viską aprašysiu daug plačiau ir išsamiau.
Istorija
Pradėkime nuo trumpos istorijos. 1922 metais, Lenkijos generalinis štabas, išaugus Sovietų puolimo rizikai, nutarė fortifikuoti Vilnių, iki tol visiškai netvirtintą ir strategiškai neapsaugotą miestą. Po ilgų, beveik metus laiko trukusių diskusijų, buvo nuspręsta miestą įtvirtinti iš visų pusių, be kovinių bunkerių su ugnies taškais, įrengti ir amunicijos sandėlius, juos sujungiantį siaurą geležinkelį, tiltus, kelius, daryti kitus logistikos ir infrastruktūros tobulinimo darbus. Kadangi tokio masto darbų Lenkijos kariuomenė imtis galimybių neturėjo - trūko techninių darbuotojų, architektų ir statybinių įrankių, jie buvo patikėti vykdyti privačioms įmonėms. Taip 1923 metų spalio 17 dieną buvo pasirašyta pirmoji žinoma sutartis - "T. Szopa i K. Zimmerman" įmonei buvo pavestos penkių bunkerių Vilkpėdėje ir dviejų gynybinių bunkerių, prie tuometinio Vilniaus - Polocko kelio (dabartinės Kojelavičiaus gatvės), statybos.
Tačiau, kaip tai bebūtų keista, laiku statybų Lenkija pabaigti nespėjo - 1939 metais Sovietų kariuomenė sėkmingai įžygiavo į Vilnių, iš tos pačios krypties, iš kurios buvo labiausiai to tikimasi - nuo dabartinės Baltarusijos pusės. Remiantis šaltiniais, didesnio pasipriešinimo miesto prieigose Raudonoji armija nepatyrė - amunicijos sandėliai ir koviniai bunkeriai buvo užimti be didesnių nuostolių. Kodėl tokia šalis kaip Lenkija, net per 17 metų nespėjo įrengti, palyginus, nedidelio miesto fortifikacijos sistemos? Čia galima įvardinti kelias pagrindines priežastis.
Pirmiausia - pilnai užbaigtos miesto gynybos koncepcijos tiesiog nebuvo. Dažni pasikeitimai kariuomenės vadovybėje kišo pagalius į ratus fortifikacijos statyboms - kiekviena kariuomenės naujai paskirta statybų vadovybė, dažnai net neturinti patirties fortifikacijoje (tarkime, 1923 metais už Vilniaus miesto fortifikaciją tapo atsakingas laivyno karininkas majoras Marianas Romeyko, neturėjęs jokio supratimo apie statybos inžineriją) reikalavo koreguoti bunkerių paskirtis, kaip jiems atrodė reikalinga.
Kvalifikuotų inžinierių ir statybininkų stoka. Tai kartais, be jau įprastomis tapusių situacijų, kai dėl netinkamai paskaičiuoto betono ir armatūros santykio sienos suskilinėdavo ar nuo sunkių dėžių su amunicija įlūždavo patalpų grindys, iššaukdavo ir daug didesnius kuriozus - visuose požeminiuose statiniuose oro ventiliacija beveik nefunkcionavo, o požeminis kompleksas Vilkpėdėje, "pamiršus" jame įrengti drenažo sistemą, jau po kelių metų stovėjo tuščias ir užpiltas vandeniu. Ir tokį prastą darbų organizavimą papildomai apsunkindavo nesibaigiantys teismai dėl Lenkijos kariuomenės finansinių įsipareigojimų darbų atlikėjams.
Tiesa, iki 1925 metų tiek antžeminiai, tiek požeminiai amunicijos sandėliai buvo galutinai užbaigti, aptverti dviguba spygliuotos vielos tvora, įvestas teritorijos apšvietimas. Siaurojo geležinkelio, numatyto pirminiame projekte, buvo nutiesta tik dalis, pietinė atšaka, turėjusi sujungti požeminius amunicijos sandėlius Rasose su Šilo gatvės atkarpa, taip ir nebuvo pastatyta. Kovinių bunkerių sistema nebuvo pabaigta net ir strategiškai svarbiausiose miesto prieigose.
Gynybinio žiedo struktūra
Gynybinį žiedą, be kariuomenės dalinių, ligoninių ir ryšių, kurių šiandien neaptarinėsime, sudarė šie pagrindiniai komponentai. Didesnę jų dalį dar galime pamatyti savo akimis.
Keturi antžeminiai amunicijos sandėlių kompleksai - Burbiškių miške, Vingio parke, Saltoniškėse ir Antakalnyje, prie dabartinės Žolyno gatvės - greičiausiai, vieno aukšto plytiniai pastatai, aukštais dvišlaičiais šiferiu dengtais stogais, kai kuriose vietose net pagrąžinti kolonomis ir piliastrais, papildomai apsaugoti nuo sprogimo bangos supiltais žemių pylimais iš trijų pusių. Kiekvienas iš keturių kompleksų, turėjo savo atskirą amunicijos rūšiavimo punktą ir didelį priešgaisrinį šulinį. Dabar iš viso to yra belikę tik pylimai ir vienoje-kitoje vietoje išlikę 5mx15m arba 5mx6m dydžio pamatai.
