Šiandienos straipsnio vieta bus ne kiek pamiršta, kiek tiesiog suniokota, aplaužyta vandalų, vietinio jaunimo ir kitų destruktyviai nusiteikusių žmonių. Kalbėsime apie Belvederio dvarą, kurio pavadinti "pamirštu" neapsiverčia liežuvis - viena svarbiausių lankytinų vietų Jurbarko rajone pristatomo dvaro kasdien apžiūrėti atvyksta dešimtys žmonių. Tačiau, turistai įvertina tik dvaro išorę. Mes galime jį apžiūrėti iš vidaus.
Dvaras čia atsirado 1830-taisiais, po to, kai tuometinis žemių savininkas, turtingos Burbų giminės atstovas Kleopas Burba, perpirko žemę iš Tiškevičių ir pagal prancūzų projektą čia pasistatė romantizmo stiliaus, netaisyklingo plano, dviejų aukštų dvarą, išsiskiriantį savo architektūra ir prabanga. Dvaro vestibiulyje platūs ąžuolo laiptai vedė į antrą aukštą, prie reprezentacinių patalpų, dekoruotų mozaikomis, išklotų parketais, su tapyba lubose, kambariuose stovėjo auksu ir baltu laku dengti Liudviko XVI stiliaus baldai, kabojo reto violetinio atspalvio krikštolo sietynai. Rūmų statybą vainikavo triaukštis bokštelis, iš kurio atsiverdavo puikus vaizdas į apylinkes ir Nemuno skardį. Sakoma, būtent šis vaizdas inspiravo dvaro pavadinimą - iš italų belvedere - gražus reginys.
Senos nuotraukos
Po Pirmojo pasaulinio karo, išgrobstytas ir likęs be šeimininkų, Belvederio dvaras atiteko valstybei. Tarpukariu ir sovietizmu čia buvo įkurdintos įvairiausios švietimo įstaigos - 1921-1925 m. veikė Žemės ūkio mokykla, nuo 1944 - Pienininkystės technikumas, 1961–1969 m. Žemės ūkio technikumas, iki 1971 m. - Bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla. Atgavus nepriklausomybę dvaras atiteko Jurbarko rajono savivaldybei, dabar - daug metų stovi apleistas, nors pastato savininkai kartkartėmis užkala naujai dvare atsirandusias skyles.
Belvederio dvaras
Netaisyklingas rūmų fasadas
Rytinis korpusas
Vaizdas nuo oranžerijos ir parko pusės
Dabar dvaro pastatas yra padalintas į dvi dalis - pagrindinį pastatą ir nuo jo atskirtą rytinį sparną. Į atskirą sparną - atskiras įėjimas, apsaugotas grotomis, tarp kurių pralįsti - nesunku.
Laiptai rytiniame sparne
Turėklas ir grotuotas įėjimas
Viena iš sparno patalpų
Vietomis išlikę baldai
Senovinė krosnis
Geriausia ir įspūdingiausia dvaro dalis - puikiausiai išsilaikę autentiški ąžuoliniai pagrindinio vestibiulio laiptai, per tiek metų nesuvandalinti per kažkokį stebuklą. Mažai nuniokotos yra ir antro aukšto patalpų kesoninės lubos, puoštos karnizais ir gipso lipdiniais - ypač buvusiame valgomąjame kambaryje.
Čia - puikūs laiptai, pirmo aukšto vestibiulyje
Kitu kampu
Čia - antro aukšto vestibiulis
Laiptai ir baliustrada
Antrame aukšte - daugybė puikiai išsilaikiusių patalpų. Štai čia, pavyzdžiui, buvo valgomasis - su lubomis, dekoruotomis kvadratinės formos kesonais, su įterptomis rozetėmis, viduryje.
