Pamiršta.lt

Atėjo mano taip nemėgstama vasara, kurios metu stengiuosi leisti laiką namie, betvarkant senus straipsnius su nuotraukomis bei ruoštis naujoms kelionėms. Bet šįkart likimo ironija sužaidė taip, kad būtent birželio pabaigoje, pačiame sezono įkarštyje, į Odesą paleido pigių skrydžių, kuriais buvo nevalia nepasinaudoti. Kelionėje buvo žostkai karšta ir Odesos požemiai po +39 laipsnių lauke buvo kaip tikra atgaiva, iš kurios lysti atgal į lauką nesinorėjo - kažkokia priešprieša pirmąjai Odesos kelionei, kada priešingai, buvo ekstremaliai šalta, ledinis vėjas, užpustyti keliai ir kitos žiemos grožybės.

Odesoje praleidome 4 dienas, apsistoję pas draugą dirbtuvėse, dėl ko, nakvynė nieko nekainavo. Kelionėms po įdomias vietas išsinuomavome mašiną - 2013-tų Daewoo Lanos (kurių pas mus iš viso gatvėje nepamatysi), su kuria bevažinėjant po Odesos apylinkes ir užkampius visiškai nesiskyrėme nuo vietinių. Mašinos multimedija ir bendrai, visa įranga, mažai kuo skyrėsi nuo mano pirmos mašinos - 1994-tų Honda Civic, kuria važinėdavau būdamas studentas. Variklis, važiuoklė ir bendrai, visa ergonomika čia netraukė net iki jos, tačiau, savo dalį darbo ji atliko ir netgi nesubiro iki ją atiduodant, nepaisant problemų su artimosiomis šviesomis, barškančia pakaba ir per kartą veikiančia kondiške.

Be civilinių pasivaikščiojimų po miestą (šįkart jo pamatėme daugiau nei aną kartą) dar kartą pasivaikščiojome po vieną žinomiausių ir tuo pačiu įdomiausių Odesos požeminių vietų - giluminį drenažą, iškirstą minkštoje uolienoje, vietomis sutvirtintoje metro tunelius primenančiais gelžbetoniniais tiubingais. Šie išsiraizgę po Odesos centrą požemiai tarpusavyje sujungia skirtingas, mažesnes katakombų sistemas ir netgi civilinės gynybos slėptuves. Dabar, kai turėjau daugiau laiko ir jėgų, daugiau laiko skyriau nuotraukoms, taigi, prašome - daryta Nikon D7200 + Nikon AF-P DX Nikkor 10-20mm f/4.5-5.6G VR, jei kam įdomu.

Tuneliai - iškirsti minkštoje uolienoje

Atrodo jie taip

Vaikščioti reikia betoniniais blokais, po kuriais atskiroje dalyje teka vanduo

Vėliau vandens lygis pakyla ir tenka bristi per vandenį

Bridimo procesas atrodo taip

Per dešimtis metrų uolienos prasisunkęs vanduo tampa neįtikėtinai švarus ir skaidrus

Dar kartą - kolega

Įdomiai atrodo

Vėliau patenkama į didesnius tunelius, šiek tiek primenančius metro

Apačia sutvirtinta, viršus - gryna uoliena

Matote skylę dešinėje, viršuje? Tai - įlindimas į katakombas

Užšliaužti į viršų siauroje skylėje ne taip paprasta, kaip atrodo

Va ir mūsų mylima katakombų sistema

Grįžus atgal

Kelias link išėjimo

Tą pačią dieną paryčiais vėl šturmavome vieną neįprasčiausių matytų apleistų vietų - Pasakų tunelį - uždaruoju būdu iškastą požeminį pėsčiųjų tunelį, kuriuo dabar nugriautos sanatorijos poilsiautojai galėdavo patogiai prieiti prie jūros. Norint patekti į paplūdimį poilsiautojai turėdavo nusileisti liftu ~ 40 metrų ir pora šimtų metrų praeiti tuneliu, gausiai išpuoštu mozaikomis. Kadangi šįkart padariau vos pora nuotraukų, čia sukelsiu nuotraukas darytas žiemą, kurias jau buvau rodęs FB.

Poilsiautojai į tunelį nusileisdavo liftais

Už jų prasideda poros šimtų metrų ilgio tunelis

Iš pradžių sienos dar nedaug išpuoštos, vos keli užrašai

Vėliau prasideda įspūdingos mozaikos

Labai įspūdingos

Jūros tematika

Tautiniai motyvai

Raudona spalva

Dalis papuošimų tunelyje yra paprastos mozaikos

O dalis - trimačiai piešiniai

Arba taip

Kolegos

Sekančią naktį skyrėme patekimui į dar vieną unikalų požemį - didelį uolienoje iškaltą civilinės gynybos bunkerį, sudarytą iš ilgų ir siaurų tunelių. Nuotraukose nesimatys, bet bunkeris išties yra labai didelis, jame galima įsijungti šviesą, surasti civilinės gynybos sandėlį ir netgi veikiančią pirtį. Vertėjo pasistengti, kad į jį patekti.

Bunkeris atrodo taip

T.y. daug ilgų ir siaurų tunelių

Įdomus jis tuo, kad šie tuneliai iškirsti buvusiose katakombose

Kambariai - daugiausiai tušti

Praėjimas į ventiliacinę

Pati ventiliacinė patalpa

Tualetas

Civilinės gynybos sandėlys, vienoje iš patalpų

Užkliuvo dviejų dalių šarvuotos apsauginės durys

O šiaip jų ten gana daug, kelios eilės

Na ir aišku, netrūko pačių tikriausių katakombų. Tik skirtumas tame kad šįkart vaikščiojome savarankiškai, be gido, pagal galimybes žymėdami sienas ir bandydami įsiminti iš kur atėjome.

