Pamiršta.lt

Galiu pasigirti, kad per šiuodu metus esu pabuvojęs nemažai katakombų - Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje bei kitur. Odesos katakombos gi kažkaip liko nuošalyje, nepaisant ne vieną kartą nuskambėjusio kvietimo ten važiuoti. Didžiausia problema tame, kad ten nusigauti sąlyginai brangu, ypač low-cost'eriams pripratinus prie pigių skrydžių, kurie į Odesą neskraido. Bet užpraeitą savaitę su kolega Marko nusprendėme užpildyti šią spragą ir nusipirkome paskutinio momento lėktuvo bilietus į Kijevą, o iš ten - traukinio bilietus į Odesą.

Apie kelionę į Odesą traukiniu reikėtų pasakyti kelis žodžius. Pirmiausiai, jei važiuosite, bilietus rekomenduoju pirkti iš anksto - net ne sezono metu vietos, ypač pigiausios, būna greitai išgraibstomos. Mums teko užsakinėti pirmos klasės kupe, kainuojantį visai nepigiai, virš €30 žmogui į vieną pusę, kai pigiausi bilietai, palyginimui, kainavo vos €5, nors ten komforto nebuvo daug, o ir traukinys važiavo ne 7-8, o virš 13 valandų. Teoriškai, per 8 valandas būtų galima pamiegoti, jei ne kažkokie nudaužti Ukrainos geležinkelių bėgiai, ant kurių traukinį kartais taip krestelėdavo, kad net gerai įmigęs pašokdavai iš miego.

Apie Odesos katakombas taip pat praverstų pasakyti kelis žodžius. Jos buvo pradėtos plėtoti XIX a. pradžioje, vos įsikūrus Odesos miestui. Geltonas akmuo, minkštas ir patogus apdoroti, buvo labai paklausus, dėl ko, atskiruose regionuose veikusios kasyklos plėtėsi taip sparčiai, kad ilgainiui susijungė tarpusavyje. XX a. pradžioje šis tinklas buvo taip išsiplėtęs, kad juo išties buvo galima pereiti dešimtis kilometrų po žeme neiškylant į paviršių. Jis tarpusavyje sujungdavo rūsius, drenažo tunelius, vyno, alaus saugyklas, vėliau įrengtas priešlėktuvines ir civilinės gynybos slėptuves. Antro pasaulinio karo metu čia slėpėsi partizanai, pabėgėliai, o ir šiaip, visokie banditai, kurie tapo savotiška Odesos katakombų folkloro dalimi.

Iš pradžių norėjau padaryti išsamų straipsnį apie Odesą, pafotkinti jos architektūrą tiek nuo stogų, tiek iš gatvės lygio, bet kur tau - kelionėje orai pasitaikė kaip niekada nemalonūs - iki -15 šalčio, drėgmė, ledinis vėjas, vėliau dar prisidėjo sniegas, nešamas tiesiai į veidą bei užpustyti keliai. Nėra smagesnio jausmo nei išlindus šlapiam iš giluminių kolektorių sistemos persirenginėti lauke, kai drėgni drabužiai akimirksniu užšąla ir pasidaro nelankstūs kaip kokie viduramžių riterio šarvai. Ne ką smagiau buvo ir su įrangos ir maisto pilna kuprine valandą kulniuoti per sniegą iki įėjimo į katakombas, vėjui verčiant iš kojų.

Žodžiu, čia peržiūrėsime tai, ką pafotografavau per 4 dienas Odesoje. Visa tai - neturistinės vietos, nors ir nėra labai slaptos, bet ir ne ne tokios žinomos kaip šis partizanų šlovės muziejus, dažnai žiniasklaidoje pristatomas kaip "Odesos katakombos", nors su jomis bendro turintis nedaug. Pirmą vakarą su kolegomis iš Kijevo iki paryčių vaikščiojome po drenažą Odesos centre, vėliau, jiems išvažiavus, su vietiniais draugais apžiūrinėjome katakombas.

