Šiandieną bus atgaiva požemių išsiilgusioms akims - daugybė tunelių kaip Lodzėje, taip ir Regenwurmlager. Vietos nėra naujos - Regenwurmlager, pavyzdžiui, jau esu lankęs net du kartus - bet trečias kartas juk nemeluoja, tiesa? O jei rimtai - per 2021 naujametines šventes tiesiog neturėjome ką veikti ir nusprendėme pavažiuoti iki Lenkijos. Iš to pamažu išsirutuliojo planas - surenkant vietas pakeliui pavažiuoti iki Lodžės, palandžioti ten po tunelius, o po to pajudėti link Regenwurmlager, kuriame išnakvoti dvi naktis ir po žeme sutikti Kūčias.
|
Lodžės požemiai
Pradėsime nuo Lodžės (industrinis miestas Lenkijos centrinėje dalyje) požemių. Nepaisant to, kad XIX a. pabaigoje šis miestas buvo svarbiausias pramoninis miestas Rusijos imperijoje, kanalizacija jame atsirado pakankamai vėlai - projektavimo darbai buvo pradėti tik 1909-tais metais, britų inžnieriaus William Heerlein Lindley. Tiesa, statybos prasidėjo tik 1924-tais metais, Lindley jau mirus, bet užtat iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Lodžėje jau buvo nutiesta daugiau nei 105 km. požeminių kanalų. Po šiuos kanalus (ne muziejinius, kaip kartais pagalvoja lankytojai, o nelegalius) ir nusprendėme dar kartą pasivaikščioti.
Kanalai - tokie
Arba tokie
Vietomis pasitaiko išsišakojimai
Tik juose dažniausiai reikia eiti susilenkus
Vietomis pasitaiko balkonai
Paprastai tuneliai nuo jų atrodo taip
Nuo jų galima išlipti į paviršių (čia matote Lindley paminklinę lentelę)
Kartais tuneliai būna mažesni
O kartais tokie, kad juose galima atsistoti pilnu ūgiu
Vietomis tuneliai yra sutvirtinti konstrukcijomis
Vietomis - galima pamatyti taip vadinamas perliejimo kameras
čia keli kanalai suteka į vieną vietą
Vietomis galima sutikti mišrius, betono ir plytų variantus
Keista buvo pamatyti degančią šviesą
Bet mums laikas kilti į paviršių!
Regenwurmlager
Sekančią dalį kelionės praleidome Regenwurmlager - didžiausiame pasaulyje požeminių įtvirtinimų tinkle, kur per pustrečios dienos nuėjome virš 30 kilometrų po žeme, gamindami maistą ant primuso ir vilkdami visą įrangą, įskaitant fotoaparatus, miegmaišius, kilimėlius, maistą ir vandenį, ant pečių. Ypač užsiknisome tempti perkrautas kuprines pro siaurą ir ilgą į kompleksą vedantį drenažo tunelį. Bevaikščiodami nuėjome faktiškai iki pat muziejinės dalies, aplankėme stotį Gustaw, Friedrich, Emma, Dora, Martha, Casar, Bertha. Šiek tiek gaila kad taip ir nenuėjome iki stoties Otto ir fortų šiaurėje, tokių kaip Pz.W.739 ir 741 (užsiknisome), bet ką padarysi, bus proga dar kartą čia nuvažiuoti.
Taip atrodė mūsų ekspedicija su kuprinėmis, jau išeidinėjant
Tai jau buvo lengva - nebereikėjo ant savęs vilkti maisto bei vandens atsargų
Fotkinau kaip visada nedaug
Dėl paprastos priežasties - užsiknisimo
Kai ant nugaros ~15kg kuprinė, greitai dingsta bet koks noras kurti meną
Nors vieną kitą pažaidimą su šviesa vis dėl to padariau
Daugiau raudonos šviesos
Poilsiui ne kartą stojome taip vadinamame štabe
Palindus po laiptais yra toks kambariukas, kuriame galima visai jaukiai įsikurti
Ten pat gamindavome valgyt, su mano senu MSR primusu
Bet nakvoti gavome tiesiog tunelyje, nes štabe buvo daug smulkių stiklų
Čia buvo tunelių sistema Nietoperek kilpoje
Bevaikštant pakilome į vieną kitą fortą
Čia buvo standartinis pakilimas, vėliau gi radome ir su sraigtiniais laiptais
Mano žiniomis, visoje nelegalioje RWL dalyje tokie laiptai yra vieni
Nusileidimas į tunelių sistemą iš forto viršaus
Poilsio akimirka
Graffiti
Pabaigai apžvelkime keletą požeminių traukinių stočių
O šita - užpilta vandeniu
Kolegos šviesa
Ačiū už dėmesį ir iki kitų kartų!