Šiandien pakalbėsime apie dar vieną įdomią, nors ir visiems žinomą vietą - branduolinio ginklo saugyklą, pasislėpusią miške prie Keleriškių, Kėdainių vakaruose. Nors šiame dalinyje esu buvęs jau ne vieną kartą, straipsnio šia tema parašyti vis nesurasdavau laiko. Dabar atėjo laikas imtis darbo.
Kodėl ją aprašyti taip svarbu? Todėl kad norint suprasti kaip buvo organizuojama branduolinio ginklo logistika Lietuvoje, reikia pradėti nuo pagrindų. O pagrindas Lietuvai buvo dvi branduolinio ginklo saugyklos - Kėdainių, apie kurią šiandien bandysime kalbėti ir saugykla prie Šiaulių. Kadangi Šiaulių branduolinė saugykla savo straipsnį turi, šiandienos tekstui iliustruoti Kėdainiai bus geriausias pavyzdys.
Truputis background'o
Tam, kad suprasti kaip viskas funkcionavo, reikia pradėti nuo istorijos ir terminų. Pirmiausiai, Kėdainių branduolinio ginklo saugykla - nėra oficialus šios bazės pavadinimas. Oficialiai ši bazė vadinosi 477-oji ПРТБ (подвижная ремонтно-техническая база - mobili remonto-techninė bazė). Šis pavadinimas, galbūt paliktas dėl priešo klaidinimo tikslų, truputį prasilenkdavo su realybe - kažin ar didžiuliams bunkeriams ir angarams galėjo tikti žodis "mobilus". Bet oficialiai taip vadinosi visi tokios paskirties daliniai.
Atominio ginklo sukūrimas XX a. penktame dešimtmetyje visas karo taktikas pakeitė iš esmės. Įspudingas naujas ginklas, tūkstančius kartų galingesnis už įprastus sprogmenis, ne tik demoralizavo priešą savo įspūdinga galia, bet ir galėjo akimirksniu pramušti fronto liniją arba paversti ištisus pramoninius miestus radioktyviais pelenais, taip sunaikindamas priešiškos valstybės karinę infrastruktūrą. Visoms ambicingoms ir nuo pasaulinės arenos nenorinčioms pasitraukti valstybėms branduolinis ginklas tapo svarbiausia karinių koncepcijų dalimi. Nuo šios globalios tendencijos stengėsi neatsilikti ir Sovietų Sąjunga, investavusi nemažai resursų į branduolinio ginklo kūrimą. Tačiau, sukurti ginklą buvo negana - dominavimui buvo reikalingas ne tik didelis jo kiekis, bet ir transportavimo, saugojimo bei kita priežiūros infrastruktūra.
Žinia, tuometinis branduolinis ginklas nuo šiuolaikinio stipriai skyrėsi. Jis reikalavo ne tik skrupulingos priežiūros - profilaktinių darbų, detalių keitimo, bet ir atitinkamų saugojimo sąlygų - ypač temperatūros ir oro drėgmės. Transportuojant surinktas branduolines galvutes net menkiausi stuktelėjimai dėl kelio nelygumų galėjo įtakoti vėlesnį įrenginio gedimą. Dėl šios priežasties jau 1951 metais po visą Sąjungos teritoriją pradėjo dygti specializuotos bazės, kuriose bombos ir raketų galvutės būdavo iš atskirai atvežamų dalių surenkamos į galutinę stadiją, prižiūrimos ir saugomos tam paruoštose saugyklose, galinčiose ne tik apsaugoti nuo priešo branduolinių smūgių, bet ir užtikrinančiose tinkamas laikymo sąlygas. Tada šios bazės gavo pavadinimą - центральная база хранения (ЦБХ), o vėliau - подвижная ремонтно-техническая база (ПРТБ). Šiuo pavadinimu jos yra žinomos ir iki šiol.
1959 metais, priėmus į ginkluotę pirmąją masiškai gamintą sovietų vidutinio nuotolio raketą P-12, raketų pulkai ir jų ПРТБ pradėjo kurtis ir Lietuvoje. Lietuvai, kurioje buvo dislokuoti 4 raketiniai pulkai (iš dviejų raketinių divizijų) atiteko dvi tokios saugyklos - įrengtos Kėdainiuose ir Šiauliuose.
Branduolinis ginklas Lietuvoje
Žemėlapyje sužymėjau visas Lietuvos teritorijoje dislokuotos raketines bazės ir jas aprūpinančias dvi branduolinio ginklo saugyklas. Kėdainių ПРТБ, apie kurią šiandieną ir kalbame, rūpinosi Lietuvos centrinėje ir pietvakarinėje dalyje dislokuotais raketų pulkais - Tauragės, Karmėlavos ir Ukmergės. Neatmestina versija kad čia taip pat buvo laikomi branduoliniai S-75 priešlėktuvinių raketų užtaisai, priklausę Kauno PLG brigadai, nors tokios prielaidos dabar nei pagrįsi, nei paneigsi.
