Vokietijos šachtos ir kiti požemiai


Besiruošiant naujai kelionei (taip, už savaitės vėl išjudame į vakarus) nusprendžiau dar ką nors paskelbti į puslapį. Jame, beje, techninis žmogus pastebės nemažai pokyčių - įjungtas HTTPS, įdiegta nauja galerija, taigi, jei pastebėsite kokią išlindusią klaidą - drąsiai rašykite. Sunkiausia darant tokius pakeitimus yra išsaugoti Facebook laikus - socialiniai tinklai labai jautriai reaguoja į bet kokius URL pokyčius (netgi http://xxx ir https://xxx jie traktuoja kaip skirtingus adresus), dėl ko ir nėra laikų prie senesnių straipsnių - pasikeitė nuorodų struktūra. Šįkart pabandžiau juos išsaugoti, naudojant og:url, .htaccess, PHP ir daug keiksmažodžių, nuskambėjusių prie mano monitoriaus IRL. Bet čia aš nukrypau nuo temos.

O šiandienos tema - šachtos ir požemiai, kurių pilna Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir bendrai, visoje centrinėje Europoje. Didžioji dalis jų yra sunkiai surandamas - vietiniai digeriai gerai saugo savo vietas, taigi, norint po jas pasivaikščioti reikės įdėti nemažai pastangų. Pirmoji šachta man patiko labiausiai, galbūt dėl savo fotogeniškumo bei lengvo patekimo - skirtingai nei daugumoje šachtų čia nereikėjo chimzos, dujų analizatoriaus, laipiojimo įrangos, nereikėjo leistis žemyn sulūžusiomis kopėčiomis ar panašaus ekstrymo. Viena paprastesnių šachtų, į kurią galima ateiti vos ne su išeiginiais rūbais.

Šachta, iš esmės, atrodo taip

Tiesiog daugybė tunelių su bėgiais

Kartais tie tuneliai šakojasi

Kartais labiau primena urvus, nei šachtas

Nuo didelių tunelių šakojasi techninės atšakos

Atrodo jos taip

Dažnai jose būna kažkokie techniniai įrengimai, elektros skydinės

Mašinistas

Gražiausia šachtos dalis - sutvirtinta raudonomis plytomis

Išliko metaliniai vamzdžiai

Tunelio sužemėjimas

Grotuota atšaka

Žmogus voras

Kolega

Begrįžtant dar keli kadrai iš įdomesnių vietų

Panašu į urvą

O čia - mažesnis tunelis

Ilgas kelias link išėjimo, pabaigiant šachtą

Antroji vieta buvo labiau istorinė - didžiulis požeminis kompleksas "R", kuriame buvo išbandomi nacių balistinių raketų V2 varikliai. Varikliai būdavo surenkami požeminiuose, dabar sugriautuose cechuose, o išdeginami ugnimi - dabar užpiltame vandeniu karjere, kurį būtų galima nesunkiai supainioti su natūraliu ežeru. Gaila, kad atvykome į vietą jau betemstant ir kol nusileidome prie objekto, buvo jau per vėlu fotografuoti lauke. Beliko tik padaryti kelias nuotraukas sugriautuose požeminiuose cechuose.

Sugriauti požeminiai cechai atrodo taip

Didžiulės patalpos, užverstos nuolaužomis

Nuotraukose nesimato, bet believe me, tai - viena įspūdingiausių matytų požeminių vietų

Tiesiog erdvė tokia, kad jos dydžio neįmanoma perteikti nuotraukose

Štai čia, tarkime, ar pasakytumėte, kad šioje patalpoje aukštis ~20 metrų?

Papildomai fotkinimo procesą apsunkina visur besivoliojančios nuolaužos

Dar viena patalpa

O čia - pusiau sugriuvusi dalis

Kolega

Čia - dar viena požeminė gamykla, vadinasi "Anke"

Atrodo viskas taip

Niekuo nesiskiria nuo šachtų

Techniškai taip ir yra, visos požeminės gamyklos buvo kurtos apleistose šachtose

Tokiose didelėse erdvėse būdavo gamyba

Kitose jau viskas baigia užgriūti

Dar viena patalpa

Dalyje atšakų - sukrauti ventiliacijos vamzdžiai

O dalis atšakų užkrauti akmenimis

Sutvirtinta atšaka

Tokia ta gamykla

Kas žinote kas ne (kad jau pradėjome kalbėti apie techniką), didelių erdvių fotkinimui, pirmiausiai, reikia daug žmonių - vieno iš jų reikia kadre, kad nuotraukose matytųsi objekto gabaritai, tu pats stovi prie fotiko ir pašviesti gali tik nebent iš labai arti, tai jeigu važiuoji trise (o pas mus net ir tokią kompaniją dažnai būna problematiška surinkti), kiek lieka žmonių apšviesti kelių šimtų kubinių metrų erdvę, padalintą nuolaužomis į kelias dalis? Čia jums ne su telefonu daryti selfį, ne taip viskas paprasta, kaip galimai atrodo.

Bet mes judame toliau, link dar vienos šachtos

Ji mažiau fotogeniška, bet užtat labai didelė

Tiesiog kilometrai tunelių - nesimato pabaigos

Tik tų tunelių stovis nekelia pasitikėjimo

Sutvirtintos vieno iš tunelių lubos

Kolona

Vietomis tuneliai labai išplatėja

O čia - mūsų tikslas, pro šachtą tekanti požeminė upė

Kolega, pakeliui link išėjimo

Pabaigai - dar viena šachta (nors ir iš Čekijos, bet vis tas pats regionas). Iš nuotraukų ji atrodo paprastai ir gražiai, bet dammit, ji buvo, ko gero, pati sunkiausia šachta visoje kelionėje. Primeskite - miške šulinys, jame medinės kopėčios ir ~40 metrų leidimosi žemyn, į pirmąjį šachtos horizontą (kas žinote kas ne, bet šachtos, dažniausiai, būna išsidėsčiusios ne vienu aukštu, o keliais - tie aukštai yra vadinami horizontais), o iš jo - dar apie šimtą metrų žemyn, per kopėčias lifto šachtoje, ant galvos lašant vandeniui, laikas nuo laiko sustojant pailsėti (prisiminiau savo rūfingo laikus ir tai, kaip lipome į VE-2 kaminą). Nesunku nuspėti kad išlipant atgal rankos buvo ne geriausioje būklėje, 140 metrų su sunkia kuprine - ne juokai.

Pati šachta atrodo taip

Vienas iš išplatėjimų ir šulinys į apačią

Vietomis viršus - sutvirtintas

Vietomis tuneliai daro posūkį

O čia - žemesnis horizontas, jau po nusileidimo

Čia irgi - vietomis tvirtintos lubos

Kolega, pabaigai

Vat tokie tie vakarų Europos požemiai. Visiems gero savaitgalio!

Socialiniai tinklai:

Daugiau straipsnių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *