2017-tų eurotripas pagaliau eina į pabaigą - beveik visas nuotraukas parodžiau, beliko tik didžiulė karjerinė mašina bei visokia smulkmė. Tarp tos smulkmės - ši atmosferinga šachta iš Slovakijos, tokia purvina, kad iš jos išlipome patys kaip kokie šachtininkai - juodais veidais ir drabužiais. Galbūt ten būta gaisro, nežinau, bet ten kur beprisiliesi - išsitepsi pelenais. O mes, kaip tyčia, apsauginius rūbus buvome palikę automobilyje ir tingėjome iki jo grįžinėti.

Patekimas į šachtą - savotiškas, pirmą kartą lipau per tokį. Įsivaizduokite - krūmynai, už jų - ventiliacijos tunelis, 45° kampu vedantis žemyn, toks gilus, kad pasišvietus prožektoriumi nesimato dugno. Tunelio apačioje prinešta žemių ir molio, per juos iš viršaus teka vanduo ir jei netyčia paslysi - nugarmėsi. Lėtai, besilaikant už metalinių konstrukcijų, nusileidus tuneliu apie 50 metrų, prieinamas šulinys su supuvusiomis kopetėlėmis, kuriomis nusileidus žemyn dar kelis metrus (tuo tarpu vanduo iš viršaus bėga ant galvos) prieiname dar vieną, jau matytą tunelį. Juo vėl reikia leistis į apačią gerus 50 metrų, iki šachtos ventiliacinės patalpos.

Na, o toliau jau nesunku - iš ventiliacinės patalpos galima pralįsti į dalinai vandeniu užpiltą tunelių sistemą. Kadangi apsauginiai rūbai liko mašinoje, o sulaipioti aukštyn ir vėl ekstremaliai leistis norinčių nebuvo, teko eiti atsargiai - bėgiais, visokiomis šiukšlėmis ir išsikišimais, kad nesušlapti kojų. Iš dalies tai pasiteisino (batai sudrėko tik truputį), bet su chimza būtų buvę daug paprasčiau, plius, pavyktų pereiti kai kurias stipriau užpiltas šachtos atšakas. Neatmetu variantą, kad čia reikės dar kartą sugrįžti ir viską apžiūrėti nuodugniau.

Štai toks tunelis 45° kampu iš apačios

Nuotraukoje atrodo horizontaliai, nors taip nėra

Tunelio pabaigoje atsiremiame į ventiliatorių

Oro siurblio patalpa

Už jos prasideda tuneliai

Vietomis jie šakojasi

O vietomis - užsibaigia akligatviais

Kažkoks įrenginys ant bėgių

Vietomis jų viršus nėra sutvirtintas

O kartais būna įrengtas sutvirtinimas iš metalo balkių bei medinių lentų

Dar viena variacija

Kas keli šimtai metrų pasitaiko kambariukai įrangai bei darbininkams

Kažkas, matosi, gerai pavakarojo

Sandėliukas

Viduje

Dar vienas, didesnis

Einant toliau vis daugėjo ir daugėjo vagonečių

Jos čia ant kiekvieno žingsnio

Pabaigoje radome greitosios pagalbos traukinuką

Galima įlysti į vidų

Bevaikštant viduje kolegai pradėjo skaudėti galvą nuo slogaus oro. Aš pats nieko nepajaučiau, bet kai išvažiavau rimtai peršalęs, tai šiaip jaučiausi nekaip. Bendrai, profesionalai į tokias šachtas nekiša kojos be dujų analizatoriaus, matuojančio deguonies bei CO2 kiekį - praverčia. Ypač tokiose vietose, kur deguonies trūkumas kelia rimtą pavojų gyvybei.

Žodžiu, po geros valandos šachtoje patraukėme atgalios

Kolega

Virš galvos - tokios konstrukcijos

Dar viena fotogeniška vieta

Mūsų ventiliacinė, per kurią atėjome

Po gero pusvalandžio jau buvome viršuje, sukaitę, purvini, šlapiomis kojomis bei juodai veidais. Taip prasidėjo ilgai planuota Europos kelionė.

Dar viena šachta iš regiono

Ši mūsų paskutinės kelionės į centrinę Europą metu lankyta šachta Slovakijoje (papildyta 2020 08.31) nebūtų įdomi, jei ne gigantiška, neįsivaizduojamo ir neaprėpiamo dydžio viena iš patalpų - 250x250 metrų ploto ir 150 metrų aukščio požeminė erdvė, kurią pro įgriuvą iš viršaus apšvietė saulė. Šios edrvės buvo neįmanoma nei sutalpinti objektyve (į iš kelių nuotraukų suklijuotą panoramą tilpo gal tik trečdalis jos), nei apšviesti prožektoriais - mūsų 9000 lumenų galingumo Fenix monstras joje buvo vaikiškas žaisliukas.

Prasideda šachta paprastai, netgi sakyčiau, nuobodžiai

Viskas +- matyta

Na, nebent gal kiek platesnis tunelis, nei įprasta

Vietomis pasitaiko pertvaros

Vietomis - toks kaip ir antras aukštas

O čia - ta gigantiška erdvė, apie kurią kalbėjau (vos įsižiūri žmogaus siluetas)

Dar viena nuotrauka - geresnė kompozicija, nors ir neperteikianti tikrų erdvės maštabų

Ačiū už dėmesį.