Valgomojo patalpa
Kitu kampu
Senovinė krosnis
Čia - gretimas kambarys, buvusi šokių salė
Šokių salės langai
Karnizas
Išpuošta krosnis
Dar viena krosnis - kambaryje, su paremtom lubom
Rozetė ant lubų
Dar viena antro aukšto patalpa
Iš antro aukšto galima užlipti į triaukštį dvaro bokštą. Čia viskas taip supuvę, kad vaikščioti viršuje - nesaugu.
Laiptai į bokštą
Bokšto trečio aukšto patalpa
Grįžkime į vestibiulį
Išlaužyta antro aukšto laiptų baliustrada
Oranžerija iš vidaus
Šiaurinės sienos iškyša
Šiam kartui tiek.
Gaila. Kiekvieną kart, važiuojant pro šalį, užsukame į šį dvarą. Buvau studijų laikais Kolūkyje, šiame dvare vykdavo šokiai. Jau tada įsimylėjau Belvėderį...
Gintas.Mus studentus lengvosios pramonės fak.kiekvienais metais apgyvendindavo šiuose rūmuose[talkos nuskinti obuolius].Netgi tada jie atrodė,palyginus su dabar nuostabiai.Atsimenu pirmame aukšte dar buvo išlikęs kortų lošimo kambarys-parketas kortų imitacija ir ąžuolinis stalas su liūto kojomis.
buvau prie jo vasaros pabaigoje, turiu keletą foto. Iš lauko jau atrodo kiek geriau, matyt kažkas bando tvarkyt. O prieš rūmus esantis pastatas jau sutvarkytas (bent iš lauko taip atrodo).
Tai jau gera naujiena,jei sutvarke esanti pastata tai gal prades tvarkyti ir rumus
Valerija Labai dziaugiuosi kad kazkas jau bando patvarkyti rumus jei galit nepaz Algi idekit foto nors viena paziureti kaip dabar atrodo rumai gal tikrai Dievas duos proto piniguociams ir gal mes dar sulauksim savo grazuoliu rumu atremontuotu ir paskutini karta matytu tik 1956 metais bet jau nelabai tikiuosi kad sulauksim
Valerija Sveiki Belvederio rumu myletojai Rasiau jau kelis kartus ir vis titiu rumu atnaujinimo nors gyvenu Panevezyje bet susiskambinu su Serediskiais ir man pranese kad rumus pradeda remontuoti Labai dziaugiuosi tokia naujiena gal kas pro sali vaziuotu uzsukit ir nupaveiksluokit rumus ir idekit nuotrauka i Focebook Busiu labai dekinga
Girdejau kad pradetas remontuoti Belvederio dvaras,tai labai geros žinios,gal kas daugiau žinote tai parašykit,tai butu labai gera naujiena ,,,Regina N,
Nusikaltimas neišsaugoti, kai sugebam statyti tik stiklines dėžutes. Einu pirkti loterijos bilietų!?
bet kaip gražu,kaip harmoninga,kad ir senas pastatas,bet dvelkia tokia prabanga..is vidaus,labai norėčiau aplankyti kada nors...
jau galima aplankyti
My mother, Dalia Bartkus (Bartkeviciute) Puskoriene, lived at Belvederis with her family. Her father, Veceslovas Bartkus (Bartkevicius) was the principal of the school until around 1944. The Soviets were arresting prominent and educated people, so my mother and her family were forced to leave their country. My mother recently told me how she used to run up and down the stairs to Nemunas and she remembers counting 365 stairs. My mother, who is 87 years old now, has fond memories of her last home in Lithuania.
Hello,
I would like to get in contact with Audre A. Puskorus. If your mother is still alive maybe she knew Pranciskus Bartkus or remember Justinas Bartkus.Among old photos at home I have found a photo sent to my father from Belvederis palace Mr. V.Leveris dated 1929/07 1937 Zarecku.
