Besiruošiant naujai kelionei (taip, už savaitės vėl išjudame į vakarus) nusprendžiau dar ką nors paskelbti į puslapį. Jame, beje, techninis žmogus pastebės nemažai pokyčių - įjungtas HTTPS, įdiegta nauja galerija, taigi, jei pastebėsite kokią išlindusią klaidą - drąsiai rašykite. Sunkiausia darant tokius pakeitimus yra išsaugoti Facebook laikus - socialiniai tinklai labai jautriai reaguoja į bet kokius URL pokyčius (netgi http://xxx ir https://xxx jie traktuoja kaip skirtingus adresus), dėl ko ir nėra laikų prie senesnių straipsnių - pasikeitė nuorodų struktūra. Šįkart pabandžiau juos išsaugoti, naudojant og:url, .htaccess, PHP ir daug keiksmažodžių, nuskambėjusių prie mano monitoriaus IRL. Bet čia aš nukrypau nuo temos.
O šiandienos tema - šachtos ir požemiai, kurių pilna Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir bendrai, visoje centrinėje Europoje. Didžioji dalis jų yra sunkiai surandamas - vietiniai digeriai gerai saugo savo vietas, taigi, norint po jas pasivaikščioti reikės įdėti nemažai pastangų. Pirmoji šachta man patiko labiausiai, galbūt dėl savo fotogeniškumo bei lengvo patekimo - skirtingai nei daugumoje šachtų čia nereikėjo chimzos, dujų analizatoriaus, laipiojimo įrangos, nereikėjo leistis žemyn sulūžusiomis kopėčiomis ar panašaus ekstrymo. Viena paprastesnių šachtų, į kurią galima ateiti vos ne su išeiginiais rūbais.
Šachta, iš esmės, atrodo taip
Tiesiog daugybė tunelių su bėgiais
Kartais tie tuneliai šakojasi
Kartais labiau primena urvus, nei šachtas
Nuo didelių tunelių šakojasi techninės atšakos
Atrodo jos taip
Dažnai jose būna kažkokie techniniai įrengimai, elektros skydinės
Mašinistas
Gražiausia šachtos dalis - sutvirtinta raudonomis plytomis
Išliko metaliniai vamzdžiai
Tunelio sužemėjimas
Grotuota atšaka
Žmogus voras
Kolega
Begrįžtant dar keli kadrai iš įdomesnių vietų
Panašu į urvą
O čia - mažesnis tunelis
Ilgas kelias link išėjimo, pabaigiant šachtą
Antroji vieta buvo labiau istorinė - didžiulis požeminis kompleksas "R", kuriame buvo išbandomi nacių balistinių raketų V2 varikliai. Varikliai būdavo surenkami požeminiuose, dabar sugriautuose cechuose, o išdeginami ugnimi - dabar užpiltame vandeniu karjere, kurį būtų galima nesunkiai supainioti su natūraliu ežeru. Gaila, kad atvykome į vietą jau betemstant ir kol nusileidome prie objekto, buvo jau per vėlu fotografuoti lauke. Beliko tik padaryti kelias nuotraukas sugriautuose požeminiuose cechuose.
Sugriauti požeminiai cechai atrodo taip
Didžiulės patalpos, užverstos nuolaužomis
Nuotraukose nesimato, bet believe me, tai - viena įspūdingiausių matytų požeminių vietų
Tiesiog erdvė tokia, kad jos dydžio neįmanoma perteikti nuotraukose
Štai čia, tarkime, ar pasakytumėte, kad šioje patalpoje aukštis ~20 metrų?
Papildomai fotkinimo procesą apsunkina visur besivoliojančios nuolaužos
Dar viena patalpa
O čia - pusiau sugriuvusi dalis
Kolega
Čia - dar viena požeminė gamykla, vadinasi "Anke"
Atrodo viskas taip
Niekuo nesiskiria nuo šachtų
Techniškai taip ir yra, visos požeminės gamyklos buvo kurtos apleistose šachtose
Tokiose didelėse erdvėse būdavo gamyba
Kitose jau viskas baigia užgriūti
Dar viena patalpa
Dalyje atšakų - sukrauti ventiliacijos vamzdžiai
O dalis atšakų užkrauti akmenimis
Sutvirtinta atšaka
Tokia ta gamykla
Kas žinote kas ne (kad jau pradėjome kalbėti apie techniką), didelių erdvių fotkinimui, pirmiausiai, reikia daug žmonių - vieno iš jų reikia kadre, kad nuotraukose matytųsi objekto gabaritai, tu pats stovi prie fotiko ir pašviesti gali tik nebent iš labai arti, tai jeigu važiuoji trise (o pas mus net ir tokią kompaniją dažnai būna problematiška surinkti), kiek lieka žmonių apšviesti kelių šimtų kubinių metrų erdvę, padalintą nuolaužomis į kelias dalis? Čia jums ne su telefonu daryti selfį, ne taip viskas paprasta, kaip galimai atrodo.
Bet mes judame toliau, link dar vienos šachtos
Ji mažiau fotogeniška, bet užtat labai didelė
Tiesiog kilometrai tunelių - nesimato pabaigos
Tik tų tunelių stovis nekelia pasitikėjimo
Sutvirtintos vieno iš tunelių lubos
Kolona
Vietomis tuneliai labai išplatėja
O čia - mūsų tikslas, pro šachtą tekanti požeminė upė
Kolega, pakeliui link išėjimo
Pabaigai - dar viena šachta (nors ir iš Čekijos, bet vis tas pats regionas). Iš nuotraukų ji atrodo paprastai ir gražiai, bet dammit, ji buvo, ko gero, pati sunkiausia šachta visoje kelionėje. Primeskite - miške šulinys, jame medinės kopėčios ir ~40 metrų leidimosi žemyn, į pirmąjį šachtos horizontą (kas žinote kas ne, bet šachtos, dažniausiai, būna išsidėsčiusios ne vienu aukštu, o keliais - tie aukštai yra vadinami horizontais), o iš jo - dar apie šimtą metrų žemyn, per kopėčias lifto šachtoje, ant galvos lašant vandeniui, laikas nuo laiko sustojant pailsėti (prisiminiau savo rūfingo laikus ir tai, kaip lipome į VE-2 kaminą). Nesunku nuspėti kad išlipant atgal rankos buvo ne geriausioje būklėje, 140 metrų su sunkia kuprine - ne juokai.
Pati šachta atrodo taip
Vienas iš išplatėjimų ir šulinys į apačią
Vietomis viršus - sutvirtintas
Vietomis tuneliai daro posūkį
O čia - žemesnis horizontas, jau po nusileidimo
Čia irgi - vietomis tvirtintos lubos
Kolega, pabaigai
Vat tokie tie vakarų Europos požemiai. Visiems gero savaitgalio!
Parašykite komentarą