Katakombos - tokios

Arba tokios

Vietomis šonai sutvirtinti brokuotomis plytomis

Jų daug sukrauta

Kaip ir Paryžiaus katakombose, čia kartais būna įrengti skvotai, vadinami "bazėmis"

Tik jie čia yra skudnesni, dažniausiai, būna tik stalas ir vienas kitas suoliukas

Čia paslėpėme 5-litrį vandens, jei kas rasite - galite naudoti

Čia - kiek didesnis skvotas

Kolega

Toks vietinis menas

Išėjimas iš skvoto

Šiame skvote buvome apsistoję nakčiai, su miegmaišiais

Kolega su kuprine

Skvoto pavadinimas - na, aiškus iš paveiksliuko

Odesos centre, skirtingai nei vaizduoja pop-kultūra, katakombos išgyveno labai fragmentiškai - dėl nuolat užverčiamų ir užbetonuojamų landų, komunikacijų bei naujų namų, taip pat išnaudojančių požeminę erdvę. Dėl to, didžioji dalis miesto centre esančių katakombų yra nepasiekiama, kas verčia vietinius speleostologus kartais panaudoti net sprogmenis. Viena iš mieste esančių sistemų tapo pasiekiama po to, kai jie tiesiogine žodžio prasme prasimušė į katakombas iš apačioje esančio giluminio drenažo tunelio, padarant akmenyje kelių metrų aukščio vertikalią landą - originalus patekimas.

Štai čia, tarkime, drenažas - nieko labai įspūdingo

O užtenka prašliaužti kelis metrus - ir vėl kokia nors katakombų sistema

Visa ši sistema pasiekiama tik tokiu būdu

Praėjimas į paviršių - seniai užverstas

Iš katakombų galima išeiti į giluminio drenažo tunelius

Vietomis jie atrodo taip

Vagonetė

O vietomis - primena metro tunelius

Kolegos

Iš šio drenažo galima išeiti į katakombose įrengtas civilinės gynybos slėptuvę

Tokių slėptuvių Odesoje daug

Tiesa, jos dabar - visiškai tuščios

Beliko tik tušti skliautai

Bet pats faktas, kad katakombos buvo pritaikytos civilinei gynybai, stebina

Kolega ilsisi

Dar viena sistema

Bet mes sugrįžkime į katakombas už miesto

Teoriškai, jomis būtų realu nukeliauti iki pačios Odesos - keliasdešimt kilometrų po žeme

Tiesa, norinčių tą padaryti neatsiranda

Tam reikėtų po žeme praleisti ne vieną dieną, su realia rizika pasiklysti

Skirtingai nei Paryžiaus katakombose, sienos čia neištepliotos graffiti, nors arčiau įėjimo esančiose sekcijose pasitaiko užrašų. Visi kiti užrašai ir piešiniai - daugiausiai autentika.

Piešinys

Kareivis

Daugiau užrašų

Kažkaip labai jie mėgsta piešti kryžius

Kryžius kairėje žymi žmogaus mirties vietą

Gal tai kokio paklydėlio skeletas?

Kiek pasakojo vietiniai, žmonės katakombose pasiklysta nuolat - nepraeina pusmečio, kad ant ausų nebūtų pastatomi gelbėtojai ir speleostologai. Tačiau, žmogų surasti galima nebent tada, jei jis stengiasi būti surastas - palieka žymes ant sienų, laikosi pagrindinių atšakų. Kitu atveju, netgi po poros mėnesių, pasitelkiant patyrusias speleostologų komandas, žmogaus nepavyks surasti.

Pagrindinė atšaka

Tai matosi iš provežų, kuriuos paliko akmenis vežę vežimai

Dar viena įdomi vieta - taip vadinamas ežeras, kuriame telkši žalias gruntinis vanduo

Kolega

Nuotekų tunelis Odesos centre, užbaigiant

Šiam kartui tiek, ačiū už dėmesį.