According notes on the back side it looks like they were very good friends.
norėčiau kada apsilankyti įdomus dvaras .. Kai darysiu kelionė aplink Lietuva
Sveiki, norėčiau panaudoti Jūsų nuotraukas savo bakalauriniam darbui "Renesanso ir baroko architektūra Lietuvoje". Gal galėtumėte pasigirti, kas šio nuostabaus straipsnio autorius? Tel.nr.:+37069031105 Brigita
Rašykite į pamirsta@pamirsta.lt, išsiaiškinsime.
sveiki, gal galit pasakyti ar eina ieiti i vidu?noretumem ten atlikti fotosesija
Neina,nes viskas užkalta 🙁
Visi verkiat, sakot gaila.darykit ka nors. Rasykit projektus I europa darykit kazka. Nes grozi galit greitai prarasti kurio nebegrazinsit. O butu gaila. Apie si dvara girdziu jau antra karta .bet jau spejau isitikinti kad jis buvo ir dar vis yra nuostabus nors ir labai zmoniu ir laiko nuniokotas. Taigi imkites kazko!!!! Nelaukit!!!
Miela Dalia,kaip lengva pasakyti,imkit ir darykit...Kad viskas taip būtų paprasta,jau senei ir būtų padaryta.Deja,ne viskas nuo mūsų gerų norų priklauso...
.malvina.mokiausi cia -z.u.technikime 5.5 metus .tai buvo nuostabus rumai,puikiai priziureta aplinka.tai buvo musu antrieji namai.dabar kas 5 metai organizuojam susitikima ir visuomet pradedam nuo belvederio rumu.musu beliko tik puse is baigusiu.su dziaugsmu prisimenam moikslo dienas ,buvusius destytojus,aukletoja.su asaromis akyse ziurim i nuniokota pastata.skaiciau kad cia pradetas remontas.labai dziaugiames. metai bega ,bet gal ir mes sulauksim remonto pabaigos ir vel dziaugsimes matydami siu rumu didybe.
Serediškiai šneka ,kad dvarą nusipirko LINAS GUDELIS .Taigi linkime Jam sėkmės. Tikimės ,kad atstatytas dvaras nebus aptvertas tvora ,kad bus ir toliau lankomas ir visiems prieinamas.
Užvakar ten buvome. Žmogus iš Seredžiaus tinkuoja išvirtusius pamatus. Metalinių detalių nesimato, išskyrus grotas įėjimuose. Aplinkui rūmus metro aukštumo žolė, laiptai užžėlę. Vaizdas klaikus.
Ten mokesi mano tevelai ( pienininkystes technikume-) kiek jie graziu pasakojimu man persake apie sio dvaro grozi!!! Gaila kaf patys ji suniokolom , o kabo lenta- valstybes saugomad objektas????
1953 - 1957 metais mokinausi Belvederio Pienininkystės Technikume.Tiesiog nustėrau pamatęs tokius kraupius vaizdus,Ypač gaila parketo,kuris buvo nepakartojamas,nors tuo metu jau buvo tepamas su ,,soliarka" kad nedulkėtų.Nuostabus parketas buvo antrame aukšte taip vadinamame kortų kambaryje,kurio grindys buvo išklotos viena ant kitos sukryžuotomis kortomis.Tais laikais buvo prižiūrimas ir unikalus dvaro parkas su eile skiepytų medžių.
Paskutinį kartą lankiausi dvare 2017 metais per mūsų dešimtos pokario laidos buvusių studentų susitikimą atžymint 50 metų Technikumo baigimą. Jau tada pastatas buvo ganėtinai nuniokotas,bet koks dabar,trūksta žodžių apibūdinti.Bežiūrint suspaudė širdį...