Čia reikia pastebėti, kad nors didžioji dalis Lietuvoje saugomų branduolinių užtaisų buvo laikoma Kėdainiuose ir Šiauliuose, dalis raketų buvo saugoma ir pačiose raketinėse bazėse. Iš tikro, kiekvienas iš raketinių pulkų turėjo po atskirą nedidelę saugyklą, kurioje saugojo branduolinius užtaisus, skirtus pirmąjam smūgiui, kad nereikėtų jų vežti iš toliau. Tokios saugyklos, vadinamos РТБ (ремонтно-техническая база) būdavo daug mažesės už jų Kėdainių ar Šiaulių analogus, tačiau, pradinį kiekį ginklų, reikalingų raketiniems pulkams, saugoti galėjo. Bet didžioji dalis rutininių priežiūros darbų buvo padaroma būtent Kėdainiuose ir Šiauliuose.
Kėdainių branduolinių ginklo saugykla šiandien
Kaip tokios saugyklos pavyzdį, peržiūrėkime Kėdainių ПРТБ. Visas šios bazės dalis sužymėjau plane, nors dėl medžiagos trūkumo dėl kai kurių dalių gali būti netikslumų. Dalinyje galima išskirti šias pagrindines dalis - saugyklų sekciją (branduolinio ginklo ir raketų), techninę dalį ir automobilių parką, raketų priežiūros cechą ir dalinio administraciją.
Kėdainių branduolinio ginklo saugykla
Kaip matosi iš plano, nemažame dalinio plote buvo įrengtas automobilių parkas, administraciniai korpusai ir gyvenamoji sekcija, o bazės pakraščiuose - branduolinių kovinių galvučių ir raketų saugyklos. Saugyklų bazė turėjo tris - dvi senesnio tipo, skirtas saugoti raketoms ir vieną naują, skirtą laikyti pačiam branduoliniam ginklui - sąndariuose konteineriuose saugomoms kovinėms balistinių raketų galvutėms. Visą teritoriją saugojo keli apsaugos perimetrai, tarp jų - elektrinė tvora, judesio davikliai ir nuolat patruliuojanti apsauga. Netrukus pamatysime, kaip viskas atrodo dabar.
Pradėsime nuo pirmosios saugyklos - senesnio modelio, skirtos sandėliuoti raketoms. Raketos tokiose saugyklose galėjo buvo saugomos įvairios - nuo pirmųjų masinių raketų P-12 iki naujų, taktinių raketų 9К72 "Эльбрус" ir 9К79 "Точка" - priklausomai nuo laikotarpio. Raketos būdavo laikomos be kovinių galvučių, nors išimčių kartais pasitaikydavo. Raketos į saugyklą atkeliaudavo bėgiais, kurių tinklas buvo išvedžiotas per visą dalinio teritoriją.
Taktinis kompleksas 9К72 "Эльбрус"
Taktinis kompleksas 9К79 "Точка"
Saugykla ir bėgiai iš priekio
Užverstas smėliu įėjimas
Įėjimas į technines patalpas
Skylė sienoje
Techninių patalpų viduje
Perlipus smėlio krūvą patenkame į angarą. Kadaise vietoj smėlio krūvos čia buvo įrengtos hermetinės durys, apsaugančios raketas nuo temperatūros pokyčių ir smūgio bangos. Dabar jokių durų nėra - šviesa į angarą patenka iš abiejų pusių.
Angaras
Bėgiai veda tolyn, prie kitų bazės objektų.
Keista matyti dar neišluptą bėgių metalą
Antroji raketų saugykla - labai panaši į pirmąją. Tiesa, įėjimas čia yra šiek tiek mažesnis. Angarą prižiūrintys ūkininkai visą įėjimą apjuosė geltona STOP linija, tačiau, smalsuolių, panašu, ji nesustabdo - viduje labai daug apsilankymo žymių. Prie įėjimo į vidų - bunkerio šildymo kaminas. Nors pačios raketos temperatūros pokyčiams būdavo daug atsparesnės, nei kovinės branduolinės galvutės, ilgiau palaikytos neigiamoje temperatūroje masiškai gesdavo ir jos. Dėl šios priežasties šildymo sistema buvo privalomas tokių saugyklų atributas.
Antroji raketų saugykla
STOP juosta ir techninė sekcija
Čia buvo didžiulės hermetinės durys
Kaminas
Bunkerio - angaro viduje
Arba - štai taip, su dirbtiniu galingu apšvietimu
Ūkininkų sukrautas šienas
Išėjimas iš saugyklos, iš kitos pusės
Linksmieji gyventojų užrašai
Spygliuota seno perimetro tvora
Į jį įkomponuoti nauji gyventojų vartai
Keliaudami toliau priename beveik sugriuvusią garažų sekciją. Kadaise čia buvo saugomi ir prižiūri visi šio dalinio automobiliai - sunkvežimiai, patrulinės mašinos ir kita aprūpinimo technika.
Garažų sekcija
Įgriuvęs stogas
Čia - dar išlikusi konstrukcija
O čia - liko tik kolonos
Ne ką gražiau atrodo ir spec. garažų dalis. Čia buvo laikomi kranai, priekabos ir kitas spec. transportas, branduolinių galvučių transportavimui ir pakrovimu.
