Na ką, atėjo ta nelaukta vasara. Nelaukta, nes vasara, asmeniškai man, nėra tinkamiausias metas daryti tai, kas iš tikrųjų įdomu - per daug žmonių gatvėse ir per mažai tamsos. Atėjus šiltiems orams įprastus užsiėmimus tenka atidėti iki rudens, laisvą laiką skiriant pusiau civilinėms kelionėms ir straipsniams, kuriuos seniai reikėtų parašyti.

Tarp tokių straipsnių pirmu numeriu žygiuoja Vismaliukai su savo poligonu. Vieta toli gražu ne nauja, bet padoraus straipsnio ji iki šiol neturi. Taipogi, praeitą savaitę paskelbęs jos vadavietės nuotrauką projekto Facebook puslapyje, pamačiau, kad vieta, nors ir daugumai girdėta, tikrai nėra tiek gerai pažįstama, kiek norėtųsi. Žodžiu, šiuo straipsniu neparodysiu kažko labai naujo ar nematyto, tik pabandysiu susisteminti ir vienoje vietoje išsamiai papasakoti, kas gi iš tikrųjų buvo Vismaliukuose.

Istorija - ВВКУРЭ ПВО

Pasakojimą pradėkime, kaip visada, nuo nedidelės istorijos. Ir nors pasakodamas istoriją nušoksiu nuo Vismaliukų labai toli, nuo temos nenukrypsiu - viskas prasideda būtent čia, istorinėje Antakalnio dalyje, pastatų komplekse, kuriame dabar įsikūrusi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Būtent čia sovietmečiu buvo Vilniaus priešlėktuvinės gynybos radiotechnikos mokykla, kuriai ir priklausė Vismaliukų poligonas.

Mokyklos istorija prasidėjo dar nuo caro, kai 1864 metais ten buvo įsteigta Vilniaus junkerių mokykla, veikusi iki pat 1940 metų, kai sovietai ją reorganizavo į Vilniaus pėstininkų mokyklą. Vėliau, 1953 metų vasario 6 dieną, specialiu gynybos ministro įsaku, ji buvo perorganizuota į vieną žinomiausių Sovietų Sąjungos karinių mokyklų - Vilniaus priešlėktuvinės gynybos radiotechnikos mokyklą, rusiškai dar vadinamą ВВКУРЭ ПВО, paruošusią šimtus specialistų radioelektronikos, radiolokacijos bei priešlėktuvinės taktikos srityse.

Šie specialistai, vadinami radiotechnikais ir dirbdavo radiotechniniuose daliniuose, tokiuose kaip neseniai lankytas Liepkalnio radiotechnikos batalionas, stebėdami oro erdvę specialiomis priemonėmis. Dabar viskas atrodo labai paprasta, tačiau prieš keliasdešimt metų net tokia sąlyginai paprasta operacija kaip skrendančio lėktuvo aukščio nustatymas būdavo atliekama atskiru gremėzdišku įrenginiu-aukštimačiu, reikalavusiu geros kvalifikacijos, o ką jau bekalbėti apie sudėtingesnius dalykus. Visos šios operacijos ir būdavo iki automatizmo atidirbamos minėtame Vismaliukų poligone.

Kaip poligonas atrodė sovietmečiu, galima įvertinti iš šių senų nuotraukų. Jos paimtos iš skirtingų laikotarpių asmeninių archyvų - instruktorių, kursantų, o kartais ir profesionalių fotografų. Iš jų galima susidaryti minimalų vaizdą, kokia buvo kursantų kasdienybė ir kokia įranga buvo eksplotuojama. Visos nuotraukos paimtos iš puslapio www.vvkure.com, skirto suvienyti visus mokyklą pabaigusius kursantus. Greitai perbėkime akimis.

Poligono teritorija atrodė taip

Pratybų laikotarpiui atvykę kursantai apsistodavo palapinių miestelyje, palapines pastatydami ant jau įrengtų betoninių pamatų. Šiuos pamatus galima išvysti ir dabar, didžioji jų dalis, nors ir pasislėpę tarp medžių ir krūmų, išliko sveiki ir nesudaužyti.

Gyvenimas palapinėse

Kursantų programa reikalavo itin gero fizinio parengimo. Kursantams tekdavo ne tik treniruoti kūno raumenis, bet ir bėgioti krosus, įveikinėti kliūčių ir ugnies ruožus ir pasistengti neprisikvėpuoti nuodingųjų dujų specialiose jomis užpildytose palapinėse.

Ugnies ruožas - ne juokai

Ruošiantis bėgimui su anticheminiais kostiumais

Be fizinio kursantų paruošimo, poligone buvo mokoma naudotis sudėtinga radiotechnine įranga. Iš nedidelių požeminių garažų ant greta esančių dirbtinių kalvų būdavo išvelkami radarai, kuriuos jie turėjo išmokti valdyti.