Keturi požeminiai amunicijos sandėlių kompleksai - daugelio klaidingai daugelio vadinami tiesiog bunkeriais - Vilkpėdėje, Šnipiškėse, Antakalnyje ir Rasų gatvės pabaigoje - po du įėjimus turintys, vieno arba dviejų aukštų masyvūs požeminiai įrengimai, statyti po penkis.
Koviniai bunkeriai - sugrupuoti į 12 pasipriešinimo centrų, iš kurių suspėtas, nors ir dalinai, pastatyti tik vienas - 4 požeminių įrengimų kompleksas prie Pučkorių atodangos, saugantis Vilniaus miestą iš labiausiai pažeidžiamos krypties - Vilniaus-Polocko kelio, dabartinės Kojelavičiaus gatvės. Kiti pasipriešinimo centrai turėjo Vilnių supti žiedu, dengdami visas strategiškai svarbias miesto arterijas, požeminiuose ir antžeminiuose sandėliuose saugomos amunicijos pagalba leidžiant net visiškai apsuptam ir nuo aplinkos izoliuotam Vilniaus miestui savarankiškai gintis nuo 3 iki 5 savaičių.
Siaurasis geležinkelis - 600 mm pločio geležinkelio linija, einanti per Burbiškes, Vingio parką, Žvėryną, Šnipiškes, per Šilo tiltą į Antakalnį ir Turniškes, kurios pėdsakų dabar jau niekur nesurasi. Tiesa, pirminiuose planuose turėjo būti nutiesta dar viena atkarpa, jungsianti Rasų bunkerius su geležinkeliu Šilo gatvėje, bet dėl dabar nežinomų priežasčių, nutiesta taip ir nebuvo.
Žemėlapis
- Mėlyna I raidė - išlikusios antžeminių sandėlių liekanos
- Raudonas šauktukas - neišlikę antžeminiai sandėliai
- Žalias žymeklis - išlikę požeminiai sandėliai
- Geltonas žymeklis - neišlikę požeminiai sandėliai
- Violetinis žymeklis - išlikę koviniai bunkeriai
- Mėlyna linija - sandėlius jungęs siaurasis geležinkelis
Antžeminiai sandėliai
Pasakojimą pradėsime nuo antžeminių sandėlių, kurių statyba buvo pabaigta pirmuoju statybų etapu, 1923-1925 metais. Nors pastatų išvaizdos fragmentų nėra išlikę, yra žinoma, kad sandėliai buvo statyti iš geltonų plytų, nudažyti baltai, dengti blizgančia skarda arba baltu šiferiu, dėl ko vėlesni sandėlių maskavimo darbai iš karto neteko prasmės - žvalgybiniai lėktuvai juos nesunkiai pastebėdavo net iš po kelių maskuojančių sluoksnių. Nors pagal pirminius planus, sandėliuose turėjo sutilpti virš 120 vagonų amunicijos, dėl konstrukcinių klaidų kai kurių sandėlių eksploatuoti buvo iš viso neįmanoma. Kompleksai buvo pastatyti Vingio parke, tuo metu buvusiame tiesiog gūdžiu mišku, Saltoniškėse, Antakalnyje ir Burbiškių miške. Apžvelkime juos detaliau.
Antžeminių sandėlių kompleksas Vingio parke
Pirmasis antžeminių sandėlių kompleksas buvo pastatytas Vingio parke. Šių sandėlių liekanas pastebėti nesunku, einant asfaltuotu keliuku, nuo Vingio parko estrados iki Geležinio Vilko gatvės. Dirbtiniai sandėlius supę pylimai iš karto krenta į akis.
Sandėlių liekanos Vingio parke
Kaip matome, liko daugiausiai tik pylimai ir kelios mažareikšmės nuolaužos. Vieta per daug vieša, kad čia būtų galima tikėtis pamatyti kažkokių istorinių likučių.
Vingio parko kompleksas
Antžeminių sandėlių kompleksas Saltoniškėse
O čia likučių daug daugiau. Tiek pylimai, tiek patys pamatai - labai gerai išsilaikę. Sandėlių išdėstymas primena statų trikampį, taip, kaip matosi šiame plane.
Kompleksas Saltoniškėse
Pasivaikščiojus miškelyje juos nesunku surasti ir apžiūrėti. Šie pamatai, ko gero, bus lengviausiai identifikuojami iš visų antžeminių sandėlių pamatų.
Pamatai šiandien
Šaltiniai sako, kad be pamatų Saltoniškėse dar turėjo būti apvalaus priešgaisrinio šulinio liekanos, bet mes jo niekaip nesuradom. Jei kam nors iš skaitytojų tą padaryti pavyks - rašykite, straipsnį papildysiu.
Antžeminių sandėlių kompleksas Antakalnyje
Čia sandėlių liekanos buvo kone lengviausiai surandamos - pirmoji jų eilė yra išsidėsčiusi prie pat dabartinės Žolyno gatvės, nuo 1-ojo troleibusų parko iki Kraujo centro, kurio statybų metu antros eilės paskutinio sandėlio liekanos buvo galutinai sunaikintos. Antroji eilė - miškelyje, už keliolikos metrų nuo pirmosios, palipus aukštyn takeliu, nesunku surasti ir ją.