Aš Belvederyje mokiausi 1961-1965 m. žemės ūkio technikume. Tuo metu čia dar veikė ir senasis pienininkystės technikumas , kuris 1964 m. buvo perkeltas į Kalvariją. Tuo laiku buvo Belvederio klestėjimo laikai. Ko verta Lietuvos valdžia, paveldosaugos institucijos, kad per 50 metų šitaip suniokoti puikų dvarą. Kažkas yra pasakęs, kad kas negerbia praeities, tas neturi ir ateities. Labai šis posakis asocijuojasi su Lietuvos ekonomika ir bendra tvarka, kur landsberginiai sugriauti daug gero labai gebėjo, o sukurti - ne. Likome išsivaikščiojanti šalis.
"Kas negerbia praeities, tas neturi ir ateities" - tobulai pasakyta. Ypač tai tinka sovietams, prie kurių Lietuvoje bažnyčios būdavo verčiamos sandėliais, dvaruose - sunaikinamas autentiškas interjeras, nudaužomi gipsiniai papuošimai, viską nudažant šlykščia balta spalva. Nenuostabu, kad tas laikotarpis neturėjo perspektyvų.
Daugiausiai sunaikinta per nepriklausomybės metus, deja...sovietmečiu nebuvo kiaurų stogų, o interjerą tvarkė pagal supratimą - buvo , labai gerai, buvo grubiai, kaimišku sovietiniu supratimu.
Gaila, kad dar yra gyvų, kurie garbina sovietmetį.
Girdėjau,kad naujasis savininkas leis už mažus pinigėlius ekskursuoti po rūmus.Paskutinį kartą nenuniokotus rūmus mačiau 1962m.po mokslų baigimo
Buvom vakar. Niekas nieko neremontuoja. Graudu žiūrėt, kaip suniokotas. Ar yra žinoma, kas savininkas?
2005 m. pabaigoje dvaras privatizuotas – jį už 1,2 mln. litų įsigijo verslininkas Stanislovas Lapeika, vėliau VšĮ „Belvedrio dvaras“ jį pardavė vilniečiui verslininkui Arvydui Kvietkauskui. Tačiau dvaro renovacija taip ir nebuvo pradėta. Belvederio dvaras įtrauktas į labiausiai niokojamų Lietuvos dvarų sąrašą.[1]
LABAI DZIAUGIUSI KAD DAR GALIT APSILANKYTI IR PAMATYTI TUOS RUMUS NEMACIU JU NUD TADA KADA BAIGIAU TECHNIKUMA 1956 M
AS MOkiausi technikume 1952-1956 m ten prabego linksmos jaunystes dienos o kokie grazus buvo rumai parkas laiptai turejau geras drauges Asta vasiliauskaite VLada Matijosaityte valyte Valaityte kurios nebera gyvos Birute Mockute -jankeviciene otelefonais pasikalbu tik su Birute labai graudu ziureti i tokis apleistus technikumo rumus mano dukra buvo nuvaziavusi apie 2000 m bet tokie apleisti dar nebuvo valerija Simsonaite-Stancikiene
Gal atsiras protingu pinigingu vyru kurie bandis remontuoti rumus
1977metais teko gyventi tame dvare.Kaip studentai skyneme braskes,juodus serbentus kolūkyje.Labai smagiai praleistas laikas.miegodavom dvare ant patiestų čiužinių.O koki šokių vakarai vykdavo...Labai gera aura tam dvare.
Man teko Belvederyje pieninkystes technikume mokitis tai 1956,1957 m tai tikrai buvo grazus tvarkingi rumai , o dabar kai paziuri tai tik verkti noris bet gal atsiras kas prades tavrkyti ir vel bus geri prisiminimai
Ramune perskaiciau tavo komentara ir susimasciau ar kartais tavo mamos ar tetos vardas nebuvo Ada ar Stasyte nes man teko tuo metu mokytis ir as gyvenau pas ju mama tai labai idomu nes pas juos buvo labai gera o ju mama buvo labai nuosirdi irmiela tai men labai dag padejo as esu Regina is Pvnevezio
tais metais ir aš mokiausi tai buvo nuostabus laikai ,pažinojau viena Stasi tai Ginaiti ar Galinaiti gerai nebeprisimenu dar ir nuotrauka turiu aš esu Regina
Suklydau rašydamas. Lankiausi dvare 2007 metais.
