Šiandien neparodysiu beveik nieko naujo, tik sukelsiu daug padraikų nuotraukų į vieną vietą. Dalis šių nuotraukų bus jau matytos Pamiršta.lt facebook puslapio sekėjams, dalis - dar niekur nepublikuotos, besivoliojančios nuotraukų archyve. Žodžiu, nors daugumai čia nebus nieko naujo, kai kam tai gali pasirodyti įdomu - ypač senovės mėgėjams.
Kalbėsime apie senovinius rūsius, kuriems visada jaučiau silpnybę. Prieš perstatant senąjį Vilniaus centrą, jais buvo galima pereiti visą senamiestį skersai ir išilgai. Sumaišius jį su senamiesčio kolektorium, į kurį kai kurie iš tų rūsių turėjo išėjimą, gaudavosi atominis junginys - didžiulis labirintas, kuriame nepasiklysti galėdavo tik patys geriausi. Dabar, deja, viso to nepamatysi - rūsiai jau atskirti vienas nuo kito, seni praėjimai - užmūryti. Po šias erdves šiandieną ir pasivaikščiosime, be sistemos, kadangi patys rūsiai jos seniai nebeturi.
Pradėsime nuo Verkių rūsių - mažai kas žino, kad dabar vienas prieš kitą stovintys Verkių parko pastatai nėra reprezentaciniai rūmai. Pagrindiniai rūmai buvo stipriai apgadinti prancūzmečiu, kai juose apsigyvenę iš Rusijos besitraukiantys sumušti, sušalę Napoleono kareiviai besišildydami sukūreno medines pagrindinių rūmų konstrukcijas. Naujam šių rūmų savininkui, Liudvikui Adolfui Vitgenšteinui neliko nieko kito kaip perkelti reprezentacinius rūmus į oficiną, o reprezentacinių rūmų liekanas nugriauti. Sulyginus juos su žeme liko jų senoviniai rūsiai, į kuriuos nesunku patekti, apsiginklavus laipiojimo įranga.
Dabar Verkių rūmų rūsiai atrodo taip
Už šios patalpos - perstatyta dalis
Senos ir naujos architektūros mišinys
Matosi, kad rūsiai buvo daug didesni
Tik dalis praėjimų dabar užmūryti
Arka
Nemaža dalis rūsio iš viso perstatyta
Senovinis mūras ir silikatinės plytos
O čia - iš viso nauja dalis
Betono blokai
Dar vienas skliautas
Paskutinis žvilgsnis į gražiausią rūsio patalpą
Šis rūsys - Gedimino prospekto kieme. Nusileidimas - per žemyn besileidžiantį stogelį, iš pirmo žvilgsnio primenantį slėptuvės įėjimą. Matyt, kadaise čia būta namo, kuriam sugriuvus rūsys buvo panaudotas kaip šiluminis mazgas.
Nusileidimas atrodo taip
Viduje - tokia skliautinė patalpa
Panašu į seną šviestuvą
Gretimame kambaryje galima rasti didžiulę cisterną
Jos visa išorė padengta sudžiuvusia smala
Kas liko iš vandens talpos
Išėjimas iš rūsio
Šiek tiek panašus rūsys - po pastatu Labdarių gatvėje, remonto būklėje užstrigusiu jau kažkelintus metus. Norui esant galima patekti ir į pastatą, tačiau, jame nėra nieko įdomaus.
Rūsys Labdarių gatvėje
Perėjimas į kitą dalį
Katino kailiukas
Kartais rūsiai būna išdarkyti šiluminių mazgų ir panašių įrengimų. Kaip šis rūselis Užupyje - gražus, nors ir sistemingai naikinamas tvarkomas šiluminį mazgą įrenginėjančių darbininkų.
Nusileidimas į rūsį
Taip jis dabar atrodo
Čia pilna šiukšlių ir kitokios statybinės įrangos
Tarp XIX plytų - akmenys
Tokia vieta
Renovacija vyksta ir netoliese, Augustinų vienuolyno rūsyje. Netrukus čia įsikurs mažai girdėtas Europos humanitarinis universitetas - bent jau kažkoks jo padalinys.
Rūsys Augustinų vienuolyne
Prasideda skliautuotos patalpos
Įdomiai naujas statyba komponuojama su senomis sienomis
Arka
Pabaigai - didelė vandens saugykla Burbiškėse, susijusi su VE2 elektrine, kurią digeriai vadina "raganų kalnu". Ne visai senovinis ir ne visai rūsys, bet originali vieta.
Saugykla
Kolonos
Dar toks fotošopas
Su dūmais, pabaigai
Tai tiek. Tikiu, ateityje pavyks surasti daugiau nematytų vietų. Iki kitų kartų!