Kompleksas Antakalnyje
Pasivaikščiojus miškelyje, visus sandėlių pylimus pavyko surasti be didesnių problemų. Dalis jų matoma net nelendant į mišką, nuo gatvės ir nuo šaligatvio.
Sandėlių liekanos Antakalnyje
Antžeminių sandėlių kompleksas Burbiškėse
O čia, deja, surasti nieko nepavyko. Pirmiausiai, dėl to, kad šis rajonas tiek lenkų-sovietų, tiek sovietų-vokiečių karo metu buvo stipriai nukentėjęs, taipogi ir dėl to, kad sovietmečiu sandėlių vietoje buvo įkurtas Vilniaus PLG brigados techninis divizionas - vieta, kur aptarnavimui būdavo gabenamos Vilniaus priešlėktuvinės gynybos raketos žemė-oras.
Sovietų kariškiai teritoriją dar VI dešimtmetyje perstatė iš pagrindų, todėl dabar ką nors teigti vienareikšmiškai jau nebeįmanoma. Bevaikštant sovietinių griuvėsių apsupty, radau kelias vietas, kurios gal iš dalies ir buvo panašios į lenkų sandėlius supančius pylimus, bet tai kuo sėkmingiausiai galėjo būti tiek sovietų apsauginiai pylimai, tiek net natūralūs reljefo nelygumai. Žodžiu - jei norite, paieškokite patys, jų dislokacijas sužymėjau šiuolaikiniame žemėlapyje. Jei ką surasite - rašykite komentaruose.
Kompleksas Burbiškėse
|
Čia galime pabaigti nuobodžią vaikščiojimo ir pamatų ieškojimo dalį ir pereiti prie daug įdomesnės gynybinio žiedo dalies - požeminių amunicjos sandėlių, liaudyje vadinamų tiesiog "lenkų bunkeriais".
Požeminiai sandėliai
Požeminiai kompleksai - daug įdomesni. Jie buvo įrengti taip pat keturi - Antakalnyje (Šilo gatvė), Rasose (Rasų gatvės gale), Šnipiškėse (Šeškinės kalno papėdėje) ir Vilkpėdėje. Kiekviename komplekse buvo po 5 sandėlius, keturis - vienaaukščius ir vieną dviaukštį, su laiptine ir liftu, skirtu amunicijai gabenti per aukštus. Kiekvienas bunkeris turėjo po du įėjimus, virš kiekvieno įėjimo esančią ventiliacijos angą puošė Lenkijos herbas - erelis, naguose laikantis vainiką. Bunkerių patalpas supo siauras koridoriukas, skirtas vėdinimui ir sprogimo smūgio sugėrimui. Taip pat, jo sienose esančiose angose būdavo tvirtinamos žibalinės lempos, skirtos apšviesti sandėlių patalpas. Amunicija į bunkerių vidų keliaudavo siaurais geležinkelio bėgiais. Sukamųjų diskų, įmontuotų visuose posūkiuose, dėka, vežimėliai galėjo įvažiuoti į visas bunkerio patalpas, kur iškrauta amunicija būdavo keliama ir kraunama ant plačių medinių arba gelžbetoninių lentynų.
Dviaukščio bunkerio schemos, braižė Jerzy Sadowski
Požeminių sandėlių kompleksas Šnipiškėse
Aptarkime visus šiuos kompleksus iš eilės. Šis amunicijos kompleksas - labiausiai pamirštas, nors ir nepelnytai - dėl patogios strateginės padėties jį, ko gero, lengviausia aplankyti. Iš tiesų, važiuojantys Geležinio Vilko gatve, retai kada pagalvoja, pro kokius įtvirtinimus jie važiuoja. Štai taip jie yra išsidėstę kelio atžvilgiu - rudenį, pirmųjų dviejų bunkerių, nuo gatvės sunku nepastebėti.
Šnipiškių kompleksas
Apžvelkime kompleksą iš arčiau. Kelios šios nuotraukos - darytos 2011-tais metais, kelios - dabar, ruošiant šį reportažą. Nuotraukos darytos keliuose bunkeriuose, fiksuojant įdomiausius momentus.
Įėjimai į bunkerį - įkasti kalno šlaite
Vienas iš įėjimų
Lenkų herbo dalis - vainikas, kurį naguose laikė erelis
Įėjimas į dviaukštį bunkerį, su sovietmečiu sumūrytu priestatu
Nuo įėjimo veda siauras koridorius prie patalpų
Bėgiai ant žemės, vagonetei stumdyti
Prie kiekvieno pusūkio - besisukantis žiedas
Viena iš amunicijos saugojimo patalpų
Žiūrint į išėjimą
Pagrindinis koridorius, greta amunicijos patalpų
Kairėje - sandėlių patalpos
Laiptai iš antro aukšto į pirmą, dalinai užpilti smėliu
Skliautuotos bunkerio lubos
Panašu į ventiliacijos sistemą
Išėjimas
Požeminių sandėlių kompleksas Rasose
Dar prieš kurį laiką tai buvo geriausiai išsilaikę lenkų bunkeriai iš viso gynybinio žiedo - galbūt dėl savo nuošalios vietos, o gal ir dėl to, kad jie buvo saugomi greta įsikūrusio prabangaus namų kvartalo apsaugos. Čia buvo galima surasti autentiškas metalines duris, saugančias amunicijos patalpas, betonines lentynas, kurios dėl kažkokių priežasčių nebuvo nugriautos sovietmečiu, perstatant patalpas, ir net beveik sveiką lenkų herbą - erelį, puošusį vieno iš bunkerių įėjimą.
