Sunkiausia keliaujant po Ukrainą buvo įveikti jos kelius - tokius nudubasintus, kad apie juos sunku kalbėti cenzūriškai. Taip, žinau, kad visi mėgsta pastumti ant savo šalies kelių, bet tai ką pamatėme Ukrainoje buvo kažkoks siurrealizmas - dažnai kelio danga priminė meteoritų subombarduotą mėnulio paviršių, per kurį dar reikėjo pagalvoti, kaip važiuoti, kad kuo mažiau žalos prisidaryti automobilio pakabai. Mes, judėdami atsargiai, sugebėjome išsisukti su sąlyginai mažais nuostoliais - padaužytu dugnu ir prakirsta galine padanga.
Kodėl visa tai pasakoju? Dėl to, kad prie šitos šachtos privažiuoti nepavyko dėl afigienų urainietiškų kelių, o tiksliau - dėl slidaus, nepabarstyto kelio į kalną bei gilių provėžų, dėl kurių vos nesėdome ant dugno viduryje nakties Ukrainos gilumoje. Teko pasistatyti automobilį keliakraštyje (prieš tai dar pasikeitus pramuštą padangą) ir lipti į kalno viršų pėstute, ieškant įėjimo į šachtą naktiniame miške. Bet ilgainiui įėjimas buvo surastas ir pradėjome pasivaikščiojimą po 40-ties kilometrų ilgio klinties katakombas, savo struktūra primenančias objektą netoli Paryžiaus, kuriame naciai gamino balistines raketas.
Šachtoje praleidome kelias valandas, kol galutinai neužsiknisom, nors vaikščioti čia buvo galima be galo, kad ir visą naktį. Daugiausiai struktūra buvo tokia - didelis, aukštas pagrindinis tunelis, kuriame važinėdavo sunkvežimiai, su išsišakojimais į šonus, kartais - kelių lygių. Tarp tų išsišakojimų būta mažų tarnybinių patalpų, kuriose buvę darbininkai, o dabar - panašu kad šeimininkaujantys vietiniai ūkininkai susikrovė drabužius, indus, įsirengė pečiukus bei kitą buitį. Nors vienoje aštakoje radome ir visą sveikutelį sunkvežimį Zil 130.
Šachta, iš esmės, atrodo taip
Tuneliai, daugiausiai, pora kartų aukštesni už žmogų
Nors pasitaiko ir žemesnių, žmogaus ūgio
Iš visko panašu, kad čia buvo važinėta sunkvežimių
Jie tunelyje paliko aiškiai įžiūrimas ratų provežas
Kartais šachta šakojasi
O kartais - leidžiasi žemyn
Žemesnis lygis
Šio tunelio gale matosi antras lygis
Grįžkime į pagrindinį tunelį
Siluetas
Viename iš akligatvių radome sunkvežimį
Panašu, kad būtent tokiais sunkvežimiais iš čia būdavo vežamas akmuo
Kitame - darbuotojų kambariuką
Jie sau įsirengė pečiuką
Sandėliukas, greta
Šoninėse atšakose pasitaiko visko
Kartais tai būna dėžės
Kartais - į maišus sukrautos daržovės
Iš daigų matosi kad jos čia jau seniai
Kartais pasitaiko tokie pakilimai ant grindų - taip ir nesupratau, kam
Daugiau darbuotojų kambariukų
Lentelė
Mes požemių vaikai - 1995-ti metai
Tokia šachta
Išėjimas - kairėje
Ačiū už dėmesį ir gero savaitgalio!
o super susas kur?
Ten ne ZIL 130....
Atrodo įspūdingai :O kaip iš kokio fantastinio filmo apie ateitį po apokalipsės.