Radarai ir kita įranga

Pratybos vykdavo ir įdomiausioje poligono vietoje - bunkeryje-vadavietėje. Nors iš nuotraukų vienareikšmiškai tą teigti kaip ir nelabai negalima, bet tai būtų logiška, atsižvelgiant į aplinkybes. Žodžiu, aš rašysiu remdamasis šia prielaida, jei klystu - rašykite, diskutuosim.

Prie oro erdvės stebėjimo planšeto

Kursantas

Šiek tiek informacijos apie tai kas vyko poligone galima surasti Николай Карпешин knygoje - dienoraštyje "Дневник и письма вильнюсского курсанта", pilną versiją kurios galima surasti čia - tekstą išverčiau, šiek tiek sukarpiau, palikdamas tik poligonui aktualias vietas.

Išvertus:

1992 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, su jau Rusijos kariuomene pasitraukė ir Vilniaus priešlėktuvinės gynybos radiotechnikos mokykla. Ji persikėlė į Sankt Peterburgą ir sėkmingai dirbo iki 2011 metų, kelis kartus keisdama pavadinimą, kol buvo galutinai uždaryta. 1992 metais birželio 16-tą dieną mokyklos vietoje buvo įsteigta Lietuvos karo akademija, vėliau pavadinta partizano Jono Žemaičio vardu, 1994 metais išleidusi pirmąją karininkų laidą. Mokyklos karininkai treniravosi tame pačiame poligone - renovuojamame pastate mačiau 1998 metais datuotų sargybos kuopos užrašų. Vėliau teritorija ištuštėjo, sulaukėjo, apaugo medžiais. Ją saugoti buvo paliktas sargas, kurio po kelių metų taip pat nebeliko.

2009 metais buvo paruoštas planas, norint paversti buvusį poligoną Vismaliukuose žaliuoju energetikos klasteriu, kurio statybos ten netrukus ir prasidėjo. Tačiau jos vyko ne per daug intensyviai - administraciniame pastate, kurį pavyko aplankyti 2011 ir kuris dabar pilnai renovuotas, matėsi užšaldyti remonto darbai. Dalis senosios įrangos nebuvo išmontuota - tą liudijo ginklų stendas ir vienoje kitoje vietoje likęs autentiškas užrašas, tiesa, jau nepriklausomos Lietuvos. Dabar ši dalis pilnai sutvarkyta, kaip ir tolimesnės poligono priegos - visur pilna statybinių tvorų, pamažu vyksta valymo nuo medžių darbai. Žodžiu, po gero pusmečio teritorijoje nebeliks nieko, kas bylotų apie sovietų karinį dalinį.

Planas

Kaip matome, teritorija visai nemaža. Ją sudaro administracinis pastatas su placu, dabar pilnai renovuotas, garažai, radarų pozicijos ir keli bunkeriai. Viską pabandysime virtualiai apeiti - kiek tai yra įmanoma. Rašydamas sukrausiu visas geresnes turimas nuotraukas, todėl nesistebėkite, kad vienose nuotraukose žiema, kituose žaliuoja žolė. Tiesiog, dalies objektų kitaip neparodysi - jie sutvarkyti, saugomi, arba sulyginti su žeme. Geriausias to pavyzdys - administracinis pastatas, nuo kurio ir pradėsime.

Administraciniame pastate buvau 2011 metais, dar tebevykstant renovacijai. Tiesa, gal labiau jai sustojus - sunku pasakyti, ar ten dar vyko kokie nors darbai. Viduje beveik nieko įdomaus nebebuvo, vienintelis autentiškas dalykas - ginklinė ir jos aprašas, datuotas 1998 metais - greičiausiai, Lietuvos kariuomenės pasitraukimo data.

Pastatas iš teritorijos pusės

Ginklinės aprašas, 1998 metų liepos 20 d.

Greta administracinio - garažai

Beeinant lik radarų kalvų - palapinių miestelio likučiai. Šiuos betoninių palapinių pagrindus ir matėme istorinėse nuotraukose, straipsnio pradžioje.

Palapinių miestelis

Už palapinių miestelio - techninė dalis. Pasitaisau - tikriausiai, techninė dalis - iš pastatų griuvėsių paskirties nustatyti nebeįmanoma. Būtent šioje dalyje, tarp griuvėsių, dabar retkarčiais žaidžiami Airsoft žaidimai.

Griuvėsiai

Pastatas

Kažkas panašaus į sandėlius

Pastatų viduje - tuščia

Dar vieno pastato viduje

Įgriuvęs bunkeriukas - įėjimas

Sovietų dembeliai paliko savo žymą

Labai retas radinys - emblema nuo radiotechnikos kariuomenės antpečio. Tamsi medžiaga, ant kurios ji buvo prisiųta - nupuvo, bet pati emblema liko visiškai sveika.