Rasų kompleksas
Dabar šie bunkeriai - įkomponuoti į prabangų gyvenamąjį kvartalą "Rasų namai". Juos apžiūrėti galima susitarus su įvažiavimą saugančiu sargu.
Naujas gyvenamasis kvartalas
Vienas iš namų
Namas ant sijų ir bunkeris
Sandėlis iš arčiau
Atkurtas lenkų erelis
O taip jie atrodė prieš 2014 metais prasidėjusius statybų darbus. Nuotraukose - daugybė autentiškų detalių - nuo herbo likučių iki autentiškų durų ir lentynų, amunicijos saugojimo patalpose.
Bunkeriai Rasose
Iš kitos pusės
Herbo likučiai
Betoninės lentynos patalpoje
Koridorius
Liftas, skirtas kelti amuniciją į antrą aukštą
Stelažų numeracija - sovietmečiu atsiradę užrašai
Požeminių sandėlių kompleksas Vilkpėdėje
Iš šio bunkerių komplekso dabar yra išlikęs tik vienas bunkeris, vietinių gyventojų naudojamas kaip sandėlis. Ir nors informacijos apie sandėlių griovimą niekur neradau, nuvažiavus į vietą, kitų bunkerių surasti man nepavyko. Galbūt, apieškojus miškelį, bus galima surasti ir daugiau komplekso likučių? Rašykite, jei ką nors surasite.
Vilkpėdės kompleksas
|
Požeminių sandėlių kompleksas Šilo gatvėje
Na, apie šiuos bunkerius daug pasakoti nereikia - juos jau kiekvienas save gerbiantis vilnietis ir taip žino. Tai, be abejonės, - labiausiai žinomi lenkų gynybinio žiedo objektai, nei išore, nei vidumi per daug nesiskiriantys nuo jau aptartų bunkerių Rasose ir Šnipiškėse, tik dar mažiau autentikos - sudėtos grotos ir durelės, kurių ten niekada nėra buvę, renovuotame bunkeryje - improvizuotai išbalintos sienos ir sustatyti suolai. Asmeniškai man Rasų gatvės kompleksas, autentikos prasme, paliko kur kas didesnį įspūdį.
Šilo gatvės kompleksas
Bunkeriai Šilo gatvėje
Ties šiuo kompleksu baigiame su kalbėti apie amunicijos sandėlius ir pereiname prie paskutinės, pačios įdomiausios straipsnio dalies - lenkų kovinių bunkerių, kuriuose yra ne kur ne tik pasivaikščioti, bet ir pašliaužioti.
Koviniai bunkeriai
Koviniai bunkeriai, išsidėstę abiejose kelio į Naująją Vilnią pusėse, yra jau šiek tiek pažįstami vilniečiams. Tačiau, dauguma jų žinos tik vieną, lankymui paruoštą bunkerį prie Pučkorių atodangos, nors jis toks komplekse buvo ne vienas ir ne pats įdomiausias.
Pučkorių kompleksas
Viso jį sudaro keturi požeminiai įrengimai: pirmasis buvo įrengtas prie pat Pučkorių atodangos, antrasis - miškelyje tarp Pučkorių atodangos ir Kojelavičiaus gatvės, trečiasis ir ketvirtasis - gilyn į mišką, tiesia linija nuo Pučkorių atodangos, link Antakalnio ir Šilo gatvės.
Aptarkime juos visus paeiliui. Kadangi Google maps prie žymeklių nemoka parašyti pavadinimų, juos numeruokime nuo kairės į dešinę - kairiausias, prie pat Pučkorių atodangos esantis bunkeris bus pirmas, dešiniausias - ketvirtas.
Pirmasis bunkeris
Pirmąjį bunkerį sudarė patalpa kareiviams, 30 metrų ilgio tuneliu sujungta su atvira kovos pozicija, pritaikyta sunkiajam kulkosvaidžiui, montuojamam ant masyvaus gelžbetoninio pagrindo. Jo šone palikta niša buvo skirta dėžėms su amunicija. Pozicija leido stebėti ir apšaudyti Vilniaus-Polocko kelią iš pietinės pusės, ją juosė spygliuota viela ir papildomi apkasai, kurių dabar jau nebėra išlikę. Kadangi bunkeryje nieko įdomaus nėra, taupydami laiką, judėkime pirmyn. Visus, norinčius jį detaliau apžiūrėti, kviečiu atvažiuoti ant Pučkorių atodangos - ten įrengta informacinė lenta su detalesne informacija.
