Vieną gražų vakarą, grįžinėdami iš Ukmergės, dar kartą užsukome į jau lankytą vietą - Poklevskių-Kozelų šeimos koplyčią, pasislėpusią miškelyje, netoli Ukmergės, prie pat Vilnius - Panevežys autostrados. Nelankius ją surasti pakankamai sunku. Dar sunkiau prie jos privažiuoti, ypač dabar, kai per atšilimą visi prie jos vedantys keliai, pavirto į nepravažiuojamus purvynus. Net privažiavus kuo arčiau, gerą kilometrą iki koplyčios vistiek teks prasieiti pėsčiomis.
Medžiagos apie koplyčią nedaug. Pasak Kultūros Vertybių Registro, koplyčia buvo pastatyta 1912 metais ir buvo naudojama laidoti Poklevskių - Kozelų šeimos nariams. Iki 1949 metų, kai ją uždarė, joje vykdavo pamaldos, švenčiamos Sekminės ir Velykos. Vėliau ji buvo ne kartą išplėšta. 1971 metais, gyventojų prašymu, visi palaikai iš rūsio buvo perlaidoti į greta koplyčios esančias kapinaites, kurių dabar neliko nei pėdsako. Dabar žemė priklauso savininkų šeimos anūkei Z.Gražulienei, o pastatas – valstybei ir yra saugomas.
Mes prie koplyčios atvykome sutemus, gerą pusvalandį kulniuojant per purvus. Įdomi architektūra ir nuošali vieta - galima išbandyti naują prožektorių.
Koplyčia iš šalies
Iš šono - užkalti koplyčios langai
Kryžius, kitoje koplyčios pusėje
Matosi medžiai
Fasadas ir kolegė
Įėjimas
Viduje - tuščios skliautuotos patalpos
Žaidimas su šviesa
Siluetas
Apgriuvusiais laiptais galima nusileisti į rūsį
Rūsys
Tuščios kriptos
Prieš pasišalinant, galima padaryti unikalią demonišką fotosesiją.
Rūsys žvakių šviesoje
Laiptai į viršų
Kolega kviečia tamsiąsias jėgas
Kolega
Siluetas, prieš pasišalinant
Parašykite komentarą