Katakombos - jau matytos

Gal tik daugiau nuotraukų

Kai kur tuneliai išaukštėja

Kai kur - priešingai, reikia eiti susilenkus

Siaura

Vietomis matosi provežos nuo akmenį vežusių vežimų

Kolonos

Vienoje iš patalpų radome kelių metrų gylio šulinį

Kitoje - skvotą

Tokių skvotų čia daug

Dar vienas

Šiame skvote nufotkinau kolegas

Šiomis iš akmenų sudėtomis linijomis, kiek pasakojo vietiniai, vaikšto kažkokie sektantai

Visai fotogeniška siena

Dar vienos kolonos

Kolega

Dar toks įdomus drenažo tunelis, pabaigai

Judėkime toliau. Šukuojant Odesos miestą per Google maps neįmanoma nepastebėti apleistos technikos prie oro uosto ir aviacijos remonto gamyklos. Prie jos patekimas pareikalavo improvizacijos, įžūlumo, o baigėsi viskas greita evakuacija.

Taigi, paliekamą mašiną nuošaliau ir nuo prekybos centro pusės perlipame tvorą. Palaipsniui judame per lauką su krūmais iki technikos, kuri jau matosi tolumoje. Pakeliui praeiname pro ženklą "minos" - mažai tikėtina, bet vistiek norom nenorom sunerimsti. Nuo technikos mus skiria betoninis kelias, kuriuo važinėja pasieniečiai iš mums dešinėje esančios pasieniečių bazės į veikiančią aviacijos remonto gamyklą, kairėje. Praleidus vieną iš jų bėgame pirmyn prie dar vienos spygliuotos vielos, kurią sėkmingai įveikus atsiduriame prie technikos.

Bet vos tik išsitraukiu fotoaparatą (o kolega - kamerą) - gamykloje pusės prasideda bruzdesys ir prie pat mūsų, į betoninę aikštelę, gamyklos vilkikas išvelka sraigtasparnį, kuris užkuria variklius. Galva pradeda karštligiškai ieškoti atsitraukimo plano - grįžti tuo pačiu kaip atėjome nespėsime, lauke nėra nei vieno didesnio krūmo, nuo gamyklos viskas persižiūri kiaurai, technikos kabinos visos uždarytos ir jeigu tas sraigtasparnis pakils - šansų likti nepastebėtiems beveik nėra. Neliko nieko kito kaip tik pasislėpti po lėktuvais ir keliolika minučių tyliai laukti, kuo viskas pasibaigs.

Sraigtasparnis po kelių bandymų taip ir nepakilo, viskas pamažu pradeda rimti ir jau atrodo, kad netrukus bus galima eiti toliau, tačiau, čia tarp lėktuvų prašmėžuoja gerai pažįstamas Ukrainos kariuomenės kamufliažas. Po perkūnais, tik to dar betrūko! Patys kalti, juk buvo galima tikėtis apsaugos - iš palydovo prie technikos buvo galima įžiūrėti kažkokią įtartiną būdelę. Apsauginis su šunimi, panašu, mūsų dar nepastebėjo, todėl, palengva, nardant tarp sraigtasparnių ir lėktuvų, grįžtame prie spygliuotos vielos perimetro ir greitu tempu retiruojamės per pievą atgal, link prekybos centro. Kertant skiriantį remonto gamyklą ir pasieniečių bazę kelią mus dar pastebi grupelė kariškių, bet mums jau ne motais - bėgame atgal link prekybos centro tvoros ir greitai atsiduriame kitoje jos pusėje. Patys kalti, lipti viduryje darbo dienos ir dar be žvalgybos - viskas galėjo pasibaigti ir liūdniau.

Dabar, kodėl visa tai pasakoju? Nes kartkartėmis vis pasigirsta pasiūlymai, kritika, kad kampas ne tas, kodėl tas arba anas nenufotografuota ir pan. Realybėje gi karinė technika pareikalauja kone daugiausiai įžūlumo ir retai praeina be incidentų. Tokių technikos kapinynų kur gali ramiai vaikščioti, laipioti ant mašinų ir bendrai, daryti tai kas tau patinka, yra vienetai. Kitais atvejais džiaugiesi kad iš viso pavyko išnešti sveiką kailį.

Na, bet nors techniką pamatėme

Mig-29

Yra ir nemažai sraigtasparnių

Dešinėje - Mig-29 išoriniai kuro bakai (kiekvieno talpa po 1150 litrų)

Dar vienas lėktuvas

Po šiuo sparnu ir slapsčiausi

Apleistos vertuškės

Iš arčiau - čia Mi-8, jeigu dar kas nežino

Dar vienas Mi-8, bet skirtas elektroninei žvalgybai (iš ten ir antenos ant šono)

Kitas kampas

Tokia ta apleista Odesos aviacijos remonto gamyklos technika

Pačiai pabaigai - kelios nuotraukos iš dar vieno technikos kapinyno, Nikolajeve

Čia važinėjome vienai dienai ir vėlgi, nelabai sėkmingai

Prie šios technikos priėjome, o kitur - nelabai

Kolega

Tokia ta Odesos 4-ių dienų kelionė. O kaip jūs manote, vertėjo?