Pirmojo bunkerio planas, braižė Jerzy Sadowski
Įgulos patalpa, kadaise buvo uždaroma metalinėmis durimis
Sunkiojo kulkosvaidžio (Maxim arba Schwarzlose) pozicija ir niša amunicijai
Antrasis bunkeris
Antrasis bunkeris - labai panašus į pirmąjį, skiriasi tik architektūrinės smulkmenos. Jo kovinė pozicija taip pat apžvelgdavo tuometinį Vilniaus - Polocko kelią.
Antrojo bunkerio planas, braižė Jerzy Sadowski
Įgulos patalpa
Patalpos viduje
Nusileidimas žemyn
Perėjimas į kitą kalno pusę
Kulkosvaidžio pozicija, išlipus
Trečiasis bunkeris
O va trečiasis bunkeris - visiškai kitokios konstrukcijos ir architektūriškai daug pažangesnis - nusausinimo šuliniai, vidinės šaudymo angos, tam atvejui jei į vidų įsiveržtų priešas ir įėjimą apsaugantis labirintas, apsunkinantis slėptuvės užgrobimą artimos kovos atveju - tik dalis jame realizuotų inžinerinių sprendimų. Slėptuvė turėjo net stebėjimo poziciją kalno viršūnėje, į kurią kilo siauras koridorius, dabar dalinai užpiltas smėliu.
Trečiojo bunkerio planas, braižė Jerzy Sadowski
Trečiasis bunkeris iš visų kovinių bunkerių yra labiausiai nukentėjęs. Tiek jo įėjimas, tiek stebėjimo pozicijos koridorius, dabar yra dalinai užpilti smėliu, todėl viduje paprastai nepasivaikščiosi.
Improvizuotas įėjimas, per užverstą šaudymo angą
Dar vienas įėjimas - ne ką paprastesnis
Nusileidus patenkame į įgulos patalpą
Patalpose šonuose - autentiški suoliukų likučiai
Detalės
Iš įgulos patalpos - nusileidimas į koridorių, vedusį link stebėjimo bokštelio
Čia - nebaigta statyti ir užversta atšaka
O čia - prašliaužimas link stebėjimo bokštelio
Prie stebėjimo posto dabar paprastai neprieisi - tunelyje pilna smėlio. Vienintelis būdas judėti pirmyn - šliaužti smėliu 45 laipsnių kampu į viršų, nugara remiantis į tunelio lubas. Tiesa, prašliaužus siaurą atkarpą, patekti į stebėjimo postą jau nebesunku.
Tunelis į stebėjimo postą
Stebėjimo postas, iš vidaus
O taip jis atrodo iš lauko
Ir nors dabar per siaurus langus nieko nesimato - viskas apžėlę medžiais ir krūmais - anksčiau iš šios pozicijos turėjo gerai matytis miesto prieiga.
Ketvirtasis bunkeris
Ketvirtas - paskutinis komplekso bunkeris - pats įdomiausias. Šiame bunkeryje dar visai neseniai buvo galima savo akimis išvysti autentiškas metalinės įėjimo duris, skiriančios stebėjimo posto tunelį su įgulos patalpa. Tunelis, vedantis iš įgulos patalpos išsišakoja, viena jo atšaka keliauja į stebėjimo postą - bokštelį, nesiskiriantį nuo bokštelio trečiame bunkeryje. Kita atšaka, dabar dalinai užpilta smėliu, veda prie kovos pozicijos - įtvirtinto gelžbetoninio DOT'o su šaudymo angomis.
Ketvirtojo bunkerio planai, braižė Jerzy Sadowski
Įėjimas į bunkerį dabar problemų nesudaro. Čia net pavyks viską išvaikščioti beveik neišsipurvinus drabužių - smėlio galima surasti tik ties išsišakojimu. Vidaus patalpų struktūra - panaši į trečiojo bunkerio, su keliais patobulinimais.
Įėjimas
Smėliu užpiltas tunelis, vedantis prie išsišakojimo
Išsišakojimas
Su kolega
Dešinėje - užversta šaudymo anga
Tiesiai - tunelis ir laiptai į stebėjimo bokštelį
Žiūrint iš viršaus
Pasukus į kairę - praėjimas link ugnies pozicijos
Pasukus į kairę ir įveikus pora smėliu užverstų atkarpų, patenkame į DOT'ą - ugnies poziciją. Ugnies pozicijoje - dvi šaudymo angos ir betoninis pamatas sunkiąjam kulkosvaidžiui.
DOT'o viduje
Žvilgsnis atgal
Pamatas kulkosvaidžiui
Ugnies pozicija, išlipus į lauką
Šaudymo anga, per kurią galima išlipti
O čia - stebėjimo bokštelis, kalno viršūnėje
Žodžiu - įdomiausias viso komplekso bunkeris, greičiausiai, statytas vėliausiai iš visų. Nors daug jo niuansų išsiaiškinti dabar jau nepavyks, taipogi nepavyks išsiaiškinti ir jo paskirties gynybinio komplekso kontekste - bunkerį aplankyti tikrai verta.