Antpečio emblema

Atkreipkite dėmesį į antpečius šioje kursantų nuotraukoje

Šiauriausiame teritorijos krašte, prie pat sodybų - požeminis sandėlys. Jame - viskas išdegę, pelenais nusėtos visos grindys. Sunku pasakyti, kas jame galėjo būti.

Kalvelė

Viduje - viskas išdegę

Su kolega

Teritorijos pakraštyje - dar daugiau garažų

Garažas iš vidaus

Visiems gerai žinomos kolonos. Dievai žino, kiek skirtingų versijų teko apie jų paskirtį prisiklausyti - nuo stulpų, ant kurių būdavo užtempiamas maskuojantis tinklas iki naujos ir navarotnos pratybų aikštelės. Iš tikro, tai buvo tik dar vienas garažas, kurio stogas seniai sugriuvo ir buvo demontuotas - 2001 metų aeronuotraukoje dar matosi jo stogas. Ši nuotrauka daryta 2012 metų žiemą, nes dabar šių kolonų jau nebepamatysi - teritorija iškasinėta ir ruošiama statyboms.

Kolonos

Iš čia ant supiltų kalvų pratybų metu būdavo ištempiami radarai

Dar neišblukusi chaki spalva

Užrašas ant sienos primena, kad rūkyti čia draudžiama

Atrama radarui sustabdyti

Išvažiavimas

Prie pat požeminio garažo - kalva radarui pastatyti

Tokių garažų ir kalvų - teritorijoje apstu

Ir dar vienas - apaugęs krūmais

O šis garažas - vilkikui, užvelkančiam radarą į kalvą

Dar vienas toks garažas

Garažo viduje - durys į sandėliuką

Greta šio sandėliuko - nedidelis bunkeriukas

Per atlenktas geležines grotas galima įlipti į vidų

Bunkerio viduje - tuščios ir nykios patalpos

Dar vienas nedidelis kambarys

Viename iš kambarių dar liko šiek tiek autentikos - lenta su laikraščių iškarpom, palikta sovietų kariškių.

Lenta su iškarpom

Ledo ritulys ir marškinėliai - СССР

Grotomis užvirintas avarinis išėjimas

Įdomiausias poligono akcentas - didelė požeminė vadavietė. Greičiausiai, ji buvo mokomoji, nors velnias žino, nėra būdų patikrinti arba paneigti šią hipotezę. Tačiau kitaip nesugalvoju, kokią dar funkciją ji galėjo atlikti mokomąjame dalinyje. Vadavietė didelė - dviaukštis įkastas angaras, palyginus, neblogai išsilaikęs - visiškai sveikos sienos ir metalo konstrukcijos, kas labai retai pasitaiko - dažniausiai tokio pobūdžio objektuose net sienų tinko nebepamatysi. Viena vadavietės pusė išeina į didelius garažus, kita - į kalvo viršų, per nedidelį pastatuką.

Į apačią leidžiasi laiptai, iš dviejų nemažų sekcijų

Praėjimas veda į antrą bunkerio aukštą

Iš čia galima nusileisti į tuščią generatoriaus patalpą - apie tai byloja stiprus naftos produktų kvapas, jaučiamas tiek patalpoje, tiek visame koridoriuje.

Generatorinė

Antro aukšto koridorius kerta visą vadavietę

Koridoriaus sienos išdažytos tokiais papuošimais

Į šonus nuo jo - šakojasi patalpos

Kai kuriuose kambariuose - dar neišpjauta ventiliacijos sistema

O čia - vanduo arba kanalizacija

Laiptais galima nusileisti į pirmąjį bunkerio aukštą

Dalis pirmo aukšto - analogiška

Nedidelė šoninė patalpa

Koridorius užsibaigia dideliu požeminiu angaru, kurio viena pusė išeina į didelį garažą. Šis angaras, ko gero, pati įdomiausia ir vizualiai gražiausia viso dalinio patalpa. Nepagailėjau laiko jame pasidaryti nuotraukų skirtingais kampais.

Angaras

Žiūrint kampu

Iš kitos pusės

Pertvara angaro viduje

Grotos uždengia išėjimą į garažus

Iškišus galvą - garažų viduje

Išvados

Tai tiek šiam kartui, kviečiu dalintis įspūdžiais komentaruose. Tikiuosi, atsiras daugiau šį poligoną žinančių žmonių - įdomu būti sužinoti vadavietės ir apie tikrąją kitų pastatų paskirtį. Tačiau net jei jų ir neatsirastų, dedu ant šios vietos finalinį pliusą - ji buvo verta sugaišto laiko. Visiems ačiū už dėmesį ir iki kitų kartų!

Šaltiniai ir nuotraukos

• http://vrtu-vvkure.com/
• http://delfi.lt
• https://wikipedia.org
• http://www.ww2.dk/
• http://vvkure.com