Spec. garažas
Garažo viduje
Iškasinėta žemė
Netoli spec. garažų - raketų surinkimo ir techninio aptarnavimo cechas. Tokiuose cechuose anksčiau buvo aptarnaujamos čia bėgiais, sandariuose konteineriuose, vežamos branduolinės galvutės, bet laikui bėgant, darbus su galvutėmis perkelus į saugyklų vidų, cechai buvo naudojami grynai raketų priežūrai. Atrodė tai taip:
Raketa surinkimo ceche
Raketų surinkimo cechas iš šalies
Cecho viduje
Čia važinėjo kranas
Bėgiai veda į saugyklą
Techninės zonos KPP
Keliaudami bėgiais prieiname miške pasislėpusią pačią didžiausią ir įdomiausią saugyklą, turėjusią ne tik kondicionuojamas patalpas branduolinėms galvutėms saugoti, bet ir krūvą techninių patalpų - oro kondicionierius, su oro drėgnumo reguliavimu, dyzelinius generatorius, nuolatinei elektros srovei užtikrinti. Taip, čia buvo laikomas pats branduolinis ginklas.
Internete radau, kaip tokio tipo saugyklos atrodė. Šioje schemoje - didesnė saugyklos modifikacija iš Lenkijos, tačiau, struktūra jos yra labai panaši - du įvažiavimai, su pakrovimo/iškrovimo rampomis, surinkimo salė saugyklos viduryje ir šonuose esančios raketų galvučių saugyklos.
Saugyklos struktūra
Prie įėjimo į saugyklą - rampa, skirta palengvinti raketų galvučių iškrovimą, nenaudojant krano. Sunkvežimis prie jos pririedėdavo ir perkeldavo galvutę su vežimėliu, naudodamas specialią konstrukciją.
Sunkvežimis prie rampos, http://scucin-avia.narod.ru/ schema
Dabar iš rampos beveik nieko nebeliko
Už jos - pagrindinis įvažiavimas į saugyklą
Šalia - atsarginis išėjimas personalui
Saugyklos įėjimą saugojo kelios eilės durų. Po pirmųjų, paprastų vartų, naudotų praktiškai visuose kariniuose daliniuose, čia buvo įrengtos dar kelios durų eilės - dažniausiai, viena kitą keičiančios plieninės hermetinės durys ir pusmetrio storio gelžbetoninai vartai, išvažiuojantys iš šono, skirti sugerti smūgio bangą. Durų skaičius stipriai svyravo nuo objekto dydžio ir rimtumo.
Durų eilės
Galima paskaičiuoti, kiek jų buvo
Storos gelžbetoninės durys
Arba taip - kad matytųsi storis
Su kolega
Iš seno video iškirpau retą nuotrauką, kaip tokios durys turėjo atrodyti prieš keliasdešimt metų, kol bazėje neslampinėjo metalo vagys ir vandalai. Dešinėje - operatoriaus pultas.
Šarvuotos durys
Tarp šarvuotų durų - liukas jas aptarnaujančiam personalui. Užrašas įspėja apie pavojus.
Liukas
Kolega lenda patikrinti
Bet ženkime į saugyklą. Viduje - didelė patalpa, naudota kaip surinkimo ir priežiūros cechas. Branduolinio ginklo konteineriai būdavo laikomi šoninėse patalpose, kurių skaičius svyruodavo nuo 4 iki 8. Čia - mažiausias variantas, 4 patalpos.
Galvučių saugykla
Čia važinėjo dabar išmontuotas tiltinis kranas
Prie kiekvienos patalpos - besisukantis ratas su bėgiais, vagonetės apsukimui
Deja, įrangos viduje, skirtingai nei branduolinėje saugykloje prie Šiaulių, nebeliko. Belieka tik pasidairyti po patalpas ir paieškoti senų užrašų.
Gesintuvo vieta
Autentiški senoviniai jungikliai
Keletas grupuotų užrašų
Čia - siūlymas užmauti apsauginį dėklą
O čia - jau nieko nebeįskaitysi
Kontrmanometras
Koridorius veda link techninės bunkerio sekcijos. Čia buvo įrengti ypač svarbūs bunkerio funkcionavimui mechanizmai - dyzeliniai generatoriai, galingi oro kondicionieriai, galintys išlaikyti temperatūrą ir oro drėgnumą su minimalia paklaida, elektros pastotė, ventiliacija ir panašūs įrengimai.
Koridorius
Kondicionavimo sistemos patalpa
Pamatas kondicionieriui
Kitos pagalbinės patalpos
Išėjimas į saugyklą
Tik nešerkite vaiduoklių!
Šiam kartui tiek, tikiuosi, daugelis dalykų paaiškėjo. Iki kitų kartų!
Kažkodėl Lietuvos valdžia mėgsta griuvėsius
Geras, kokybiškas dokumentinis darbas. Taip ir toliau.
👍