Išvados
Dabar dedu finalinį tašką, palieku jums galimybę visais pastebėjimais dalintis komentaruose. Tiesa, nepaminėjau daugybės dalykų - nei vietos, nei laiko neužtektų aptarti lenkų siaurąjį geležinkelį, Vingio parke sovietmečiu perdarytą į vaikų geležinkelį, neužteko laiko nuvažiuoti į Turniškes, patyrinėti traukinio linijos pabaigoje lenkų pradėtą statyti elektrinę ir paliesti daug kitų šio gynybinio žiedo aspektų. Galbūt prie šios temos dar grįšiu ateityje. Iki kitų kartų!
Šaltinis
-
Szymon Kucharski. Vilniaus fortifikacija (1919-1940), iš knygos: "XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje".
Įdomiai ir išsamiai, ačiū. Jei Vilkpėdėj buvot užlipę kokius 10 metrų virš įėjimų, gal pastebėjot "unikalumą"? 🙂
Ne, nebuvau pasilipęs. Ką turėjau pastebėti?
Ten vent. šachta (nepralandžiama, panašu ankstyvios sovietinės konstrukcijos), matyt vėliau "taisė" ventiliaciją. Nebuvau pastebėjęs tokių pataisymų kitose tarpukario lenkų objektuose. Tai gali būti patvirtinimas vienos vietinės urban legendos, kad sovietų laikais ten buvo įkurta požeminė gamykla. Kita legenda sako, kad vienas iš tų arsenalų buvo pilnas senų sprogmenų ir jį norėjo susprogdinti, bet kažkas nepavyko ir nusprogo užtaisai tik prie įėjimų, o visas kitas turtas ten taip ir guli iki šiol. Nežinau kiek tai tiesa, bet pačio pirmo arsenalo (iš kairės) įėjimas panašus į susprogdintą. O gal nuo senatvės sugriūvo per pus 🙂
Dabar pažiūrėjau Šnipiškėse irgi pristatė vent. šachtą. Matyt klydau, nevermind
Šnipiškėse tame "bunkeryje", kur sovietai įrengė ventiliacinę šachtą, buvo civilinės gynybos (graždanskaja oborona) slėptuvė, įrengta po karo. Slėptuvėje buvo privaloma oro valymo ir ventiliacijos sistema, taęiau sovietiniai specialistai, ją įrenginėdami, pažeidė lenkų puikiai įrengtą hidroizoliaciją. Kiti sandėliai iki šiol pavyzdingai sausi, o tame pro naująją ventiliaciją sunkiasi gruntiniai vandenys, ant grindų bala. Beje, siūlyčiau atkreipti dėmesį į vandens nuleidimo nuo kalno sistemą - sandėliai buvo statomi prie kalno šlaito ir vėliau užpilti smėliu bei apželdinti, o šlaitai išgrįsti lauko akmenimis, suformuojant vandens nubėgimo griovelius. Tiek metų praėjo, tiek pavasarių ir liūčių, o kauburiai aplink įėjimus kaip nauji.
Perskaicius straipsni kilo siokiu tokiu neaiskumu.
Vingio parke netoli stadiono giliai krumuose kadaise buvau surades kvadratene duobe 0.5metro gylio, kas tai galetu buti? gal partizanu sleptuve?
Kalbejai apie anzeminius sandelius su kolonomis kartais ne tokios: http://postimg.org/image/5rbhxk0zx/
Ant seskines kalvos suradau rusiuka jo senos pastatitos is akmenu(apacioje) ir plitu(virsuje), o stogas is betono, nuo ko jis galetu buti?
Kodel nepazimejai cia esancias "liekanas" :54.699884, 25.354127 (einant aplink sios vietos keliu)?
Atsakant į klausimus.
1. Duobė prie Vingio stadiono - sunku pasakyti, gali būti bet kas. Bet kad partizanų slėptuvė - labai stipriai abejoju. Reikėtų gal nuotrauką pamatyti, gal iš ten eitų kažką daugiau pasakyti.
2. Sandėlių ir jų kolonų nuotraukų nėra, todėl sunku kažką spręsti, bet labai abejoju, kad tai yra kolonos likučiai. Kur ta detalė buvo rasta? Panagrinėčiau.
3. Pastatukas ant Šeškinės kalvos - neturiu žalio supratimo. Tikriausiai su lenkų bunkeriais tai niekaip nėra susiję.
4. Kaip jau atsakiau Giedriui viršuje, nėra jokių įrodymų, kad tai buvo lenkų gynybiniai įrengimai. Informacijos apie juos neradau jokios, jokiame istoriniame šaltinyje jų surasti man nepavyko. Yra nuomonių, kad ten buvo įrengta lenkų laikų šaudykla, bet vėlgi, jokios konkretikos, viskas gandų lygyje.
2. Kazkur cia: 54.706467, 25.257771 , prie apaugusiu betono nuolauzu(kalneliai),
Dar man neiskus cia esancios lekanos: 54.707431, 25.264878 (prie laiptu), pastato likuciai ir duobe "su ivaziavimu".
3.Ne pastatukas o keli rusiukai tik vienas is ju islikes, as galvoju, kad tai buvo namo rusiai.
Na aš, deja, nesu suklasifikavęs visų griuvėsių ir liekanų Vilniaus rajone ;D
Tam ira knygos, o paciam viska suklasifikoti neimanoma.