Mano mama ,mamos sesė ir pusesere baigė pienininkystės technikumą ir mes jų vaikai užaugome Belvederio kaime o dabar graudu žiūrėti ką gobšūs ir neukiski valdininkai padarei
Labai gaila kad pas mus saugomos teritorijom skiriami tokie pinigai lajų takams o tokie dvarai apleisti, nesuprantu valstybes
Toks grožis ir niekas nekreipia dėmesio!! Čia mūsų istorija,praeitis,paveldas o mes niokojam viską kaip kokie parazitai 🙁 Žodžių trūksta.Būdama vaikas,dažnai lankydavau šitą vietą.Čia būdavo kažkokia ramybės oazė...dabar liko...vaiduoklis su didinga praeitimi 🙁 Labai liūdna :'(
Esu Belvederį lankiusi ne kartą, ir kiekvieną kartą randu vis labiau apgailėtinos būklės. Kad galėčiau kažką pakeisti, galvojau žiūrėdama su ašaromis į išdraskytus koklius, griūvančias lubas, trupantį fasadą. Atlaikė karą, ištvėrė sovietmetį ir tik tam, kad niekam nebereikalingas subyrėtų į užmaršties dulkes...
Savininkams kažkodėl nerūpi( kam tuomet įsigyti!), kultūros paveldo departamentas vėlgi nesikiša, o valdžia atsikvošės tik tuomet, kai įvyks nepataisoma...
Galima užsisakyti ekskursiją po Jurbarko rajoną, užsukti į Belvederio rūmus. Jie jau tvarkomi. Turistai atsargiai ir į vidų įleidžiami. Nuostabiai raižytos durys restauruojamos, bet likę kambariuose autentikos trupinėlių- sienų , lubų puošybos elementų, vestibiulis su mediniais labai gražiais laiptų turėklais. Tikrai labai įdomu. Netoli ir koplyčia.
Jau daugubę metų esu pamilusi šiuos rūmus. Šiandien kaip tik aplankiau rūmus, jie rekonstruojami, tai pats nuostabiausias dalykas, kuris jau vyksta. Rekomenduoju visiems nuvykti ir prisidėti prie nuostabių rūmų atgimimo.
Kad rekonstruoja šaunu, blogai kad savo puslapyje be leidimo naudoja tame tarpe ir mano nuotraukas, nesutikdami jas pašalinti, tuo pažeidžiant autorines teises.
Apsilankiau ir aš šiame dvare visai netyčia, keliaudama pagal nutrinamą žaidimą “Nutrink ir keliauk” Sužavėjo net ir ne kokios “formos” būdamas 😊 o kai pamačiau, kad buvusioj šokių salėj stovi fortepijonas…neatsilaikiau 😄 ir antrąkart jau nusifilmavom videoklipą 😉 https://youtu.be/4a2_egjkeJY?si=cXlvgYCngfN7fDo6
Pamenu Belvederį tik sovietmečiu. Esu lakesnis, nors gyvenau Kriūkuose kitoje pusėje Nemuno. Pamenu dvaro parką su ten gyvenančiais povų klyksmais. Greta pastato buvo oranžerija,-šiltnamis su išdaužytais stiklais. Tėtis minėjo, kad Belvederyje buvo įsikūrusi ,,Normandija-Nemunas" prancūzų-aviacijos 1944 m. eskadrilės kareivinės. Vaikai būdami landžiojome po koplyčios rūsio kriptas. Dalis karstų buvo jau išardyta. Pirmame Belvederio pastato aukšte jau gyveno kelios šeimos
Belvederis atrodė romantiška, su paslaptimis dvaras
Burbos palikuoniai ir siandien yra kazkuo issiskiriantys is kitu, viskas su mintimi, apgalvota....