Galvojau, gal zinosi is kaskokiu uzrasu, kaska panasaus matei. Tiesiog noriu, kad kazkas pagristu, arba paneigtu mano informacija.
3. Del rusiuku, panasius maciau prie Rasu kapiniu, bet je ira ikasti kalneliuose.
Galiu atsayti vienareikšmiškai: visi neaiškūs objektai ant šeškinės kalno yra paprasčiausi garažų rūsiai. Prieš pradedant stadiono statybas ten buvo geležinių garažų masyvai, kuriuos prasidedant statyboms panaikino.
Kiek prisimenu tuose vietose kur dabar rusiai ira like nebuvo garazu, beto tokius rusius nestate po geleziniais garazais.
Dėl Rasų g. statytojo puslapyje 18 ir 22 nuotraukos. Panašu, kad "integruos". http://www.contestus.lt/?page=projektai&vaizd...
i panasu bruda buvau ilindes 🙂
kaip suprantu cia dar vienas is Vilkpedes komplekso sandeliu http://www.skelbiu.lt/skelbimai/nuomojamos-130-kv...
Sveiki! Man labai patiko Jūsų straipsniai apie bunkerius ir beskaitydama juos prisiminiau įdomių nutikimų iš vaikystės. Puse savo gyvenimo gyvenau Šnipiškėse, Krokuvos gatvėje. Pamenu, kai atvažiuodavo vyrai iš vandentikio su planais ir schemomis, nesuprasdavo iš kur pas mus vanduo, nes pagal planą jo neturėtų būti. Jie leidosi į kanalizacijos šulinį ir atrado įdomių dalykų, pavyzdžiui, šviesos kabeliai. Dar daugiau, tėvai besodindami augalus iškasė arką iš raudonų plytų, o po to išvis žemė prasmego ir skylė buvo ne vieno metro. Tyliu jau apie rastus daiktus: pasagos, senoviniai raktai, monetos, servizai... Man iki šiol tai atmintyje liko didelė paslaptis, kas gi vis dėlto yra po ta Krokuvos gatve 🙂
Sveiki, pasivaikščiojiom ir mes po Lenkų gynybinį žiedą (2014-10-05). Požeminių sandėlių komplekso Rasose vaizdas iš lauko kardinaliai pasiketęs, bet apžiūrėti dar pavyko (http://www.resolution.lt/lt?skandinavisko_stiliaus_butas_pavilniu_parke&com=re&id=56&menu_id=10)". Įėjimai iš po namų.
Sveiki, užaugau Saltoniškių pakraštyje -Miglos gatvėje, Sandėlių liekanos karoliniškių draustinyje man gerai pažystamos. Močiutės draugė yra pasakojusi ir apie geležinkelį ir apie tilą kuriuo traukinys atveždavo anglių.Daug metų atgal sandėlių pamatų vietose buvo galima prisirinkti šovinių ir kito vaikams smagaus šlamšto. Šulinio gaisro gesinimui liekanų čia nėra, nes jo vietoje buvo iškastas "prūdelis" (prie daržėlio tvoros) vėliau jis tapo šiukšlynu todėl buvo užverstas žemėm. O tas bunkeriukas autoriaus vadintas "drenažo šuliniu" yra statytas daug vėliau, tikslios paskirties nežinau, bet dar prieš 15- 20 metų jį vietinis gyventojas naudojo kaip rūsį - buvo geležinės durys ir ventiliacinė kepurė viršuje.
Ačiū už puikų straipsnį.
"Šaltiniai sako, kad be pamatų Saltoniškėse dar turėjo būti apvalaus priešgaisrinio šulinio liekanos"
(Szymon Kucharski. Vilniaus fortifikacija (1919-1940), iš knygos: “XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje”)
Knygoje pavaizduotas apvalus šulinys yra nufotografuotas Antakalnyje, šalia Žolyno gatvės esančių sandėlių pamatų, o apie Saltoniškes po nuotrauka parašyta klaidingai.
Ghmz, labai gali būti. Žolyno gatvės šulinys yra labai panašus į matytą knygoje. Galbūt tikrai klaida įsivėlė.
Kaskada buvo sulinis prie saltoniskiu bunkeriu
Sveiki, dekui uz issamu vilniaus "Lenkų gynybinį žiedo" zemelapi. Noreciau kad Jus papildytumete dar vienu tasku Vilniaus Bukciu buvusia lenku saudykla. Internete labai mazai apie ja informacijos.
dar daug lenku "objektu" liko, bet geriau apie juos nepasakot, nes apgadins, arba iskasines
Sveiki,
atrodo Jūsų pateiktame Google žemėlapyje siauruko trasa ir tiltas per Nerį yra ne toje vietoje. Tiltas buvo šiek tiek žemiau pagal tėkmę. Šiandien išnaršiau ten ir radau ne tik geležinkelio pylimo ties buvusiu tiltu likučius. Dar įdomiau, kad prie pat vandens aptikau, greičiausiai, siauruko pabėgį su bėgio tvirtinimo apkaustu ar kaip jį ten pavadinti.
Padariau nuotraukų. Galėčiau atsiųsti. Galbūt, verta būtų jas čia įdėti.
Dėl Rasų gatvės bunkerių likimo nesu 100% tikras, bet man atrodo mačiau info (lyg miestai.net forume), kad priešais juos statys namus, o tie bunkeriai eis kaip "rūsiai" prie tų namų ir savininkai su jais galės daryti ką nori. Net vizualizacijos buvo. Dabar neprisimenu ar tai tikrai apie Rasų g. kompleksą, bet tam komplekse apie kurį ėjo kalbą, jau net buvo vienas bunkeris taip panaudotas ir savininkas jame pirti ir baseiniuką įsirengęs.
Taip, bunkeriai Rasų gatvės gale išliko. Žr. http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=9... :
"Teko būti ekskursijoje per "Open house" renginius pavasarį. tie bunkeriai yra sutvarkyti, netgi atrestauruoti ir atkurti lenkmečio ereliai virš iėjimo. Bunkeriai priklauso namo savininkams, sakė išnaudoja kas kaip sugalvoja - vieni juose darosi garso įrašų studija, kiti vyno rūsį, kiti turkišką pirtį ir t.t... "
Sveiki, fajna but palandziot... gera but su kuo palandziot. laukiu kokkkkiu pasiulimu
Vyrai, čia viskas pasiutusiai įdomu!
Šiek tiek apie lenkų fortifikacinius įtvirtinimus esu radęs ir aš.
Jei įdomu, pavartykit mano knygą "Primirštas Antakalnis" (antra laida 2016 m.). Ten 185-194 psl. yra šiai temai skirtas skyrelis.
Knyga pigiausia "Antakalnio Pelėdos" ir "Humanitas" knygynuose ( Universiteto g-vėje).
Joje rasite ir mano kooordinates.
Rašykit,
Jurgis
Sveiki,
Gal kas žino, kas per struktūra (didelis pylimas) yra į pietvakarius nuo Pučkorių bunkerio? Tą pylimą iš pietų pusės dabar riboja garažų masyvas.
Pasidalinkit idėjom.
Jonas
Buvusi sąvartyno vieta
Man 77m. Uzaugau Vingio parke. Gerai atmenu sandelius ju konstrukcijas sulinius ir tilto vieta.Mano tel.868576506
Kaip svecias
Sveiki. Perskaičius jūsų straipsnį ir apsilnkiau visuose Šilo gatvės bunkeriuose, bei 4-riuose bunkeriuose, sunumeruotose, pradedant nuo Pučkorių. Dekui už išsamią informaciją. Nors mano tikslas buvo įvertinti žiemojančių požemiuose šikšnosparnių gausą ir rūšinę sudetį, tačiau buvo įdomų išnagrineti ir pačias konstrukcijas.
Šilo gatvės bunkeriai anksčiau buvo rakinami. Dabar metaliniai vartai beveik visi nuimti. Elektros instaliacija nuardita.Vyduje vėl pobiški kaupiasi šiukšlės. Gaila.
Vingio parko sandėliukų liekanos, mano supratimu, žemėlapyje pažymėtos neteisingai. Jos turėtų būti prie dešinesniojo keliuko žemėlapyje.
Tikra tiesa, padariau klaidą per skubumą. Dabar viskas pataisyta.
Del lenkų šaudyklos: netoli 4 bunkerio išties buvo lenkų šaudykla ir ne tik ji. Jei kam įdmu - turiu įrodymų žemėlapyje. Viskas pavaizduota. Taip pat per visą Šilo gatvę ėjo siaurukas iki 4 bunkerio !
Šiuo metu žiniasklaidoje labia klaidingai pateikiama žinia,jog siaurukas ėjo tik iki Šilo gatvėje esančių sandėlių. Tai netiesa. Siaurukas ėjo visa Šilo gatve iki pat galo ir toliau mišku iki pat bunkerio .
Jei kam įdomi ši tema galim pakalbėt plačiau 🙂
Labai įdomu. Gal galite atsiųsti žemėlapį ir turimas detales į pamirsta@pamirsta.lt? Būtų įdomu pamatyti.
Man taip pat labai įdomu - ta vieta (pastatai ir požemiai miške, sujungti asfaltiniu keliuku, kur sakote buvo šaudykla) akivaizdžiai slepia daug paslapčių, o informacijos apie ją niekur nėra. Gal galėtumėte pasidalinti?
Tikrai saunus straipsnis. Super. Tik idomu man kam buvo skirtas bokstelis esantis ant kalno kuris yra salia triju kryziu kalno (berods gedimono vadinasi)? Jis taip pat is to laikmecio ir statybos?
Tas bokštelis nėra niekaip susijęs su lenkų gynybiniu žiedu, nors ir buvo statytas tarpukariu. Vadinasi "Altana", plačiau aprašytas čia: http://mylimasvilnius.wordpress.com/2009/08/11/al...
Buvau 2024.02.24 prie naujosios vilnios arba tiesiog prie puckoriu atodangos, ir galiu pasakyt kad jie labai idomus,ten nera bozmu ir geros bukles.Bet liudnai kad puse pats dydziausio bunkerio yra uzbluokoti su smeliu ir nekaip nepraeit.Labai siuliu aplankyt
Buvau ten 2024.02.20 ir jie labai idomus